Metai nauji, problemos tos pačios

Gruodžio 23 d. Vyriausybė nepritarė pataisai, pagal kurią būtų likviduotas jūrininkų diskriminavimas ir visiems jiems, nepriklausomai nuo to, kokių šalių laivuose jie plaukiotų ir reisuose išdirbtų 183 paras, būtų taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Tačiau Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža sako, kad dar ne viskas prarasta, kad kitais metais laukia didelis ir sunkus darbas - teks pateikti argumentus, kad tokia pataisa būtina.

Baigiantis metams vykusioje Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) ataskaitinėje konferencijoje sąjungos tarybos, kurią sudaro 15 narių, veikla 2007 m. gruodžio 15 d. - 2009 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu įvertinta teigiamai. Šiuo metu LJS turi 2618 narių. Konferencijoje 50 jūrininkų atstovavo 1 delegatas.

Per ataskaitinį laikotarpį LJS gavo 2 mln. 111 tūkst. Lt pajamų, išlaidos sudarė 1 mln. 257 tūkst. Lt, pelno gauta 853 tūkst. Lt. Pagrindinės pajamos - stojamieji ir nario mokesčiai.

LJS jau turi savo internetinę svetainę. Manoma, kad ji palengvins jūrininkų iš viso pasaulio susisiekimą su LJS.

Ir vėl diskriminuojami

Pagrindinis LJS uždavinys - ginti savo narių teises ir interesus. LJS yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) narė, todėl ji turi teikti pagalbą ir užsienio jūrininkams ITF nariams. LJS tarybos pirmininko P. Bekėžos teigimu, norint įgyvendinti pagrindinį uždavinį labai svarbu, kad Lietuvos teisinė bazė būtų palanki jūrininkams. Pasak jo, pastaruoju metu iki 2008 m. pabaigos Lietuvos teisės aktai jau buvo daugmaž sutvarkyti. Tačiau naujoji valdžia priimdama begalę įstatymų pakeitimų sujaukė visą mokesčių sistemą, ir visa tai skaudžiai palietė ir jūrininkus - vėl atsirado jūrininkų diskriminavimas, kuriam likviduoti LJS dėjo daug pastangų.

Buvo įrodyta, kad jūrininko, uždaryto metalinėje dėžėje, darbas yra sunkus. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) yra priėmusi per 180 tarptautinių konvencijų, kurių trečdalis skirtas jūrininkų socialinėms garantijoms. Lietuvos jūrininkai mokėdavo mažesnius gyventojų pajamų mokesčius nei kranto darbuotojai. Dirbantieji laivuose, plaukiojančiuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, mokėdavo 20 proc. gyventojų pajamų mokestį, o Lietuvos vėliavos laivuose - 15 proc. 2003 m. buvo pasiekta, kad pastarieji nemokėdavo šio mokesčio, o dirbantieji "patogių" vėliavų laivuose mokėdavo tik 15 proc. Pagaliau 2004 m. pasiekta, kad Lietuvos jūrininkai nebūtų diskriminuojami - visų jų pajamos nebuvo apmokestinamos reiso metu. Tačiau pastaruoju metu ir vėl jūrininkai diskriminuojami: dirbantieji Europos ekonominės erdvės laivuose nemoka, o kitų šalių laivuose moka 15 proc.

Dėl jūrininkų diskriminavimo gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu kreiptasi į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją. Seime įregistruota gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą dėl jūrininkams taikytino nulinio pajamų mokesčio 183 parų reisuose. Gruodžio 22 d. Seime jau turėjo būti svarstomas šis klausimas, tačiau tai padaryta nebuvo. Jis dar nesvarstytas net Seimo komitetuose.

Kiti kovos barai

LJS pasipriešino įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos, kuria norėta įvesti trečiųjų šalių jūrininkams papildomą mokamą leidimą išeiti į krantą. Buvo kreiptasi į Seimo narius ir toks reikalavimas atmestas.

Šiuo metu LJS aktyviai kovoja prieš leidimą Lietuvoje būti užsienio šalių jūrininkams tik 30 parų, kas prieštarauja TDO konvencijai. Jūrininkas gali būti toje šalyje tol, kol stovi jo laivas.

Darko kodekse siūlyta padaryti tokias pataisas, kad jeigu jos būtų priimtos, pasak P. Bekėžos, būtų grįžtama į užpraėjusio šimtmečio laukinio kapitalizmo laikus - tiek pablogėtų jūrininkų darbo sąlygos. Pavyzdžiui, esą galima įsidarbinti ir nesudarius raštu darbo sutarties, nereikia kolektyvinės sutarties ir t. t.

LJS pasisako ir prieš tai, kad vienam trečdaliui įgulos narių galinčių būti samdomų iš trečiųjų šalių nereikėtų gauti leidimo dirbti Lietuvos laivuose. Tai sudarytų sąlygas 800-900 Lietuvos jūrininkų netekti darbo. LJS gavo signalų, kad UAB "Baltlanta" laivuose jau dirba užsieniečiai.

LJS kartu su Lietuvos saugios laivybos administracija kreipėsi į Vyriausybę prašydamos, kad bent jau nebūtų didinamos jūrininkams reikalingų įsigyti dokumentų kainos. Kol kas atsakymo iš Vyriausybės negauta.

Lietuvos jūrininkai sveikatą turi tikrintis kas 7-8 mėnesius. Pagal TDO konvencijas sveikatos pažyma turi galioti 2 metams. Pateiktas pasiūlymas taip padaryti ir Lietuvoje ir laukiama atsakymo.

Būdama ITF narė LJS teikia pasiūlymus ir rengiant tarptautines konvencijas. TDO konvencija numato, kad jūrininkas per parą turi ilsėtis 10 valandų. Šiuo metu vyksta diskusijos, nes norima poilsiui palikti tik 6 valandas.

Kolektyvinės sutartys

Nemažai pastangų LJS deda siekdama su darbdaviais pasirašyti kolektyvines sutartis. Kolektyvinė sutartis kaip dokumentas, kurio privalu laikytis, prilygsta teisės aktams. Kolektyvinių sutarčių dėka Lietuvos laivuose jūrininkų atlyginimai šiek tiek didesni nei reikalaujamas ITF minimumas laivuose su "patogiomis" vėliavomis.

Dabar sudarant kolektyvines sutartis - vienas pagrindinių dalykų atlyginimai. Šiuo metu kolektyvinės sutartys yra pasirašytos su AB DFDS LISCO, "Lietuvos jūrų laivininkystė", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, UAB "Novikontas", Norvegijos antroje registro NIS vėliavos laivais, su AB "Limarko" laivininkystės kompanijos laivais "Ignalina" ir "Seda", plaukiojančiais su "patogia" vėliava, su Vokietijos jūrinėmis profsąjungomis.

LJS teko ginti neteisingai nubaustus KLASCO jūrininkus, kuriems nuobaudos buvo panaikintos ir išmokėtos premijos.

Vidmantas MAŽIOKAS