Naujuosiuose laivuose - atskiros zonos vairuotojams

Kaip lietuviškoji „DFDS Seaways“ dalis, t. y. esanti Klaipėdoje, atrodo visos DFDS tarptautiniame tinkle? Koks jos indėlis?

Po to, kai DFDS įsigijo didžiausią Turkijos ro-ro laivybos kompaniją, jos darbuotojų skaičius siekia 7,5 tūkst. Lietuviškojoje DFDS dirba apie 700 žmonių, įskaitant ir bendrovę „Krantas travel“. Iš jų 550 - jūrininkų.

Visa DFDS yra padalinta į du divizionus - logistikos, kurio centras Baltijos šalims yra Liepojoje (Latvija), o kiti padaliniai regione - Vilniuje ir Centriniame Klaipėdos terminale, bei laivybos. Klaipėdoje esanti bendrovė priklauso pastarajam.

Pagrindinė DFDS veikla vykdoma Šiaurės jūroje, taip pat ir Baltijos, Viduržemio jūrose, Lamanšo sąsiauryje.

Šiemet pusės metų DFDS pajamos sudarė 7 milijardus 379 milijonus Danijos kronų. Norint paversti eurais reikėtų dalinti iš 7,45. Baltijos jūra per pusmetį šiemet generavo 735 milijonus kronų, kurių liūto dalis surenkama Klaipėdėdoje - DFDS Baltijos jūros bazėje, ir joje generuojančioje pagrindinius krovinių ir keleivių srautus. Taigi, Baltijos laivybos indėlis - 10 proc. visų DFDS pajamų srauto. Jeigu dar vertintume Baltijos jūros logistikos padalinius, tai indėlis būtų, ko gero, 14 ar daugiau proc.

Kiek kompanija perveža krovinių?

Per pirmą pusmetį DFDS pervežė 19,5 mln. linijinių metrų. Apytikrį transporto priemonių skaičių gautume šį skaičių padalinę iš 15. Baltijos jūroje - 2 mln. 284 tūkst. linijinių metrų. Taigi mūsų indėlis - 12 proc.

Ką galėtumėte pasakyti apie keleivius?

Pagrindinis keleivių srautas yra generuojamas Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje. Bendras rezultatas - per pirmą pusmetį plukdyta daugiau kaip 2 mln. 270 tūkst. keleivių. Baltijos jūra plaukia ro-pax laivai, gabenantys ir transporto priemones, ir keleivius. Joje kroviniai duoda didžiausią dalį pajamų. Keleivių čia plukdyta per pusmetį apie 94 tūkst., tai sudarytų apie 4 proc. bendro srauto. Su Lietuvos vėliava plaukiantys keltai per 8 šių metų mėnesius perplukdė daugiau kaip 140 tūkst. keleivių.

Keltuose, kurie plaukia iš Klaipėdos, keleivių srauto augimas pirmą pusmetį sudarė 5,6 proc. Vertinant 8-9 mėnesių rezultatus keleivių skaičius šiemet, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, augo 8-9 proc. Keliaujančių lietuvių daugėjo 4 proc., olandų - 30 proc., vokiečių - 8 proc., latvių - apie 17 proc., švedų - 19 proc. Anksčiau didžioji dalis vokiečių keleivių buvo vyresnio amžiaus, vadinamieji nostalgijos turistai, kurių tėvai augo Klaipėdoje. Dabar daugėja jaunų vokiečių. Kalbant apie pusmečio rezultatus Kylio linijoje lietuviai sudarė 43 proc. keleivių, daugėja keliaujančių šeimų, vokiečiai - 36, latviai - 8, olandai - 4 proc. Žinoma, pasibaigus sezonui lietuvių padaugėja, tačiau keleivių šaltuoju metu laiku gerokai sumažėja, vos ne iki 50 proc. O šiemet vasarą keltui „Patria Seaways“, plaukiančiam į Švediją, nuo liepos pradžios iki rugsėjo pradžios teko daryti papildomą reisą savaitgalį, nes nebegalėjome aptarnauti visų norinčiųjų. Šiuo metu „Patria Seaways“ daro papildomą reisą į Vokietiją.

Švedijos linijoje lietuvių yra 75-80 proc. Pagrindinis segmentas - dirbti važiuojantys žmonės, tačiau šioje linijoje gerokai padaugėjo moksleivių grupių. Pavyko pritraukti keliauti ir įmones, pasinaudoti komandų stiprinimo programa.

Kokias tendencijas stebite rinkoje?

Sąlygos yra geros. Europos ekonominė situacija nebloga, prognozuojamas 2 proc. bendrojo vidaus produkto augimas. Po žinios apie „Brexitą„ Anglijos ekonomikos kritimas buvo, svarai sterlingų nuvertėjo, bet sakoma, kad Anglijos bendrasis vidaus produktas didės bent 1 proc.

Kiek kompanija turi laivų?

Šiuo metu 76, įskaitant Turkijos kompaniją, turinčią 12 laivų. Lietuvos bendrovė po to, kai buvo parduoti keltai „Kaunas Seaways“ ir „Vilnius Seaways“ turi 10 laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava. Jie sudaro daugiau nei 10 proc. viso DFDS laivyno. DFDS didina savo laivų skaičių - yra užsakyti didžiuliai ro-ro laivai, galėsiantys gabenti beveik 7 km krovinių. Jie plaukios Šiaurės, galbūt Viduržemio jūroje. Pirmieji laivai bus pastatyti 2019 metais, kiti - 2020-aisiais. Yra užsakyti ir du nauji ro-pax laivai, kurie plaukios Baltijos jūroje.

Ar naujieji laivai plaukios su Lietuvos vėliava? Kuo jie skirsis nuo turimų laivų?

Dar nėra nuspręsta, tačiau tikimės, kad su Lietuvos vėliava. Jie pasirodys 2021 metais ir bus maždaug 30 metrų ilgesni, ims 4,5 tūkst. linijinių metrų krovinių, keleivių galės plukdyti 600. Pavyzdžiui, „Regina Seawys“, plaukianti iš Klaipėdos į Kylį, ima 2,5 tūkst. linijinių metrų krovinių ir 500 keleivių. Be to, naujieji laivai bus labiau pritaikyti dabartiniams keleivių poreikiams - bus daugiau dviviečių kajučių, nes didžiąją keleivių dalį sudaro žmonės, kurie keliauja po vieną ar po du. Tik apie 20 proc. sudaro tie, kurie vyksta po 3-4. Bus didesnės bendrosios erdvės, t. y. ir restoranai, ir kavinės, ir parduotuvė, ir vaikų žaidimo zona.

Įdomiausia tai, kad šiuose laivuose bus atskira zona autotreilerių vairuotojams. Joje jie ir valgys, ir ilsėsis. Jiems bus įrengtas netgi atskiras baras. Kad ir kaip būtų, jie yra vieni iš svarbesnių mūsų klientų, jiems reikalingas tam tikras poilsio režimas, nes jų darbas įtemptas ir gana pavojingas. Suprantama, jiems tikrai nebus draudžiama vaikščioti po visą laivą. Manome, kad serviso kokybė krovinių vežėjams gerokai pagerės.

Ar naujuose laivuose bus lietuviškos įgulos?

Tikimės, kad taip. Be jokios abejonės jos turės būti beveik dvigubai didesnės. Mūsų Laivų įgulų formavimo skyrius tam ruošiasi jau dabar. Apskritai norime gerinti keleivių aptarnavimo kokybę, tad sustiprinta laivų įgulų mokymo programa. Dirbama ir prekių laivo parduotuvėse klausimu. Ieškome tokių prekių, kurių krante nelabai nusipirksi, norime kad jų kainos laive būtų patrauklesnės. Mums neatrodo, kad laivuose reikėtų diegti pigų ir automatizuotą servisą. Į Kylį žmonės plaukia 19 valandų, manome, jiems norisi gero aptarnavimo. O jeigu keliauji atostogauti, tavo atostogos iš tikrųjų turi prasidėti laive ir tik su geromis emocijomis.

Ar Šiaurės jūroje, kurios rinka yra svarbiausia DFDS, yra laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava?

Taip, tai „Tulipa Seaways“ ir „Gardenia Seaways“. Jie kursuoja iš Roterdamo uosto į Imingemą (Anglija).

Kur šiuo metu dirba keltas „Botnia Seaways“, plaukiojantis su Lietuvos vėliava?

Viduržemio jūroje, kursuoja tarp Tuniso ir Prancūzijos, Marselio.

Jūs deklaruojate, kad laivuose, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava, dirba lietuviškos įgulos. Kodėl laive „Tulipa Seaways“ kapitonas nėra Lietuvos pilietis?

Tai tikrai nesusiję su tuo, kad Lietuvos kapitonai būtų kuo nors blogesni. Tai lėmė ekonominis elementas. Locmanų paslaugos Nyderlanduose labai brangiai kainuoja. Jeigu laivai imtų locmaną, ko gero, neapsimokėtų turėti tos linijos. „Tulipa Seaways“ kapitonai turi leidimą plaukti be locmano. Beje, laive „Gardenia Seaways“ kapitonas Ričardas Maksimavičius, jeigu dar neturi, tai netrukus gaus plaukimo be locmano licenciją. Beje, kapitonams, norintiems gauti plaukimo be locmano licenciją Nyderlanduose, kuri kainuoja 100 tūkst. eurų, reikia laikyti egzaminą olandų kalba.

Kokį poveikį jūsų bendrovei padarė tai, kad iš Klaipėdos uosto pradėjo plaukti konkuruojančios su jumis kompanijos „TT-Line“ keltai?

Bet kuriuo atveju konkurento atėjimas daro tam tikrą poveikį. Rinka laisva, nieko nepadarysi. Jeigu lietus pradėjo lyti, turi turėti skėtį. Mūsų keleivių srautai augo, krovinių srautas išliko pernai metų lygio. Pernai krovinių srautams nemenką įtaką padarė tai, kad buvo labai daug NATO krovinių, nes vyko pratybos. Eliminuojant NATO krovinius tam tikras krovinių augimas šiemet yra. Nelaukdami, kol atsiras konkurentas, mes pradėjome keisti savo darbo modelį - daugiau dėmesio skiriame klientams. Atlikta daugybė tyrimų bandant išsiaiškinti, kas jiems svarbiausia. Norime patenkinti jų poreikius serviso atžvilgiu. Manome, kad taip galime įgyti konkurencinį pranašumą.

Be laivybos, kuo dar Klaipėdos bendrovė prisideda prie DFDS veiklos?

DFDS turi du skundų apdorojimo centrus. Vienas jų - Juridinis skyrius, esantis Klaipėdoje, kitas - Imingeme. Jie dirba su viso DFDS tinklo skundais. Vienas mūsų specialistas yra atsakingas už inovacijų diegimą visuose DFDS terminaluose - Roterdame, Gente (Belgija), didžiausiame DFDS terminale Imingeme, Švedijoje, Italijoje, Turkijoje. Mūsų specialistai Klaipėdoje dirba su specialia sistema, valdančia techninių procesų kontrolę visuose DFDS laivuose. Jie kontroliuoja, ar laivų įgulos laiku atlieka savo darbus. Beje, nemažai lietuvių dirba ir pačioje Kopenhagoje, kur yra įsikūręs DFDS biuras. Todėl manau, kad lietuviškas pėdsakas DFDS tinkle yra reikšmingas.