Ministras įvardijo žvejybos problemas

>"Iki šiol į žvejybą žiūrėjau iš romantinės pusės, man buvo svarbu žvejoti ne su tinklu, o su meškere. Tačiau kai pradėjau eiti ministro pareigas ir domėtis žvejų problemomis, pasirodė, kad tas gana rimtas ir svarbus Žemės ūkio ministerijos darbo baras nėra toks paprastas, jame daug įtampos ir problemų", - teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, tokias pareigas einantis jau šiek tiek daugiau kaip pusę metų.

Beje, kai kurie lenkų verslininkai mano, kad Lietuvoje nėra nei lietuviškų žuvų, nei žuvininkystės. "Lietuva turi teigiamą balansą, t. y. ji eksportuoja daugiau žuvų nei importuoja. Manau, didžioji dalis žuvų ant vartotojų stalo yra lietuviškos. Vien tik užsiimdami akvakultūra mes užauginame daugiau nei 500 tonų žuvų per metus ir eksportuojame. Latviai ir estai užaugina mažiau nei mes, todėl mes nemažai žuvų eksportuojame į Latviją ir Estiją. Pagauname daug žuvų ir Baltijos jūroje, ir jos priekrantėje. Nesuprantu, kodėl galvojama, kad mes neturime lietuviškų žuvų. Žinoma, mūsų prekybos centrai turi savo politiką. Jie visada derasi su tais, kurie parduoda pigiau", - aiškino ministras.

Viceministro Artūro Bogdanovo manymu, jeigu lietuviai labai mėgtų lietuviškas žuvis, jų reikalautų, tai jų būtų daugiausia. Anot jo, užsieniečiai sako, kad žuvų asortimentas mūsų prekybos centruose puikus.

Daugiausia problemų Baltijos jūroje

Pasak ministro, stipriausias sektorius yra tolimojo plaukiojimo žvejyba. Lietuvos laivai gaudo staurides, skumbres ir ešerius Atlanto, Ramiajame vandenyne, prie Afrikos krantų. Šioje srityje viskas gerai. Žvejai sutaria tarpusavyje ir su jais didelių problemų neturima.

Žvejybos Baltijos jūroje sektorius (gaudomi šprotai, brėtlingiai ir menkės) mažesnis, tačiau problemų turima kur kas daugiau. Pagrindinė problema - žuvų kvotos. Lietuvai šprotų ir brėtlingių kvotos pastaruoju metu yra didinamos, tačiau tik nedidelė šių žuvų dalis naudojama maistui, likusi perdirbama. Maistui naudojamos menkės, dėl kurių patiriama problemų, nes jų kvotos pastaruoju metu yra mažinamos visoms šalims, - ir šiais ir, ko gero, kitais metais tai bus daroma. Kiekviena šalis nori gauti didesnę šių žuvų kvotą, vyksta derybos. Ministro manymu, įtampą šioje srityje kelia nepakankamas kvotų skaičius.

Anot B. Markausko, Lietuvos žvejai stovi uoste, nes paskirstyta kvota jau išnaudota. Turimas tik labai nedidelis rezervas. Žvejai norėtų, kad jis būtų padalintas pagal sugavimų istoriją, tačiau pagal Žuvininkystės įstatymą privalu tą likutį atiduoti į aukcioną.

Seimui pateikta ŽŪM parengta įstatymo pataisa. Jeigu Seimas rudenį ją patvirtins, t. y. nuspręs, kad galima tą likutį skirstyti pagal sugavimų istoriją, tai ir bus padaryta. Tačiau, pasak ministro, to likučio užteks tik kelioms savaitėms.

Todėl tarp žvejybos įmonių tvyro įtampa. Smulkiosios nepatenkintos, kad didžioji kvotos dalis tenka stambiosioms įmonėms. Kiek įmanoma bandoma spręsti šią problemą. "Man, kaip ministrui, sunkiausia tai, kad tokio vieno sprendimo, kad būtų patenkinta ir viena, ir kita pusė, nėra. Todėl esame aklavietėje ir vargstame", - prisipažino B. Markauskas.

Kadangi žvejyba Baltijos jūroje darosi vis sudėtingesnė, jau sudarytas 18 laivų, kuriuos žvejai norėtų likviduoti, sąrašas. Paklaustas, ar yra galimybė gauti lėšų iš Europos Sąjungos (ES) fondų žvejybos laivynui supjaustyti, žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas atsakė: "Šiandien turime subalansuotą laivyną, todėl galimybės šioje srityje yra labai ribotos. Mes jau kelis mėnesius deramės su Europos Komisija šiuo klausimu ir tikimės pagalbos. Tačiau net ir senosioms šalims, kurių balansas arti ribos, nepavyksta pasinaudoti šia priemone. Galimybių supjaustyti laivus mes nematome. Diskutuojame apie priverstinių prastovų kompensavimą."

Daugiausia laivų turi priekrantės žvejai. Šioje srityje taip pat yra įtampos dėl sektorių pasidalinimo, dėl gaudymo įrankių, jiems trūksta žuvų iškrovų vietos. Ministro manymu, šis sektorius yra svarbus, nes susijęs su tradicijomis, paveldo išsaugojimu.

Vidaus vandenyse - konfliktas

Verslinės žvejybos žvejai siekia, kad būtų leidžiama žvejoti ir vidaus vandenyse. Pasak ministro, tarp jų ir žvejų mėgėjų, siekiančių, kad vidaus vandenyse nebūtų leidžiama žvejoti verslininkams, gana didelis konfliktas. Žvejojusieji didžiuosiuose Lietuvos ežeruose ir Kauno mariose nori ir toliau turėti tokią galimybę. Per artimiausias dvi savaites ŽŪM ketina susitikti su Aplinkos ministerijos atstovais, nes leidimus vidaus vandenyse verslinei žvejybai išduoda ne ŽŪM, o Aplinkos ministerija. "Mes manome, kad reikėtų rasti konsensusą, nes apribojimai ir taip gana dideli - žvejoti galima tik ežeruose, ne mažesniuose kaip 200 ha, kurių Lietuvoje nėra daug. Mokslininkų skaičiavimais, žuvų biomasė tuose ežeruose didėja. Turi būti palaikoma pusiausvyra. Jeigu žuvų per daug, jos būna mažesnės ir menkavertės. Taigi žvejojimas juose kartkartėmis yra reikalingas. Manau, pasieksime sutarimą, ir verslininkams bent jau minimaliomis apimtimis bus leidžiama žvejoti", - mano B. Markauskas.