Miestas nebežino, ar nori naujos sankryžos

Miestas nebežino, ar nori naujos sankryžos

Tam, kad miesto Taryba patvirtintų AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) detalųjį planą, Uosto direkcija ir krovos kompanija turėjo įsipareigoti prisidėti lėšomis prie miesto infrastruktūros gerinimo. Tačiau naujai sankryžai įrengti numatytas lėšas savivaldybė jau norėtų panaudoti kitiems objektams.

Trečiadienį paklaustas apie naująjį detalųjį planą, susijusį su antru įvažiavimo į KLASCO teritoriją keliu, generalinis direktorius Audrius Pauža atsakė: "Kartais susiduriame su paradoksaliomis situacijomis, užsispyrimais ir norais. Mano manymu, dabartinis įvažiavimas į KLASCO teritoriją yra saugiausias. Ką nors keisti bendrovė nemato jokio poreikio. Būtų tik bloginamos sąlygos, didinamas avaringumas."

Anot A. Paužos, galutinis sprendimas dėl antrų įvažiavimo vartų turės būti priimtas tik tada, kai bus atlikta studija, kurią padaryti įpareigota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Miesto valdžios atstovų manymu, prie dabartinių KLASCO vartų esanti transporto aikštelė labai trukdo eismui, negana to, tie automobiliai naudojasi miesto infrastruktūra be jokio mokesčio.

Tad detaliajame plane ir buvo numatytas antras įvažiavimo į KLASCO teritoriją kelias tiesiai iš J. Janonio gatvės.

Pagal naująjį planą, KLASCO planuoja įsirengti stovėjimo aikšteles, tad ateityje tų automobilių prie tvoros ir taip nebebus. Beje, pagal ateities planus, visi vilkikai su kroviniais turės laukti įvažiavimo į uosto terminalus už miesto, tad yra manančiųjų, kad naujos sankryžos su J. Janonio gatve nereikia.

Nepaisant to, Uosto direkcija įsipareigojo prisidėti lėšomis - iki 2 mln. Lt - prie naujosios sankryžos įrengimo. Prisidėti lėšomis, tik šiek tiek mažesnėmis, įpareigota ir pati KLASCO.

Tačiau įdomiausia tai, kad uostas jau yra gavęs iš savivaldybės raštą, kuriuo teiraujamasi, ar negalėtų direkcija tuos pinigus, kurie numatyti šioje vietoje planuojamai sankryžai, skirti kam nors kitam, kas labiau reikalinga. Kodėl savivaldybė nebenori naujosios sankryžos, uostininkai sako nežinantys.

Ar reikia gatvės?

Nesutarimų tarp miesto ir uosto būta ir dėl pagal detalųjį planą numatyto Švyturio gatvės tęsinio palei KLASCO tvorą.


Detalųjį planą, susijusį su KLASCO plėtra, rengė Uosto direkcija, kaip planavimo organizatorė. Ji turėjo suplanuoti teritoriją nuo KLASCO, Švyturio gatvės pradžios iki Malūnininkų gatvės. Tačiau savivaldybė pareikalavo, kad būtų parengtas planas iki pat P. Lideikio gatvės. Uosto direkcija atsisakė tai daryti. Miesto valdžia nenorėjo pritarti KLASCO detaliajam planui, kol neparengti projektiniai minėtos teritorijos pasiūlymai.

Galų gale buvo rastas kompromisas. Miesto Taryba pernai liepos 11 d. patvirtino šiaurinėje uosto dalyje KLASCO nuomojamos teritorijos, apimančios 48-50 ha plotą, detalųjį planą. Tačiau prieš tai buvo pasirašyta trišalė Uosto direkcijos, savivaldybės ir KLASCO partnerystės sutartis su tam tikrais įsipareigojimais.

Pasak Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininko Algimanto Kungio, direkcija įsipareigojo parengti projektinius pasiūlymus dėl atkarpos nuo Naujosios Uosto gatvės kampo iki pat P. Lideikio gatvės.

A. Kungio teigimu, tie projektiniai pasiūlymai ir turėtų atsakyti į klausimus, ar įmanoma nutiesti Švyturio gatvės tęsinį, kokios būtų išlaidos ir ar apskritai reikalinga tokia antra gatvė. Projektiniai pasiūlymai dar nepradėti rengti, dar nepaskelbtas ir konkursas dėl jų atlikimo. Preliminariai apskaičiavimais, jie Uosto direkcijai kainuos apie 100 tūkst. Lt.

Miesto valdžia įsivaizduoja, kad KLASCO krovinių apyvarta didės, todėl pageidavo, kad būtų suplanuota teritorija iki P. Lideikio gatvės. Pasak A. Kungio, paanalizavus situaciją paaiškėjo, kad krova šioje kompanijoje augs tik geležinkeliu bei laivais atvežamų ir išvežamų krovinių sąskaita. Anot jo automobilių srautas padidės tik dviem automobiliais per metus iki 2015-2016 metų.

"Kam reikalinga gatvė, per kurią niekas nevažiuos? Visiškai neaiški to gatvės tęsinio funkcija. Be to, dėl naujos gatvės reikėtų iškelti garažus, pastatyti tiltus, iškirsti dalį miško. Kam reikia didinti gyventojams triukšmą, jeigu galima apsieiti be to? Dėl to detaliojo plano sprendinių kyla daugiau klausimų nei atsakymų, todėl reikia atlikti studiją ir atsakyti į juos", - aiškino A. Pauža.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder