"Mes nesame kamikadzės, rizika gerai apskaičiuota"

Baltija jau nebevadinama kontrabandininkų jūra, pažabota ir kontrabanda per Nemuną. Į Lietuvą per Klaipėdos uostą neplūsta minios nelegalių migrantų. Ar turi ką veikti šiais laikais Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komanda (SPK)? Su trimis pasieniečių majorais plaukėme į jūrą norėdami įsitikinti, ką ji sugeba, kokias funkcijas vykdo. Pasirodo, visos Europos jūrinės valstybės turi tokias ar panašias komandas.

"Mes nesame kamikadzės, mūsų rizika gerai apskaičiuota. Vieni mūsų SPK pasirinko todėl, kad nenorėjo dirbti biurokratinio darbo, sėdėti kontoroje ir dėlioti štampukus, kiti todėl, kad nori daugiau sportuoti. Jeigu patinka ginklai, jeigu mėgsti sportą, nuotykius, nenori sėdėti vienoje vietoje, tokioje komandoje turi daugiau galimybių atsiskleisti. Pasienyje pradėjau dirbti nuo 1991-ųjų. Kai pakvietė į komandą, iš karto sutikau, nes seniai to norėjau. Ir štai jau 14 metų užsiimu tokia veikla", - sakė majoras Artūras Čebatavičius, SPK vyriausiasis specialistas, vado pavaduotojas.

VADAS. SPK vadas majoras Nerijus Gasparavičius pratina savo vyrus prie bet kokių netikėtumų.

Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės (PAPR) Specialiosios paskirties komanda turi 20 pareigūnų. Karo metu jie taptų pavaldūs Krašto apsaugos ministerijai ir atliktų karių funkcijas. Taikos metu pagrindinė jų funkcija - užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

Tai kieti, gerai treniruoti vyrukai. Žinoma, jiems keliami kur kas griežtesni sveikatos reikalavimai nei kitiems pasieniečiams. Deja, kartais žmogus SPK netinka vien dėl to, kad serga jūros liga. Operacijos metu reikia dėmesingumo, kruopštumo, vykdyti visus taktinius elementus. Dar prieš išsilaipindami laive pareigūnai žino, kas lipa pirmas, kas laiko kopėčias, kas pirmas dengia ir t. t. Jeigu vienas užsisups, jo funkcijas turės perimti kitas ir tai gali suardyti visą grandinę.

SKUTERIS. Esant reikalui iš laivo "Aleksandras Barauskas" nuleidžiamas skuteris, kuriuo SPK nariai priplaukia prie neidentifikuoto laivo.

1999-aisiais PAPR buvo sudaryti mobilūs specialiosiosios paskirties būriai. Vėliau tokią funkciją vykdė specialus padalinys - specialiosios paskirties užkarda. Ir tik pernai kovo 1 d. buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje SPK, vėliau jos įsteigtos visose kitose rinktinėse. SPK bazuojasi PAPR Uosto pasienio užkardos patalpose Naikupės gatvėje.

Rengia pasalas

Bet kuris PAPR padalinys - ar kriminalinė žvalgyba, ar kuri nors užkarda - gali pasitelkti į pagalbą spec. komandą. Pasak SPK vado majoro Nerijaus Gasparavičiaus, VSAT tarnaujančio nuo 2002 metų, ši komanda yra visų padalinių ramstis.

Viena iš komandos funkcijų - asmenų sulaikymas, pasalų nelegalia veikla užsiimantiems asmenims rengimas ir kt. Ji konvojuoja sulaikytuosius asmenis, lydi juos į Užsieniečių registravimo centrą. Beje, naudojant tam tikrą taktiką asmuo sulaikomas labai greitai, kad nespėja pakenkti nei sau, nei aplinkiniams. "Būna, kad savaitę ar net mėnesį stebime žmones, užsiimančius nelegalia veikla, t. y. tol, kol jie sulaikomi. Mes rytą atėję į darbą ne visada žinome, ką tą dieną veiksime", - sakė majoras N. Gasparavičius.

PASIRINKIMAS. Majoras Artūras Čebatavičius, SPK vyriausiasis specialistas: "Jeigu nenori dirbti biurokratinio darbo, sėdėti kontoroje ir dėlioti štampukus, renkiesi SPK."

Pasak A. Čebatavičiaus, prieš keliolika metų Baltija dar buvo vadinama kontrabandininkų jūra - buvo plukdomi nelegalūs migrantai, akcizinės prekės ir kt. Daug pastangų įdėta, kol tas reiškinys likviduotas. Buvo sukurti Baltijos valstybių regionų bendradarbiavimo koordinaciniai centrai, kad šalys galėtų keistis informacija ir operatyviai reaguoti į grėsmes.

A. Čebatavičius prisiminė, kaip į Lietuvą plūdo kontrabanda iš Kaliningrado, galima sakyti, kad Lietuvos ir Rusijos pasienyje tiesiog vyko karas. Kontrabandininkų buvo tiek daug, kad fiziškai jų nebuvo galima sustabdyti. Pasak N. Gasparavičiaus, tuo metu pasieniečiai jūrą buvo pamiršę, nes visi buvo siunčiami į pasienį kovoti su kontrabandininkais. Dabar ten stovi vaizdo kameros, įrengtos specialios priemonės, procesas kontroliuojamas, situacija pasikeitė kardinaliai. Šioje vietoje brautis kontrabandininkams jau neapsimoka. Dabar prie Nemuno kol kas tylu, ramu.

LIPIMAS. Vienas iš sudėtingesnių dalykų SPK veikloje - išsilaipinimas laive.

"Tais laikais, kai kontrabanda eidavo per Nemuną, gavome užduotį sulaikyti autobusiuką. Buvome pasirengę taktiką, kas pirmas įšoka į transporto priemonę, kas ištraukia raktelį ir kt. Sustabdome jį, pirmas šoku atidaryti duris ir imti vairuotoją, pasirodo, vairas tame autobusiuke kitoje pusėje. Gali kiek nori treniruotis, bet visą laiką išlenda kas nors netikėta, tad privalai mokėti akimirksniu persiorientuoti, - pasakojo SPK vadas.

- Vienam mūsų komandos nariui teko suvaldyti važiuojančią tuščią transporto priemonę gyvenvietėje, kai persekiojami vairuotojas ir keleivis, mus pamatę, abu iššoko iš važiuojančios mašinos, vienas į vieną, kitas į kitą pusę. Žinoma, mes juos sulaikėme. Ir dabar, kai suplanuojame treniruotes, kartais imu ir staigiai ką nors pakeičiu, vyrai būna nepatenkinti. Bet noriu, kad jie būtų pasirengę netikėtumams."

PASIRENGUSI. Pasak SPK vado, be visų kitų dalykų, pareigūnų uniforma turi daryti žmogui įtaką. Jis turi suprasti, kad tai rimta, kad juokaujama nebus.

"Niekada negali žinoti, ar situacija vėl nepasikartos. Šiandien mus aplenkia nelegali migracija, bet nežinia, ar visą laiką taip bus, todėl reikia būti pasiruošusiems, todėl SPK privalo treniruotis", - mano majoras A. Čebatavičius.

Vytųsi bėgantį laivą

Tačiau daugiausia SPK dirba jūroje. Reikalui esant spec. komanda išsilaipina tokiuose laivuose, į kuriuos nepavyksta įlipti pasieniečiams. Pasitaiko atvejų, kai laivas negali nuleisti trapo ir kt. Žinoma, ji turi tam specialią įrangą - abordažines kopėčias, įvairių kablių, teleskopines lazdas ir kt., yra apmokyta tai daryti.

Po įvykio, kai Klaipėdos uoste užsienio laivas niekam nieko nepranešęs išplaukė ir pasieniečiams teko jį vytis, buvo pakeisti teisės aktai ir dabar į laivų kontrolės procedūras įtraukiama ir spec. komanda. Jeigu dabar iš uosto bandytų bėgti laivas, jis taptų SPK taikiniu. Majoras N. Gasparavičius sako, kad komanda mažu laiveliu gali pasivyti sprunkantį laivą ir užlipti į jį be didelio vargo. Naudojamasi panašia kaip piratų taktika, abordažu.

Kartais SPK dalyvauja vadinamosios komisijos darbe, jeigu laivas atplaukia iš rizikos šalių ir reikia apieškoti patalpas.

Pirmas eina "zuikis"

SPK atlieka ir vadinamąją taktinę laivo apžiūrą, kuri skiriasi nuo paprastos. Ją apibūdindamas SPK vadas juokauja sakydamas, kad norint laive galima ir tanką paslėpti, o komanda bandytų jį surasti.

Taktinė laivo apžiūra reikalinga tada, kai jūroje atsiranda laivas, kuris neatsako į šaukinius. Priežasčių gali būti daugybė - tiesiog neveikia radijo ryšys, piktybiškai neatsakoma, serga visa įgula, laivas tuščias ir kt. Tada siunčiama SPK laivo apžiūros komanda, kuri turi identifikuoti problemą, jei prireikia, patekti į tą laivą, pasiekti kapitono tiltelį.

ŠTORMTRAPAS. Specialiosios komandos nariai lipa į laivą štormtrapu.

SPK turi specialią taktiką, kaip reikia išsidėstyti tokiame laive. Pasak vado, pirmas į tikrinamą laivą visada lipa vadinamasis "zuikis", pritvirtina prie jo kopėčias, užima gynybinę poziciją ir sudaro sąlygas išsilaipinti visai grupei. Dažniausiai "zuikiu" parenkamas mažiausiai sveriantis komandos narys. "Jūroje nėra kada daugžodžiauti. Pasakai "zuikis - tu", ir pareigūnas žino, kad eina pirmas", - aiškino SPK vadas.

Viena iš taisyklių - lipdamas į laivą pasienietis negali paduoti rankos, nes nežinia, ar laive esantis asmuo jos nepaleis. Todėl net treniruočių metu SPK nariai stengiasi rankos vienas kitam nepaduoti.

Rekomenduojama, kad laivo apžiūros komandoje būtų 6 pasieniečiai. Vadovauja pamainos vyresnysis. Visi komandos nariai yra ginkluoti, o vienas turi pistoletą-kulkosvaidį. Šio ginklo šaudymo nuotolis kur kas trumpesnis nei automato, jis reikalingas grupei apginti. Be abejo, jeigu būtų iš anksto žinoma, kad laive yra ginkluotų žmonių, SPK nariai būtų su šarvinėmis liemenėmis ir ginkluoti didesnio galingumo automatiniais ginklais, gal net kulkosvaidžiais.

Partneris - "Aleksandras Barauskas"

Galima sakyti, pasieniečių patrulinis laivas "Aleksandras Barauskas" yra SPK bazė jūroje. Kai reikia išsiaiškinti situaciją jūroje, dažniausiai siunčiamas jis, o kartu su juo ir SPK grupė. Pirminę apklausą atlieka laivo kapitonas, jis yra pagrindinis operacijos asmuo. Esant reikalui iš laivo nuleidžiamas skuteris ir SPK nariai juo priplaukia prie neidentifikuoto laivo.

Kitu atveju, jeigu neidentifikuotas laivas nėra toli jūroje, o bangavimas gana didelis, SPK naudojasi kateriu "Boomeranger". Jis gali plaukti bangos aukščiui esant 3,5 m, tačiau tokiu atveju jam prisišvartuoti prie laivo labai rizikinga, nors jo šonai ir guminiai. Deja, nėra tokio laivo ar katerio, kuris neturėtų apribojimų plaukti dėl bangavimo.

Jeigu laivo, į kurį norima išsilaipinti, kapitonas bendradarbiauja, pasuka laivą, tada gerai, o jeigu ne, tokiu atveju, pasak laivo "Aleksandras Barauskas" kapitono majoro Arūno Zabičio, abordažas vykdomas iš sraigtasparnio.

Bijojo, kad nesužinotų žmonos

Būna ir juokingų įvykių. Keičiantis pamainoms, apie 20 val., žmonės paskambino 112 tarnybai ir pranešė, kad ties Karkle jūroje mato apsivertusią valtį ir žmones, bandančius ant jos užlipti. Pasieniečiai į įvykio vietą nuvyko per 15-17 minučių ir surado du pramogautojus. "Jie net nesuprato, iš kur mes atsiradome ir kas apskritai vyksta. Surinkome irklus, jų mantą, valtį užsikėlėme ant "Boomeranger'io" ir ketinome plaukti į užkardą, o vyrukai pradėjo prašyti, kad juos paleistume. Labiausiai jie bijojo, kad to nesužinotų žmonos, nes gali daugiau neišleisti į jūrą. Deja, paslapties išsaugoti nepavyko, nes viešųjų ryšių tarnyba pasirūpino, kad tai būtų paviešinta", - prisiminimais dalijosi laivo "Aleksandras Barauskas" vadas.

Žiemą SPK ant ledo gelbėjimo operacijose dalyvauja su keturračiais ar sniego motociklais.

Treniruotės krante nepakanka

"Realių išsilaipinimų į laivus pasitaiko gana retai. Tačiau mes visą laiką treniruojamės, kad būtume tam pasirengę. Toks nedidelis laivas kaip pasieniečių "Aleksandras Barauskas" mums netinka, tad dažnai treniruojamės Karinių jūrų pajėgų laive "Šakiai". Laipinimasis į laivą jūroje yra viena iš pavojingesnių fazių - sako majoras A. Čebatavičius.

Pasak N. Gasparavičiaus, Baltijos jūra gana nerami, apie 70 proc. dienų per metus ji būna banguota. Tokios prabangos kaip Viduržemio jūroje Lietuvos pasieniečiai neturi, todėl treniruojasi ir vėjuotomis dienomis.

"ŠAKIUOSE". SPK treniruojasi Karinių jūrų pajėgų laive "Šakiai".

Treniruotis krante nėra tas pats kas jūroje. Pasak vado, jūroje gąsdina vanduo, supimas, jūros liga, ir žmogus iš karto sutrinka. Reikalingi automatiški įgūdžiai. Katerio valdytojas turi pajusti ir bangą, ir srovę. Laive net kovinė savigyna yra kitokia, ja reikia sugebėti pasinaudoti ir mažose patalpose.

"Kai buvau jaunas ir dar nedirbau SPK, lipau į laivą štormtrapu, įsikandęs datatorių, kai vėjo greitis buvo 25 m/s. Turėjau uždėti spaudą ant dokumentų. Locmanas išlipti iš laivo atsisakė. Jis nutarė su juo plaukti iki artimiausio uosto Danijoje ir grįžti į Lietuvą lėktuvu. O pasienietis privalėjo šokti atgal į katerį. Kai jis pakilo į aukščiausią tašką, reikėjo šokti. Neturėdamas patirties uždelsiau ir pirmą kartą gyvenime pajutau laisvą kritimą", - prisiminimais dalijosi SPK vadas.

TRENIRUOTĖ. Treniruotėms Specialiosios paskirties komandai laivas "Aleksandras Barauskas" yra per mažas.

"Ko gero, sunkiausias būna pirmas išsilaipinimas. Pamenu savo pirmą kartą, man vos kojų nesutraiškė. Bandydamas pirmą kartą užšokti ant laivo borto kopėčių nepagavau to momento, kai kateris būna aukščiausiame taške, labai nedaug trūko, kad jis būtų smogęs man per kojas", - pridūrė A. Čebatavičius.

N. Gasparavičius sakė, kad Vokietijos Neushtadto mieste planuojama įkurti mokyklą, kurioje bus rengiamos laivų apžiūros grupės.

Lietuvos SPK Viduržemio jūroje

Nemažai SPK narių šiuo metu yra išvykę į įvairias misijas, kurias organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ("Frontex", būstinė Varšuvoje). Šiuo metu Graikijoje bazuojasi laivas "Merikarhu", plaukiojantis su Suomijos vėliava. Jo įgulą sudaro visų Europos Sąjungos šalių pakrančių apsaugos rinktinių pasieniečiai. Vienas SPK narys kasmet skiriamas dirbti tame laive. N. Gasparavičiaus sakė, kad šioje srityje lietuviai užsirekomendavo labai neblogai. Agentūra norėtų, kad jų būtų siunčiama daugiau, tačiau Lietuvos pasieniečiai neturi tiek resursų.

Šiemet birželio-rugpjūčio mėnesiais PAPR didysis kateris "Boomerenger" kartu su sraigtasparniu patruliuos vienoje iš Graikijos salų ir dalyvaus operacijoje sprendžiant migrantų problemas. Panašiose operacijose Lietuvos pasieniečių kateris dalyvauja jau trejus metus.

"Pabėgėlių yra daug, visų jų kontroliuoti nepavyksta. Ypač šiltuoju metų laiku valtelės nuo Turkijos krantų patraukia į Graikijos Lesbo ar kitas artimiausias salas. Pasieniečių pareigūnų užduotis juos visus sugaudyti jūroje, suregistruoti. Jie neleidžia pabėgėliams išplisti nekontroliuojamiems. Beje, neretai juos tenka gelbėti nuo žūties. Mažieji patruliuojantys laivai perduoda didesniems laivams visą informaciją.

VAIRINĖJE. Laivo "Aleksandras Barauskas" vairinėje kapitonas majoras Arūnas Zabitis (pirmas iš kairės) ir SPK vadas Majoras Nerijus Gasparavičius.

Dabar karščiausi taškai yra Italija ir Graikija, nes jos yra arčiausiai tų šalių, iš kurių plaukia pabėgėliai. Tačiau pasikeis prioritetai, kryptys ir gali būti neramu ir Lietuvoje. Vienu metu į mūsų šalį plūdo daug pabėgėlių iš Gruzijos, Azijos šalių, vietnamiečių. Jeigu taip nutiktų vėl, mes esame tam pasiruošę", - sakė A. Čebatavičius.

"Žmonės, kurie užsiima nusikalstama veika, žino, kur yra silpna vieta, ir ja naudojasi. Jeigu pro mus mažai plūsta migrantų, vadinasi, mes savo sienas gerai kontroliuojame", - mano A. Zabitis