Mažiausioje ministerijos valdoje - daugiausia triukšmo

Koks jūsų vizito į uostamiestį tikslas?

Vizito tikslas - aplankyti savo valdas. Viskas sukoncentruota būtent pajūryje, todėl mes - viceministrė, tarnybų vadovai - atvykome čia. Žemės ūkio ministerijos valdymo sferoje žuvininkystė užima labai nedidelę dalį vertinant ir pinigine išraiška, ir apimtimi, tačiau triukšmo kelia daugiausia. Apskritai situacija prasta, bandysime spręsti klausimus taip, kad ji gerėtų.

Norėjau susipažinti su žvejų problemomis. Šito susitikimo jie jau seniai prašė, bet vis nebuvo laiko. Su žvejais bendravome apie 1,5 val., išklausėme jų problemas.

Kitas dalykas, Klaipėdoje yra įsikūrusi ministerijos Žuvininkystės tarnybos dalis, be to, mes valdome 100 proc. UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono akcijų. Šioje bendrovėje situacija prasta. Neseniai buvo pakeistas jos direktorius, buvęs vadovas atleistas. Rengiame medžiagą, kuri bus atiduota prokuratūrai. Pastebėta ne tik labai daug neūkiškumo atvejų, bet kyla įtarimų, kad gali būti daromi tyčiniai veiksmai, idant aukcionas dirbtų nuostolingai. Jame dirbantiems žmonėms nuo vasario atlyginimai arba nemokami, arba mokama tik dalis jų, bet darbuotojai kažkodėl nesiskundžia.

Kalbėta, kad praėjus penkeriems metams po aukciono pastatymo jis galės būti perduotas žvejams. Ar nesvarstote tokio klausimo?

Šiandien nė vienas žvejys neparodė noro jį pasiimti. Gal lūkuriuoja, kad būtų investuoti 5 mln. Lt į žuvų perdirbimo cechą, ir tik tada pareikš norus. Tačiau investicijos stringa. Buvęs direktorius vieną projektą teikė ministerijai, kitą - Savivaldybei, leidimas gautas ne tam, kam paraiškoje numatyta skirti pinigų.

Kyla klausimas, ar aukcionas galės išgyventi, ar ne. Reikia priimti sprendimą, ar tuos 5 milijonus Lt europinės paramos aukcionui turime perskirstyti, šaukti naują kvietimą ir pinigus atiduoti kam nors kitam, ar vis dėlto investuoti juos į aukcioną. Manau, nebus įmanoma skirti lėšų tam, kam buvo planuota, t. y. žuvų perdirbimo cechui steigti, kuriame būtų perdirbamos mažosios žuvys, mat nuo 2015-ųjų jų nebegalima išmesti už borto. Iki pat šiol nesikreipta į Savivaldybę ir neprašyta leidimų. Jeigu būtų perdirbamos žuvys, turi būti atliktas ir poveikio aplinkai vertinimas, gauti visi leidimai, pavyzdžiui, Maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro. Šioje srityje buvęs direktorius nieko nėra padaręs. Jis pateikė projektą ir derino, bet jis skirtas ne tam, kam gauti pinigai. Nežinau, ką jis būtų daręs toliau.

Prašėme ir žvejų teikti pasiūlymus, kaip jie įsivaizduoja aukciono darbą. Jeigu jie pasakys, kad tokia įmonė reikalinga, bandysime ją gaivinti, suteikti kokias nors naujas funkcijas. Bet jeigu sakys, kad nereikalinga, manau, valstybei ieškoti pinigų jos išlaikymui tikrai neverta.

APLANKĖ. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė aplankė savo valdas Klaipėdoje.

Ar ketinate atšaukti ministro įsakymą, kad 80 proc. menkių žvejai privalo parduoti aukcione?

Įstatyme tokio dalyko nėra įrašyta. Buvo tik toks įsakymas. Keičiant Žuvininkystės įstatymą, manau, tokio dalyko tikrai nebus. Buvusių ministrų įsakymas irgi bus panaikintas. Su žvejais apie tai kalbėjome. Negali būti tokios prievartos - 80 proc. parduoti per aukcioną, jeigu žvejai to nenori. Aukcionas - uždaroji akcinė bendrovė, siekianti pelno, tad turi konkuruoti su visomis kitomis įmonėmis ir pasiūlyti palankesnes sąlygas negu jos. Jis turi surengti žvejų apklausą ir sužinoti, ar jie jam pristatys žuvis. Čia verslas, ir nesvarbu, kad aukciono akcininkė yra valstybė, negalime jam daryti kokių nors išskirtinių sąlygų, nes tai pažeistų konkurencines sąlygas. Kitas dalykas, aukcionas turi gauti pelno ir mokėti dividendus. Jeigu jis šito nesugeba užtikrinti, vadinasi, tokia įmonė nereikalinga.

Jūs plaukėte žvejybos kontrolės laivu "Vakaris" į Žuvininkystės tyrimų laboratoriją Kopgalyje. Ką ten veikėte?

Norėjome pasižiūrėti, kodėl neįgyvendinamas projektas Kopgalyje. Juk buvo planuojamos statybos, numatyti 5 mln. Lt europinių pinigų. Planuota kartu su universitetu steigti laboratoriją, kad būtų galima vystyti jūrinę akvakultūrą, kad studentai turėtų kur atlikti praktiką, rengti specialistus etc. Tačiau susidūrėme su labai biurokratiniu miesto Savivaldybės darbuotojų požiūriu ir per dvejus metus niekaip nesugebame gauti iš jos leidimo. Įgyvendinant visus kitus projektus kartu su leidimu pertvarkyti pastatą buvo duodamas ir leidimas gręžiniui, o šį kartą kelias užkirstas - pareikalauta atskirai gauti leidimą ir pastatui, ir gręžiniui, tad mes netelpame į laiko rėmus.

2014 gruodžio 23 d. Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas dėl kvotų skyrimo principų, joms pritarė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas naujo atsiranda?

Tai tarsi laikinas įstatymas 2015-iesiems. Mes įpareigoti iki šių metų sausio 15 d. parengti taisykles, kaip pagal įstatymą būtų skirstomos kvotos, ir Žemės ūkio ministerija tai padarys. Kvotos bus skirstomos atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos ir Administracinio teismo sprendimus. Turės būti nustatyti tam tikri metai, kuriais skaičiuojamas istoriškumas, be to, viena įmonė negalės gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rušies žuvų Lietuvai skirtų kvotų. Pati ministerija rengia ir teikia per Vyriausybę daug platesnes įstatymo pataisas, susijusias ne tik su kvotomis.

Kas naujo kalbant apie Lietuvos žvejybos laivą "Jūros vilkas", gaudžiusį krabus Barenco jūroje ir sulaikytą pernai rugsėjį kaip neva žvejojusį Rusijos zonoje bei atplukdytą į Murmanską?

Gruodžio 15 d. Briuselyje buvome susitikę su žuvininkystės komisaru, prašėme jo tarpininkavimo kreipiantis į tam tikras institucijas. Gavome gana atvirą atsakymą, kad neturėtume kreiptis į nieką. Europos Komisijos nariai situaciją stebės ir, jeigu galės kur nors prisidėti, prisidės. Supratome, kad šį klausimą turime narplioti patys, tad palikome laivo savininkui jį spręsti teismo keliu. Girdėjau, kad savininkai nori atsisakyti šito laivo, yra nusipirkę kitą ir pradeda žvejybą. Komisija pažadėjo, kad ateityje tokių dalykų nebus, o jeigu bus pakeistos žūklės rajonų koordinatės, bus informuotos visos valstybės narės. Tačiau dėl dabartinės situacijos jokios pagalbos nesulauksime.

Kas mokės UAB "Baltlanta" priteistus 8 mln. Lt už tai, kad ŽŪM nesudarė galimybės jai gauti Europos Sąjungos finansinę paramą už supjaustytą žvejybos laivą "Kiras 1"?

Tai nutiko 2007 metais. Visą atsakomybę prisiima valstybė. Mums yra pavesta tik atstovauti. Finansų ministerija mano, kad reikia skųsti sprendimą, kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, idant būtų išnaudotos visos teisminės galimybės. Jeigu bus priimtas neigiamas sprendimas, mokės Teisingumo ministerija, nes pagal įstatymą žala atlyginama iš Teisingumo ministerijos lėšų. Mes, t. y. Žemės ūkio ministerija, galvojame, kad dėl šio klausimo jau nebereikėtų niekur kreiptis, sutikti su tuo, tačiau Finansų ir Teisingumo ministerijos kategoriškai pareiškė, kad privaloma rengti teismo sprendimo apskundimą, tad mes tai ir darysime.

Ar aplankėte naujus prekybai šviežiomis žuvimis skirtus paviljonus?

Klausiau, ar jie funkcionuoja? Pastovėjome prie jų pusvalandį ir įsitikinome, kad norinčių pirkti žuvis tikrai yra. Kalbėjome, jog galbūt tokią infrastruktūrą reikėtų plėsti ne tik Klaipėdoje, bet ir aplinkiniuose rajonuose, kad žmonės keistų maisto vartojimo kultūrą, valgytų daugiau šviežių žuvų. Manau, šioje srityje verslas tikrai turi perspektyvą ir tokie turgeliai gali atsirasti rajonuose.

Ar ketinate po šio vizito priimti kokius nors esminius sprendimus?

Taip, po vizito planuojame priimti tam tikrus sprendimus. Esame susitarę gruodžio 29 d. ministerijoje aptarti pasiūlymus. Žuvininkystės tarnyba turi pateikti pasiūlymus dėl Kopgalio laboratorijos, ką darome toliau - ar tuos pinigus panaudojame turimam pastatui sutvarkyti, papildomai įrangai nusipirkti, o ankstesnio projekto atsisakome, ar ne. Valdyba rinksis spręsti Žuvų aukciono klausimo - ar ta įmonė turi būti, ar ne, ar ji išsilaikys, ar ne, tikimės sulaukti ir naujojo aukciono direktoriaus pasiūlymų.