Miestas vienas, bendrieji planai - du

Parengusi bendrąjį planą (BP) Uosto direkcija turėtų kur kas daugiau galimybių iškilus poreikiui pasiekti galutinį tikslą, t. y. pastatyti vieną ar kitą objektą, jai nebereikėtų rengti atskirų sklypų detaliųjų planų. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigia, jog uosto BP, be abejo, bus derinamas su miestu, sprendinius, susijusius su privažiuojamaisiais keliais į uostą, galės viešai vertinti visi klaipėdiečiai. "Mes gyvename demokratinėje valstybėje, ir Uosto direkcija laikysis visų teisės aktų", - tikino A. Vaitkus.

Uosto kompanijos iki šių metų kovo 31 d. privalėjo pateikti Uosto direkcijai savo kompanijų plėtros vizijas. Direkcija stengiasi jas sulipdyti į vieną visumą, tada skelbs konkursą uosto BP rengėjui parinkti ir pradės planavimo procedūras. Uosto kompanijų planus ketinama pristatyti gegužės 30 d. vyksiančiame Uosto tarybos posėdyje.

Paklaustas, kam reikia dviejų BP, ar ne geriau būtų vienas Klaipėdos miesto bendrasis planas, A. Vaitkus atsakė: "Atsakysiu pateikdamas paradoksalų atvejį. Man dirbant privačiame versle pusę metų teko spręsti klausimą, kokios spalvos turi būti sandėlio stogas. Vienas kolega patikino, kad tas klausimas iki šiol neišspręstas, nors praėjo ne vieneri metai."

Klausiamas, kodėl nepavyko suderinti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) ketinamo statyti sandėlio Vitės kvartale stogo spalvos, Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas atsakė: "Derinimo trukmė įstatymo požiūriu priklauso nuo to, kokio lygmens objektas projektuojamas. Vienam objektui suderinti skiriama 10, kitam - 20 ar 35 dienos. Jeigu nepavyksta suderinti, kažkuris iš valdininkų turi parašyti neigiamą išvadą ir nurodyti priežastį, dėl kurios projektas nederinamas. KLASCO turėjo pataisyti valdininko nurodytą pastabą ir vėl teikti projektą derinti iš naujo arba bent parašyti tam valdininkui, kad jis yra neteisus. Tokios procedūros yra privalomos. Lygiai taip pat galėtume sakyti, kad savivaldybė nederina projektų dėl trijų Baltijos prospekto sankryžų. Projektuotojai gavo neigiamų pastabų iš savivaldybės ir daugiau dokumentų nepateikė. Tai ar šiuo atveju galima sakyti, kad projektai nederinami jau metus laiko. Pačiam gaila, kad dėl to sandėlio nesusitarta. Mano akimis žiūrint, tai buvo labai gražus projektas ir buvo pateiktas ne vienas, o keli variantai, ir visi jie man labai patiko. Manau, būtina kalbėtis tarpusavyje. Visuomet reikia belsti ir bus atidaryta."

"Mums labai svarbus laikas"

"Nežinau, kiek laiko bus rengiamas miesto bendrasis planas, o uosto BP reikia greitai. Kai sužinome, jog yra galimybė pritraukti naują krovinį, nėra laiko diskutuoti su kai kuriais ponais, kokios spalvos turi būti stogas. Turėdami ambicingų planų, be BP, kuris pavaizduotų uosto viziją bent dešimčiai metų į priekį, nieko negalėtume daryti. Praktika rodo, kad kai kurie planai rengiami net kelerius metus. Pavyzdžiui, AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijos detalusis planas buvo rengiamas net šešerius metus. Uostas - vienas naudingiausių ir pelningiausių infrastruktūros vienetų mūsų mažoje valstybėje, todėl mes negalime tiek laukti. Laikas mums yra labai svarbus. Toks planas leis operatyviau spręsti daugelį klausimų. Pavyzdžiui, plane pavaizduota viena geležinkelio linija, prireikia antros, na, ir prasideda... Turėdami BP antrą infrastruktūros dalį galėsime rengti be ypatingų derinimų. Mes labai džiaugiamės, kad atsirado įstatymas, sudarantis galimybę parengti bendrąjį uosto planą. Tikimės 2016-ųjų pabaigoje jį jau turėti", - kalbėjo A. Vaitkus.

Miestas nori vieno plano

Pasak K. Macijausko, Uosto direkcija, būdama strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu objektu, pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą turi teisę parengti savo planą kaip atskira miesto dalis. Anksčiau ji to daryti negalėjo.

"Manome, jog būtų gerai, kad ji tokį planą rengtų kartu su mumis, nes bet kuriuo atveju visi transporto ryšiai eina per miestą. Yra daug dalykų uoste, kurie daro įtaką miestui, suprantama, ir miestas daro įtaką uostui. Būtų sveikiau, jeigu tai darytume visi kartu, bijoti vieniems kitų tikrai nereikia ", - teigė Urbanistinės plėtros departamento direktorius.

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės teigimu, uostas visų pirma yra mieste, neretai jo interesai išlipa už uosto sklypo ribų. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų manymu, visi tie dalykai turėtų būti sprendžiami vienu kompleksiniu planavimo dokumentu. Anot jos, ir dabartinis miesto BP yra skirtas ne tik miesto daliai, bet visam miestui, kartu ir uostui. Ji pažymėjo, jog koreguojant arba keičiant miesto BP jis turėtų būti tokios pačios apimties.

"Manau, kad būtų geriau, jeigu būtų bendrai planuojama, o ne atskirai, ir bendrai derinami visi interesai. Pats kompleksinio planavimo principas reikalauja, kad viskas būtų išnagrinėta kuo detaliau ir kad būtų suderinti visi interesai, o ne kad kiekvienas atskirai sau planuotų", - sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Verkiant reikia keisti BP

Dabartinis Klaipėdos miesto BP buvo parengtas dešimčiai metų ir 2017-aisiais turėtų baigtis jo galiojimo laikotarpis. "BP galiojimas, kaip ir vaistų, yra ribotas", - juokavo Urbanistinės plėtros departamento vadovas. Be to, anot K. Macijausko, senasis BP nebetinka, nes gyvenimas eina į priekį ir jau yra įvykę labai daug pasikeitimų, tad bus rengiamas naujas Klaipėdos miesto bendrasis planas.

"Dabartinis Teritorijų planavimo įstatymas yra žymiai lankstesnis ir demokratiškesnis. Jo dėka visi procesai galės vykti sparčiau. Naują įstatymą neįmanoma taikyti dabartiniam mūsų Bendrajam planui. Jis kai kada jau riboja veiklą ir tiesiog trukdo gyventi. Bendruoju planu privalai vadovautis kaip pagrindiniu dokumentu. Jame kokio nors sklypo paskirtį pakeisti galima tik kitu bendruoju planu. Su problemomis susidurtų visų visuomeninių pastatų, kuriuos dabar parduoda Turto fondas, savininkai. Pavyzdžiui, kas nusipirks Policijos komisariato pastatą, kuris BP pažymėtas oranžine spalva, vadinasi, yra visuomeninės paskirties, negalėtų "išgraužti" šito dalyko, kol nebus pakeistas BP. Tarkime, policijos pastate įrengti viešbutį nebūtų galima, nes Bendrasis planas neleistų. Todėl verkiant reikia keisti tą Bendrąjį planą, kad jis nebūtų miesto vystymosi stabdys. Mes planuojame BP pasirengti iki 2017 metų, gal pavyks ir anksčiau ", - kalbėjo K. Macijauskas. Jo manymu, Uosto direkcija nori pati rengti BP, nes tikisi tai padaryti greičiau.

Integruos į miesto planą

Pasiteiravus, kaip bus realiai planuojama, ar uosto teritorija paliekama kaip atskira sala, K. Macijauskas atsakė: "Mes rengsime savo planą ir, jeigu uostas iki to laiko parengs savo, pabandysime jį integruoti į Klaipėdos BP. Didelės bėdos, kad uostas atskirai daro savo planą, nematau. Bet kuriuo atveju mes privalėsime gyventi kartu, nes esame apgyvendinti vienoje teritorijoje ir norime ar nenorime su uostu turėsime draugauti. Uosto direkcija yra užsakiusi galimybių studiją ir galvoja apie tai, kad uostas galėtų perkrauti per metus iki 90 mln. tonų krovinių. Tam reikėtų uosto laivybos kanalą pagilinti iki 17 m, išnaudoti visas rezervines teritorijas. Jeigu tokie planai būtų įgyvendinti, būtų labai gerai, uostas taptų konkurencingas, gal nebereikėtų ir to išorinio uosto. Manau, visi supranta, kad kroviniai vis tiek išvažiuos per miestą, išskyrus LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių paskirstymo centrą. Šiuo atveju atplauks didelis laivas, atgabens konteinerius, o paskui atvykę mažesni laivai juos išgabens į kitus uostus. Šie konteineriai per miestą nebus vežami. Tačiau dalis uosto krovinių bet kuriuo atveju bus vežama per miestą, todėl draugauti ir planuodami mes privalome."