Naujasis terminalas jau laukia Valstybinės komisijos sprendimo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas tikisi, kad iki šių metų pabaigos objekto priėmimo aktas bus pasirašytas.

"Jeigu Uosto direkcijai pavyks priduoti Valstybinei komisijai krantinę ir pirsą, tai bus tikrai labai džiugi kalėdinė žinia. Mes savo ruožtu padarysime viską, kad kuo greičiau galėtume priiminėti ne tik atsitiktinius, bet ir pagal grafiką plaukiančius laivus", - sakė UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.

Moderniausias Baltijos šalyse

Pasak A. Kamarausko, naujasis keleivių ir krovinių terminalas (KKT) Klaipėdoje - vienas iš moderniausių ro-ro tipo keleivių ir krovinių terminalų Baltijos šalyse. Pirmą kartą Lietuvos uoste įrengtos reguliuojamosios rampos. Jūrų perkėlos terminale yra reguliuojamosios rampos, tačiau jos buvo skirtos geležinkelio vagonams. Tad Uosto direkcijai nuolatos kyla problemų, kai laivybos kompanija viena laivą keičia kitu, didesniu. Reikia pritaikyti rampą prie laivo - ir kaladėlės dedamos, ir betonuojama kitais kampais.

Statant naują KKT pasirinktos kur kas modernesnės ir praktiškesnės technologijos. Įrengtos dvi reguliuojamosios hidraulinės rampos, po vieną kiekvienoje pastatyto pirso pusėje. Jos automatiškai prisitaiko prie į keltą įvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių. 80 krantinėje įrengta stacionari rampa.

"Šis terminalas pastatytas vykdant visus naujausius reikalavimus", - tvirtina Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

"Tai visiškai naujas terminalas, pastatytas uosto rezervinėje teritorijoje, naujai suprojektuotas ir naujai pastatytas nuo A iki Z - ir visos komunikacijos, pastatai, dangos ir taip toliau. Jis turės moderniausias vaizdo stebėjimo kameras, bus užtikrinama visa krovinių apskaita, apsauga, jis atitinka visus tarptautinio ISPS saugumo kodekso reikalavimus", - teigia B. Petrauskas.

Direkcijos darbai baigti

KKT statyba susideda iš kelių dalių. Pirmas objektas buvo geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę rekonstrukcija. Tam, kad būtų sujungtos dvi teritorijos, tarp kurių eina geležinkelis, reikėjo pailginti tiltą, padaryti po juo dar vieną angą. Šis objektas baigtas dar 2011-ųjų balandį. Uosto direkcijos užsakymu pastaruoju metu statyti kiti trys objektai - trys krantinės su pirsu, nutiestas jungiamasis kelias tarp dviejų teritorijų ir geležinkelio atšaka į terminalo operatoriaus KKKT pasistatytą sandėlį. Pastatytas naujas pirsas, skirtas dviems laivams, sutvarkyta 80 krantinė, buvusi viena seniausių ir labiausiai apleistų. Dabar tokių medinių krantinių Klaipėdos uoste nebėra. "Šiuo metu jau visas uostas sutvarkytas ir turi geras krantines", - teigė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius. Jungiamojo kelio asfaltavimo darbai iš esmės jau baigti, tik kelias dar nėra nužymėtas. Jeigu oro sąlygos bus tinkamos, gal tai bus spėta padaryti dar šiemet, jeigu ne, bus laukiama pavasario. Didelės bėdos dėl to tikrai nebus. A. Kamarausko teigimu, jeigu terminalui reikės naudotis tuo keliu, jis tai galės daryti. Šiuo metu iš esmės visi darbai, už kuriuos atsakinga Uosto direkcija, baigti, dabar tvarkoma dokumentacija, objektą vertina Valstybinė komisija.

"Mums dar reikia poros mėnesių"

"Mes forsuojame savo darbus. Jeigu dabar būtų rugsėjis, iki lapkričio galo tikrai viską baigtume. Tačiau šiandien gruodis ir nežinia, kokios bus gamtinės sąlygos. Mes atsiliekame su žemės darbais, kurių anksčiau negalėjome daryti, nes Uosto direkcijos užsakymu buvo statomos krantinės, teritorija buvo užimta. Darbams pabaigti mums reikia mažiausiai dviejų mėnesių, bet jie turi būti nešalti, nesnieguoti. Dabar jie vyksta visu tempu, buvo šiek tiek sustoję dėl audros ir iškritusio sniego", - kalbėjo B. Petrauskas.

KKKT į terminalo suprastruktūrą investuos apie 70 mln. Lt. Didžioji naujojo terminalo suprastruktūros įrengimo darbų dalis taip pat jau padaryta. Jau atlikta 80 proc. administracinio pastato statybos darbų, 99 proc. - kontrolės ir praleidimo punkto, 95 proc. - sandėlio kroviniams, apie 77-80 proc. keleivių salės su galerija.

B. Petrauskas sako, kad, kai Valstybinė komisija pripažins krantines tinkamomis naudoti, jas bus galima naudoti laivams stovėti. Kol dar nebaigti visi dangų klojimo darbai, nesutvarkyti muitinės formalumų dalykai, krauti laivų nebus galima.

"Kol nebus rekonstruota Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža, išvažiuojantis transportas turės daryti papildomą kilpą judėdamas per Dubysos gatvę - teks naudotis laikinu išvažiuojamuoju keliu. Pradėjus veikti terminalui iš pradžių uosto krovą mes turėtume padidinti 2 milijonais tonų krovinių per metus. Apskaičiuota, kad terminalo projektinis našumas - 5 milijonai tonų krovinių per metus. Tačiau viskas priklausys nuo situacijos rinkoje", - aiškino B. Petrauskas.

Minėta sankryža turėtų būti baigta rekonstruoti 2015 m. antrą pusmetį.

Pavyko įtikinti Europos Komisiją

Apie tai, kad Klaipėdos uostui reikia tokio terminalo kalbėti pradėta prieš 9 metus. Per tą laikotarpį buvo užimtos uosto rezervinės teritorijos, iškelti gyventojai, parengti projektai, suderinti, gauti leidimai statyti.

Projekto rengimas užtruko, nes lankytasi daugelio užsienio šalių terminaluose, žiūrėta, kaip švartuojami laivai, semtasi patirties. Pavyzdžiui, KKT yra paaukštinti atmušai, kad laivams būtų patogiau švartuotis, apsispręsta dėl reguliuojamųjų rampų.

Konkursas dėl krantinių statybos buvo paskelbtas 2009 m., jį laimėjo bendrovė "Latvijas tilti", o realūs statybos darbai pradėti 2010-aisiais, taigi terminalo infrastruktūra įrengta per ketverius metus.

Objektą, kurio vertė 112,5 mln. Lt, iš dalies finansavo Europos Sąjunga (ES). Tiesa, Uosto direkcijai net dvejus su puse metų teko diskutuoti su Europos Komisija (EK) ir pradėti terminalą statyti savo lėšomis, neturint jokios garantijos, kad ES finansinė pagalba bus gauta. Diskusija pradėta 2009 m. pabaigoje, o baigta 2012-ųjų vasarį. Kadangi KKT dar nepastatytas turėjo operatorių, EK šiame projekte įžiūrėjo valstybės pagalbą. Tai daryti ES iš principo draudžiama, išskyrus retas išimtis. Ir vis dėlto pavyko įtikinti EK, kad šis projektas neiškraipo ES konkurencijos nuostatų ir yra labai svarbus Lietuvos valstybei.

Taigi ES finansavo šį projektą - iš minėtų 112 mln. Lt skyrė per 60 mln. Lt. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, beveik visi europiniai pinigai jau gauti, kitais metais liko sulaukti tik 3,2 mln. Lt.

Kas naudosis?

"Tam, kokios linijos ateis į naują terminalą, kokie laivai į jį atplauks, įtakos daryti Uosto direkcija negali. Tai lemia rinka. Direkcija stengiasi per savo rinkodarą reklamuoti naująjį terminalą, tačiau užtikrinti keleivių ir krovinių srautus, kad terminalas realiai funkcionuotų, turi teritorijos nuomininkas. Šiandien veikia Jūrų perkėlos terminalas, kuriame jau yra susiformavę atitinkami keleivių srautai, o atsiradus naujiems pajėgumams daug kas priklausys nuo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) pozicijos. Galbūt ji į Jūrų perkėlos terminalą perkels kokius nors krovos darbus, o dabartines laivybos linijas - į naująjį terminalą. Žinoma, mums norėtųsi geresnio susisiekimo su Švedija, ne tik su jos pietinėje dalyje esančiu Karlshamnu, bet ir su sostine Stokholmu. Anksčiau keltas "Palanga" plaukdavo į šį uostą, bet toje linijoje trūko krovinių, tad operatorius jos atsisakė. Jau nemažai praėjo laiko nuo tos linijos uždarymo, tad gal kas nors pasikeitė. Manyčiau, ir ši kryptis būtų perspektyvi, ir Danijos. Yra šalių, kurių gyventojai mėgsta keliones laivais. Jeigu neturėtume gero terminalo, negalėtumėme tikėtis ir patogių linijų. Dabar, kai pas mus atsiranda vienas moderniausių terminalų visoje Baltijos jūroje, tikimės, jog jo pranašumai bus pastebėti ir laivybos linijos jais naudosis", - sakė A. Kamarauskas.

Jis pasidžiaugė, kad pastačius terminalą Klaipėdos uoste atsirado dar viena vieta, kur galės švartuotis ir kruiziniai laivai. Kai į Klaipėdos uostą atplaukdavo daugiau nei du laivai arba vienas didelis, kuris užimdavo visą kruizinių laivų krantinę, kruizinius laivus tekdavo švartuoti prie KLASCO krantinių, jų keleiviai į miestą eidavo per krovos zoną. Pradėjus veikti naujajam terminalui tokių nepatogumų kruizinių laivų turistai nepatirs. KKKT 2014-iesiems jau turi 6 paraiškas dėl kruizinių laivų atplaukimo ir netgi pasiūlymų 2015-iesiems.

Pasiteiravus apie naujas laivybos linijas, B. Petrauskas sakė: "Kol kas dar mūsų darbai nebaigti, be to, naujos laivybos linijos atidarymas žiemą būtų gana komplikuotas. Kitas dalykas, linijų operatoriai reikalauja pasakyti, kada pagaliau terminalas pradės veikti. Mes jį turėti ketinome ir 2009-aisiais, ir 2011-aisiais, ir 2012-aisiais, tačiau 2013-aisiais baigtos tik jo krantinės."