Mokslinių tyrimų laivas - iššūkis kapitonui

Kaip tapote mokslinių tyrimų laivo "Mintis" kapitonu?

Man pasiūlė dar 2011 metais, kai dar nebuvo paskelbta jokio konkurso šioms pareigoms eiti, kai laivo statybos projektas buvo ką tik pradėtas. Tada viskas buvo tik kalbų lygio. Šių metų gegužę prasidėjus oficialiam konkursui padaviau reikalingus dokumentus. Manau, iš visur reikia laiku išeiti, viską laiku pabaigti. Amžiaus cenzas daro savo. Jeigu viską padarai laiku, išeini, kol nepaprašo, - viskas gerai.

Turiu ne vieną pasiūlymą dirbti jūroje, sveikata ir kvalifikacija leidžia, bet reikia mokėti laiku sustoti. Esu ieškojęs panašių variantų ir anksčiau, dairiausi neskubėdamas, pirmiausia įvertindamas situaciją. Aš suvalkietis, todėl, kai renkuosi, visuomet pasveriu. Ieškant, kur apsistoti, galioja gyvenimiška taisyklė: ten, kur nori, vietos nėra, o kur tau siūlo, pats nenori. Tai natūralu.

Matyt, jeigu labai nesiverži, pasiseka. Dalyvaudamas konkurse išdėsčiau savo sąlygas, abejojau, kad galės išpildyti. Ir kai mažiausiai tikėjausi būti išrinktas, paskambino ir pasakė, kad sutinka su mano sąlygomis.

Kokie Jūsų lūkesčiai?

Tai - mokslinis laivas. Nėra didelis, jo ilgis - 40 metrų, o aš esu dirbęs ir 200 metrų laive. Bet šiuo atveju ne dydis esmė, o pati idėja. Mokslinio darbo sritis man nauja. Tai galimybė dalyvauti akademinėje veikloje, įgyti naujų žinių. Juk visko žinoti neįmanoma. Dabar, jei ko nežinai, tuoj pat ieškai "Google" ir surandi, o anksčiau reikėdavo perversti krūvą knygų ir tekdavo nemažai privargti.

Visiems tai naujovė - tiek laivo tipas, tiek jo darbo kryptis. Laivas vykdys reisus pagal užsakymus. Maišys ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir kitus vandenis. Suprantama, jis turės universitetui duoti tam tikro pelno, nes išlaikyti jį vien iš biudžeto būtų sunku.

Pirmas mano įspūdis apie šį laivą - ne pats geriausias. Korpusas, sakyčiau, kinų lygio. Jeigu laivo šonuose jau dabar matosi šiokie tokie išlinkimai, tai kas bus, kai į juos muš banga?

Kada planuojama užbaigti jį statyti?

Kiek žinau, gruodį, bet tai priklausys nuo to, ar tiekėjai laiku pristatys mechanizmus ir įrengimus. Jei jie suspės, galbūt eigos bandymai bus vykdomi anksčiau. Jie planuojami gruodžio pradžioje. Darbo sutartį pasirašysime rugsėjį, tada matysiu realesnį vaizdą, nors ir dabar domiuosi. Įgula gali iš kiekvieno varžtelio suprasti, kaip atliktas darbas - teisingai ar ne, kaip kas yra viduje. Kai viskas jau "pakavota" po gražia pertvara, jau visai kas kita.

Taigi, jei viskas bus gerai - idealu retai kada būna - gal prieš Kalėdas jau galėsime išbandyti laivą. Bus stichijų ir audrų metas, ne pats geriausias laikas bandytis.

Ką konkrečiai tirs šis laivas?

Jis galės gręžti jūros dugną, imti grunto pavyzdžius, atlikti visus bandymus, susijusius su jūra, jūros fauna. Laukia įvairiausi užsakymai, įvairiausi projektai.

18 vietinių mokslininkų - nemažas kolektyvas. Manau, mūsų mokslininkai turi tradicijų, potencialo. Tokių panašių katamaranų, kurie dirba jūrų uoste, yra nemažai. Tačiau jie visi, galbūt dėl projektuotojų kaltės, galbūt dėl pačių specialistų neįžvalgumo, buvo padaryti per maži. Jeigu norima toli nuplaukti, laivas turėtų būti bent dvigubai didesnis, kad būtų stabilesnis, patvaresnis, tada jis turėtų galimybę gauti ir daugiau užsakymų. O dabar viską riboja dydis - ir galimybes, ir visa kita.

Iš pradžių reikia laivą išbandyti gyvą kaip mechanizmą, tada pažiūrėsime, kaip čia viskas bus. Kaip jis stabiliai stovės, nes gręžimui reikia tikslumo. Negalima gręžti bet kur, kur papuolė. Užsakovai pasakys, kokioje vietoje tiksliai turi būti išgręžta. Negali būti plius minus pusė mylios. Tai lems techninės galimybės. Tačiau nereikia pamiršti ir mūsų pačių. Įgulai reikės priprasti laivą valdyti. Laivas gali būti ir geras, bet jeigu įgulą sudarys nemokšos, nebus galima nieko normaliai padaryti. Čia nemažas iššūkis. Įgula turi mokėti profesionaliai suvaldyti savo laivą, o ne rodyti turistams ar žurnalistams, kaip viskas gerai. Jai reikės nemažai pasidarbuoti ir pasimokyti, išplaukti į jūrą, kad ir kažkur netoli, ir ne vien tik idealiu oru, bet ir kitomis sąlygomis, išbandyti laivą, sužinoti, ką jis gali navigaciniu požiūriu. Manau, reikės ne vieną kartą grįžti jo taisyti. "Titanikas" išplaukė vieną kartą, ir viskas, to mums visai nereikia.

Sakėte, kad laivas nebus pajėgus skrosti tolimus vandenis, kur jis galės plaukioti?

Šiuo atveju laivas galėtų plaukti ir Atlanto vandenyne, ir prie Afrikos krantų ar prie Vakarų Europos, Viduržemio jūros krantų, Pietų Amerikos... Ten yra įvairių tarptautinių organizacijų, tarp jų ir Europos Sąjungos, vykdomų projektų. Juk dabar žmonija ieško, kaip geriau išnaudoti gamtinius išteklius, kaip dėl augančio žmonių skaičiaus išspręsti maisto problemos klausimą, ypač Azijos šalyse, Afrikoje, Indijoje, Arabų šalyse.

Jau iš žemės, atrodo, daug kas paimta, todėl pirmiausia dėmesys - vandenynui. Tai pagrindinis natūralių medžiagų, gamtinių išteklių - visa ko šaltinis, gal net paskutinis toks žemėje. Be abejo, kasmet vyksta gręžimų darbai. Naftos anksčiau ieškodavo tik Šiaurės jūroje, o dabar - visame pasaulyje. Sūnus dirba Angoloje, kur gręžiniai yra 2 kilometrų gylio, kiti dar gilesni. Gręžia ten įvairiais gudriais būdais, kad net stebiesi, kokia technika yra galinga. Galingi ir laivai - 150, 200 metrų ilgio. Jie stabilūs. O vandenyno banga - ne tokia kaip Baltijos jūroje, nors Baltija irgi kaprizinga kaip panelė. Yra niuansų (juokiasi).

Vandenyne bangos, baisios liūtys, todėl stabilumas, atitinkamos navigacinės savybės - labai svarbu. Jeigu nuolat reikės laukti gero oro, tai efektas bus menkas - bet koks laivo nuomininkas sakys, kad jam toks laivas nereikalingas, klaus, kam atsiuntė, jei jis techniškai negali atlikti užduoties arba turi laukti gerų oro sąlygų. Sakys: "Ačiū, nereikia."

Ar Jūsų neatbaido išvardinti trūkumai?

Bėda ne ta. Manęs tai negąsdina. Pirma, blogiau negu blogai nebūna, o antra, bus gelbėjimosi priemonės. Bėda ta, kaip laivas galės atlikti savo darbą kaskart neremontuojamas gamykloje? Tai priklauso nuo parengto projekto.

Siekiant, kad laivas būtų ne konvencinis, iki 500 tonų talpos, viskas daroma minimaliai, kiek tai įmanoma. Norint kokybės reikia iš kažko rinktis - ar daryti lengvesnį korpusą, ar ką, todėl labai gero rezultato tikėtis visgi nelabai įmanoma.

Nieku gyvu netvirtinu, kad specialistai prasti ar kad projektas blogas, bet korpusas sudarė negerą įspūdį. Priežiūrą atliekantis specialistas Tomas Žapnickas irgi guodėsi, jog geriau būtų nieko nesakęs statytojams, nes padarė dar blogiau.

Galutinį rezultatą matysime vėliau, šiuo metu prasideda vidaus įrengimo darbai - variklių matavimas, aprišimas, pagalbinių mechanizmų, navigacinių patalpų, kajučių įrengimas ir kita.