Menkių kokybę "vertins" teismas

Juoda katė tarp AB "Senoji Baltija" ir UAB "Pasaulio žuvys" perbėgo prieš dvejus metus. Žuvies supirkėjai kaltina žvejus tyčia paslėpus nekokybišką žuvies produkciją, kurią šie nugabenę į Lenkiją patyrė didelių nemalonumų. Žvejai tikina pristatę gerą produkciją ir neatmeta galimybės, jog ji galėjo būti sugadinta transportuojant. Prasidėjo ilgas bylinėjimasis, nieko gero nežadantis nei vieniems, nei kitiems. Ginčo rezultatas - supirkėjai jau metus neįleidžiami į žuvų aukcioną, o dalis žvejų turto areštuota.

Į teismų karuselę įtrauktas ir tarpininkas tarp žvejų bei supirkėjų UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas, paėmęs menkes iš "Senosios Baltijos" ir pardavęs jas "Pasaulio žuvims". Jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą pateikdamas ieškinį "Pasaulio žuvims", neatsiskaičiusioms už žuvis su "Senąja Baltija". Lapkričio pabaigoje šis teismas pradės nagrinėti bylą iš esmės. "Pasaulio žuvims" padavus priešieškinį, "Senoji Baltija" tapo nebe trečiuoju asmeniu toje byloje, o atsakove.

Neatsiskaitė su žvejais

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus Mindaugo Kokoškos teigimu, "Pasaulio žuvys" daugiau nei metus neatsiskaitė su žvejais. Likusi skola - per 27 tūkst. Lt. Kadangi aukcionas atstovauja žvejams, tad jis ir kreipėsi į teismą, kad šis priverstų pirkėjus atsiskaityti.

Daugiau komentuoti susidariusios situacijos aukciono vadovas nenorėjo. M. Kokoška tikino, kad sugadinti žuvis aukcione tiesiog neįmanoma ir kad tokių atvejų nėra buvę. Anot jo, sąlygos joms laikyti aukcione esančios idealios, niekur kitur - nei Lietuvoj, nei kitur Europoje - tokių techninių galimybių nėra. Aukcionui pristatomą žuvies produkciją patikrina technologas. Vis dėlto direktorius neslėpė, kad patikrinti visų žuvų aukcionas galimybių neturi, todėl jos tikrinamos pasirinktinai.

Nemoka už brokuotas

UAB "Pasaulio žuvys" direktorius Marius Nausėdas, paklaustas, kodėl bendrovė neatsiskaito su "Senąja Baltija", atsakė, kad iš esmės su ja atsiskaityta, nesumokėta tik už parduotas nekokybiškas žuvis. "Senoji Baltija" nepripažįsta reklamacijos motyvuodama tuo, kad aukcionui pristatė geras žuvis. Pasak direktoriaus, ieškovas dabar yra "Pasaulio žuvys", o teismo posėdyje tarpusavyje ginčijosi aukciono ir "Senosios Baltijos" atstovai. Pastarieji aiškino, kad aukcionas yra atsakingas už žuvis, o šis įrodinėjo, kad ne, nes ne jis esąs tų žuvų savininkas.

"Pasaulio žuvys" pernai rugsėjo 20 d. aukcione nusipirko 36 tonas A kategorijos menkių, t. y. kokybiškų. Vėliau, per parą nuvežus jas į gamyklą Lenkijoje, paaiškėjo, kad net 16 tonų neatitiko A kategorijos, ir lenkai iš jų negalėjo gaminti filė. Esą tą patį konstatavę net dviejų tos šalies įmonių technologai, turimi įrašai. M. Nausėdo teigimu, nustatyta, kad žuvys buvusios sugadintos laive, o ne aukcione ar ją transportuojant.

FILĖ. Lenkai aiškina, kad iš 16 t jiems atvežtų menkių filė gaminti nebuvo galima.

"Senoji Baltija" atsisakė atvykti į Lenkiją apžiūrėti žuvų, aukcionas - jas priimti atgal. Tad "Pasaulio žuvys", aukcione už 1 kg žuvų mokėjusios 1,2 euro, lenkams pardavusios kilogramą už 1,6 euro, už išbrokuotų žuvų kilogramą begavo tik 0,8 euro. Bendrovė patyrė nuostolių ne dėl savo kaltės. Todėl ji ir nemoka "Senajai Baltijai" už tas brokuotas žuvis.

Toks pats įvykis buvęs ir 2010-ųjų rugsėjį, tik tada buvo mažesnis žuvų kiekis - iš 21 tonos brokuotų buvo 2,6 t menkių. Tada "Pasaulio žuvys" "Senajai Baltijai" sumokėjo ir už brokuotas žuvis apie 7 tūkst. Lt, tačiau vėliau benndrovė bylą laimėjusi ir jai grąžinti pinigai. Yra buvę, kad teko atsisakyti aptiktų nekokybiškų žuvų, tačiau pernai sunkiu bendrovei metu sumokėti apie 40 tūkst. Lt iš savo kišenės negauto pelno ji jau nesutiko.

Šiemet "Pasaulio žuvys" yra nupirkusios per 100 t žuvies ir kol kas jokių problemų nekilo.

"Tokie dalykai vyksta tik su "Senąja Baltija", kadangi ši kompanija yra viena iš didesnių. Su kitais žvejais problemų nekyla. Jie į savo darbą žiūri kitaip. Laikotarpiu, kai vanduo dar būna šiltas, negalima žvejoti ilgai. Kai ištraukiamas didelis kiekis žuvų, nespėjama jų greitai apdoroti, tad jos ilgai išbūna ant denio saulėje ir nebūna laiku sušaldomos. Vizualiai jos atrodo neblogai ir maistui dar tinka, tačiau filė iš jų gaminti negalima. Blogiausia tai, kad žuvys ne tik buvo sugadintos, bet jos buvo paslėptos, kad pirkėjas to negalėtų pamatyti", - aiškino M. Nausėdas.

Už ką mokami pinigai?

Prieš aukcioną likus valandai patikrinti žuvų "Pasaulio žuvys" nesugebėjo, nes pirko didelį kiekį - tai padaryti neįmanoma, nes nėra sąlygų. Pasak M. Nausėdo, pirkėjai jau įsigiję žuvis bando tikrinti, bet palečių išardymas užimtų daugybę laiko. Aukcionas esą irgi tikrina labai paviršutiniškai, tad kyla klausimas, už ką pirkėjai turi mokėti jam 3,5 proc. nuo sandorio vertės. Beje, 3 proc. moka ir žvejai. Direktoriaus manymu, aukcionas privalo turėti žmonių grupę, gebančią krovinį patikrinti detaliai.

M. Nausėdo teigimu, aukcionas nebeįsileidžia "Pasaulio žuvų" dėl skolos, kurios reikalauja "Senoji Baltija". Dabar "Pasaulio žuvys" yra priverstos žuvis pirkti per kitas įmones, kurios įleidžiamos į aukcioną, ir prarasti dalį pelno.

"Mūsų darbas dabar yra mažiau pelningas, mes esame užblokuoti ir netgi prie savo duomenų neprieiname. Aukcionas - valstybės įsteigta UAB. Jis yra susigalvojęs savo vidaus taisykles, kurių nepriimdamas tu praktiškai negali jame dalyvauti. Kito aukciono, kad galėtum pasirinkti, tiesiog nėra, o menkes gali nupirkti tik jame. Turi pasirašyti sutartį ir sutikti su visais jo reikalavimais, kokius jis susigalvojo. Šiuo metu aukcionas yra tokia skylė, kur galima bet ką prakišti. Pats jis realiai už nieką neatsako", - piktinosi M. Nausėdas.

Anot jo, šiemet rugsėjį aukcionas įvedė naujovę - pirkėjai apskritai internete nebemato informacijos, kieno žuvį perka - panaikinti ir laivų, ir partijų numeriai. Kitose šalyse, jeigu aukcionas nerodo pardavėjo, pats prisiima visą atsakomybę.

"Gerai, kad yra toks aukcionas, kad yra galimybė nusipirkti žuvų, tačiau jis turėtų būti valdomas kitaip, reikia kitokio požiūrio į pirkėją. Aukcionas turėtų prisiimti atsakomybę ir reikalauti iš žvejo kokybiškų žuvų.

Teismų maratonas nieko gero nežada. Nusipirkęs blogų žuvų, dabar turi įrodinėti teismuose, kad jos yra blogos ir kad ne tu jas sugadinai. Žvejys rodo pirštu į aukcioną, šis - į žvejį, o kaltė krenta ant pirkėjo, kuris jas nusipirko", - kalbėjo M. Nausėdas.

REIKALAVIMAI. "Mūsų žuvys iš esmės negali neatitikti reikalavimų, nes laikomos esant normaliam temperatūros režimui, perdengiamos ledu ir taip toliau", - tikina "Senosios Baltijos" vadovai.

AB "Senoji Baltija" direktoriaus pavaduotojo Jono Bartmino teigimu, "Pasaulio žuvys" nupirko žuvis sutarties tarp jų ir aukciono pagrindu. "Senoji Baltija" žuvies pardavimo procese nedalyvauja, ji nežino, kam ir už kiek aukcionas parduoda jos žuvis, kokią sutartį jis ir pirkėjas pasirašo. Žuvų kategoriją nustato aukciono specialistai priimdami jas parduoti. Žuvis pristatanti bendrovė iš aukciono gauna tik deklaraciją apie kiekį ir kategorijas, ir viskas. Ji neturi jokių sutarčių su pirkėjais, negali kontroliuoti jų mokumo ir t. t.

Areštavo turtą

J. Bartminas sako, kad nuo 1992-1994 metų, kai jis dirba "Senojoje Baltijoje", dėl žuvų kokybės kaltinimų bendrovė niekada iš nieko nebuvo sulaukusi, incidentas su "Pasaulio žuvimis" - pirmas. Jos pretenzijas pareiškė jau du kartus. Be to, "Pasaulio žuvys", turėjusios bendrovei sumokėti 100 tūkst. Lt, tai padarė tik po gero pusmečio, tačiau liko skola už neva sugadintą žuvį.

"Mūsų žuvys iš esmės negali neatitikti reikalavimų, nes laikomos esant normaliam temperatūros režimui, perdengiamos ledu ir t. t. Mes nežinome, kokiomis sąlygomis parduotos žuvys buvo transportuotos ir kokiomis sąlygomis sandėliuotos Lenkijoje ir kas buvo daroma su jomis. Be to, nesame įsitikinę, kad blogos žuvys nebuvo atrinktos iš įvairių partijų ir nebuvo uždėtos ant jų mūsų etiketės. Esame dirbę su "Pasaulio žuvimis" ne per aukcioną. Žinojom, kad žuvys vežamos į Lenkiją, tai sudarydami sutartį numatydavome, kad atsakomybę nuo iškrovimo momento prisiima "Pasaulio žuvys", - aiškino J. Bartminas.

"Senosios Baltijos" juristas Vidmantas Jankauskas sako, kad nors ieškinio suma buvo tik apie 27 tūkst. Lt, teismas areštavo bendrovės turtą, kurio vertė - 100 tūkst. Lt: ir slipą, ir doką, ir sąskaitas tai sumai. Anot juristo, galėjo areštuoti turto už 27 tūkst. Lt, pavyzdžiui, įrengimus ar laivą, bet ne tuos objektus, kurie maitina įmonę. "Senoji Baltija" apskundė tokį apygardos teismo sprendimą apeliaciniam teismui, bet kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Žinia, šis teismas be pusės metų skundo nenagrinėja.

V. Jankausko teigimu, turto areštas kenkia bendrovės įvaizdžiui, menkina jos akcijų vertę.

"Su "Pasaulio žuvimis" jau buvo keli teismai. Vienas - dėl 7 tūkst. Lt. Mes apylinkės teisme bylą laimėjome. Jie apskundė apeliacine tvarka apygardos teismui. Šiame teisme jie laimėjo, tada "Senoji Baltija" apskundė Aukščiausiajam Teismui, o pastarasis dar nepriėmė sprendimo. Paskui aukcionas juos padavė į teismą, jie pateikė priešieškinį, dabar mes atsakovai. Bylinėjamės, o mūsų turtas areštuotas", - kalbėjo "Senosios Baltijos" juristas.