Locmanai - ne kamikadzės

Didžiulio laivo prastova, trunkanti parą, kainuoja iki 25 tūkst. eurų. Neretai laivai priversti patirti prastovų dėl blogų oro sąlygų. Siekiant to išvengti, kartais Klaipėdos uosto kapitonas leidžia laivams išplaukti ar įplaukti į uostą be locmano. Locmanų gyvybe jūroje nerizikuojama.
Tačiau jie per audrą dėl viso pikto pasiima pasus.

Šiuo metu Klaipėdos uostas turi 22 locmanus, dirbančius pamainomis po 5, ir 1 stažuotoją. Jie per metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai uždirba apie 20 mln. Lt.

Pavojinga

Esant normalioms oro sąlygoms locmanų kateris nuplukdo locmaną prie priėmimo plūduro, esančio jūroje už 3 jūrmylių nuo uosto vartų, locmanas įlipa į laivą, plaukiantį į Klaipėdos uostą, ir padeda laivo kapitonui jį įvesti bei prišvartuoti prie krantinės, arba įlipa į laivą toje vietoje, kur laivas stovi uoste, ir palydi iki plūduro.

L. e. p. uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, jeigu bangų aukštis viršija 3 m, locmanų kateriui pavojinga ne tik išplaukti į jūrą, bet ir priartėti prie laivo - gali būti sudaužytas ar apverstas.

Esant tokioms oro sąlygoms laivui leidžiama pačiam plaukti uosto vartų link. Locmanas įlipa į jį jau uosto vartuose. Bangolaužiai sulaužo bangas, tad pavojus čia mažesnis - didžiausias bangos aukštis jau siekia tik 1 m.

A. Aleknos teigimu, taip elgiamasi todėl, kad laivas nebūtų užlaikomas uosto išoriniame reide. Tačiau atliekant tokią operaciją būtinas laivo kapitono sutikimas, be to, sprendimą, leisti laivui įplaukti į uostą ar ne, priima uosto kapitonas pasitaręs su locmanais.

Rizikos vengiama

"Kai atviroje jūroje grėsmingos bangos, gali bandyti įlipti nebent į didelį pakrautą laivą. Jis gali pridengti bangą ir kateris prieina. Tačiau būna, kad priplaukiame, kateris šokinėja 3-4 m aukštyn žemyn palei laivo bortą, daužosi, tada rizikuoja ir locmanas, ir kateris. Locmanas, patekęs tarp katerio ir laivo borto, gali susilaužyti kojas, be to, iškristi ir žūti. Prieš porą metų taip žuvo locmanas Ventspilyje. Prieš tris mėnesius jūroje lipdamas trapu nukrito mūsų locmanas ir susilaužė šonkaulį. Aš pats šiemet pavasarį taip griuvau slidžiame denyje, kad šlubavau mėnesį", - pasakojo Klaipėdos vyr. locmanas, pamainos viršininkas Aleksas Bučys.

Paklaustas, kodėl locmanai dirba ir per audrą, A. Bučys atsakė: "Su laivo atplaukimu yra susiję labai daug dalykų: krovėjai turi darbo, valstybė gauna mokesčius ir t. t. Be to, kiekvieno laivo prastova labai brangiai kainuoja. Apskaičiuota, kad per metus Klaipėdoje būna 120-140 audringų dienų. Jeigu tiek dienų nedirbtų uostas, būtų katastrofa. Todėl locmanai ir stengiasi kiekvienu galimu atveju įvesti laivą į uostą, jo neužlaikyti. Tačiau kiekvieną kartą skaičiuojamas rizikos laipsnis ir mažinamas iki minimumo.

Viskas daroma, kad išvengtume rizikos, mes juk - ne kamikadzės, tačiau net ramiu oru vedant laivą rizikos yra - gali laivas atsitrenkti į krantinę, trūkti vilkiko lynas, kranai būti ne taip sustatyti ir t. t."

Vartai - dar ne uostas

Pasak A. Aleknos, laivo įplaukimas pro vartus dar nereiškia, kad jis įplaukė į uostą, jis turi būti vedamas prie tam tikros krantinės ir švartuojamas. Locmanas žino, kur laivas stovės, kokia situacija yra toje vietoje, kokios srovės, koks vėjas, ir pataria kapitonui.

"Prieš švartuojant laivą apsukti prie krantinės - didžiulis darbas, ir kartais net sudėtingesnis nei įvesti pro uosto vartus. Netgi peršvartuoti laivą nuo vienos krantinės prie kitos krantinės nėra taip paprasta. Nebent įsivaizduotum, kad laivas nuo vienos prie kitos šliaužia bortu, bet taip nėra. Jis turi būti atšvartuojamas, išvestas į farvaterį. Tam būtina žinoti, kokios jame srovės, vėjo greitis, gylis, dugno savybės ir t. t. Jis turi būti pasukamas skersai srovės, apsukamas ir nuplukdomas prie kitos krantinės. Peršvartuoti laivą - taip pat didelis darbas.

Būtų gerai, jeigu uosto akvatorija mariose būtų išvalyta, gylis visur siektų 15 metrų ir laivai galėtų šokti tango. Deja, taip nėra. Dedame daug pastangų, kad uosto dugnas būtų gilinamas, geriau valomas, siekdami sumažinti pavojų laivams", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Namo - po 3 parų

Prieš išvedant laivą iš uosto įsitikinama, ar locmanas galės išlipti iš jo į katerį, ar ne. Kateris yra siunčiamas į jūrą, jo įgula įvertina bangą. Atsižvelgiant į tai, laivas yra išleidžiamas arba ne. Pasak A. Aleknos, tokie dalykai, kaip locmano plaukimas su laivu iki Bornholmo salos ar Belto sąsiaurio, dabar Klaipėdos uoste nebepraktikuojami. "Išplaukęs jis grįžtų po trijų parų, pamaina liktų be locmanų", - juokavo A. Alekna.

Tačiau jis neneigė, kad ir šiais laikais pasitaiko išskirtinių atvejų. Staiga pakyla vėjas, užeina škvalas, banga padidėja ir locmano nebegalima paimti iš laivo. Pernai buvo du tokie atvejai.

Už tokią priverstinę locmano kelionę, tiksliau, už jo grįžimą atgal, paprastai iš anksto klausimą suderinus moka laivo savininkas. Jam tai kainuoja kur kas pigiau nei laivo prastova.

"1, 2, 3 krantinės Klaipėdoje yra pavojingos. Kai pučia šiaurės vakarų vėjas, tanklaivius pradeda mėtyti. Juos laikome su 4-5 vilkikais. Kartais neįmanoma išlaikyti, trūkinėja lynai. Jeigu vėjo greitis viršija 20 m/s, dideli laivai jau nevedami, uostas yra uždaromas. Tačiau jeigu tanklaiviui rizikingiau stovėti prie krantinės nei būti išvestam į jūrą, renkamės mažiau skaudų variantą. Tanklaivių be locmanų niekas neišleis. Ar mums trūksta paminklo vartuose su išlieta nafta?

Prieš trejus metus man teko išvaryti tanklaivį į jūrą, kai vėjo greitis buvo 25-28 m/s. Paskui mane išplaukė ir locmanų kateris, bet neįmanoma buvo perlipti - jis pakildavo aukščiau laivo borto. Teko plaukti su tanklaiviu iki Danijos sąsiaurio. Paskui vykau į Kopenhagą ir iš jos grįžau į Klaipėdą. Pernai prieš Kalėdas irgi taip teko išvesti tanklaivį ir nuplaukti į Rygą. Per 20 mano darbo metų tokių reisų buvo apie 15. Tad, kai būna audringas oras, eidamas į darbą iki šiol pasiimu pasą",- pasakojo vyr. locmanas A. Bučys.

Išimtis - linijiniai laivai

Klaipėdos uostas navigacijos požiūriu nėra toks paprastas. Visų pirma labai siauri tiek išorės, tiek vidaus laivybos kanalai. Vidinis laivybos kanalas - tik 65 m pločio. Nėra vietos laivams manevruoti - tik prasilenkimo baseinai, be to, Klaipėdos uoste vienpusis eismas.

Pasak A. Aleknos, visuose pasaulio uostuose be locmanų neleidžiama plaukti, išskyrus tokius laivus kaip keltai, t. y. linijinius. Tų laivų kapitonai išlaiko egzaminus ir tik tada gali plaukioti be locmano. Pats A. Alekna į jūrą plaukiojo 25 metus. Ne kartą yra buvęs su laivu Nyderlandų Roterdamo uoste. Jame norint gauti tokį leidimą, be kitų dalykų, kapitonui dar reikia mokėti ir olandų kalbą.

"Turint omenyje Klaipėdos uosto įplaukimo kanalo siaurumą, srovių sudėtingumą, locmanų paslauga neišvengiama", - sako Klaipėdos uosto vadovas.

"Aš pats 8 metus dirbau jūroje, bet neatsimenu uosto, kuriame nebūtų reikalinga locmano pagalba. Net jeigu uostas nėra sudėtingas navigaciniu požiūriu, o Klaipėdos uostas ne toks jau paprastas šiuo aspektu, netoleruotina leisti bet kuriam laivui užeiti į uostą be locmano", - teigia Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika.

Švartavimo paslaugos brangesnės?

Pasak V. Šileikos, palyginus bendras rinkliavas, locmanų paslauga Klaipėdos uoste nėra apmokama brangiausiai. Ji nepriklauso nei nuo to, ar dirbama poilsio dienomis, ar naktimis - nustatytas bendras tarifas, ir viskas. Locmanų įkainius nustato Susisiekimo ministerija.

Švartavimo paslaugos kartais būna brangesnės nei locmanų. Ir tai, V. Šileikos manymu, nėra teisinga. Jas teikia stividorinių kompanijų sudarytos brigados. Jeigu laivas atvyksta laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., savaitgalį arba šventinėmis dienomis, švartavimo paslaugos būna du kartus brangesnės. Jų įkainius nusistato pačios stividorinės kompanijos.

Paklaustas, ar teisinga tai, kad locmanų paslaugos Klaipėdos uoste pigesnės nei švartavimo, A. Alekna atsakė: "Locmano paslaugos pas mus yra įtrauktos į uosto rinkliavą, todėl neteisinga būtų traktuoti, kad locmano paslauga pigesnė nei švartuotojo."

Stebimas kiekvienas judesys

Aleksas BUČYS, Klaipėdos uosto vyr. locmanas, pamainos viršininkas

Uosto kapitonas yra davęs nurodymus, kokio aukščio bangoms esant locmanų kateriai gali plaukti į jūrą - vienas, kai banga neviršija 3 m aukščio, kitas - kai 4 m.

Pastaruoju metu į Klaipėdos uostą plaukia gana dideli 240-260 m ilgio konteinervežiai. Kadangi jų labai didelis buringumas, uosto kapitono įsakymu jie gali būti vedami į uostą, kai vėjo greitis - iki 8 m/s. Šie laivai be locmano į uostą neįleidžiami.

Audros metu mažesniems, 100-120 m ilgio laivams, turintiems galingą jėgainę, locmanų pamainos viršininkas gali duoti leidimą įplaukti savarankiškai, bet tik gavęs atskirą uosto kapitono leidimą. Žinoma, būtinas ir laivo kapitono sutikimas. Tačiau tokiu atveju išanalizuojamos visos aplinkybės, atsižvelgiama į laivo kapitono patirtį. Laivą visą laiką seka Laivų eismo tarnybos radarai. Locmanas su kateriu laukdamas uosto vartuose seka kiekvieną judesį ir duoda patarimų, kaip plaukti. Kai tik laivas įplaukia į vartus, locmanas tuojau pat perlipa į jį.

Gyvybė svarbiau

Adomas ALEKNA, l. e. p. Klaipėdos uosto kapitonas

Mes ne tiek jau daug locmanų turime, kad galėtume kasdien pamesti po vieną. Žmogaus gyvybė yra svarbiau už komercinius reikalus, už laivo prastovą.

Klaipėdos uostas tikrai ne iš tų, kuriame laivai galėtų plaukti be locmanų. Jame ypač atsargiai reikia viską vertinti. Kiti uostai yra labiau į jūrą nutolę, turi daugiau vietos laivams manevruoti, didesnius, platesnius laivybos kanalus, ir tai be locmanų neapsieina. Tokia tvarka yra visame pasaulyje.

Jeigu Nyderlandų Roterdamo uoste, kuriame plaukioja šitiek daug laivų, nereikėtų locmanų, neįsivaizduoju, kas ten būtų. Be to, vargu ar pats laivo kapitonas svetimame uoste norėtų plaukti be locmano - juk nežinotų, kur koks gylis, kur galima prieiti ir daugelio kitų dalykų.

"Jiems reikia įpilti"

Eugenijus GENTVILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

Dėl locmanų darbo dar niekas priekaištų nepareiškė. Aš labai vertinu jų kompetenciją, kvalifikaciją ir atsidavimą. Šitiems vyrams, jeigu būtų galimybė, reikėtų skirti premiją arba bent jau įpilti (juokauju).

Yra buvę atvejų, kai laivas į uostą nevedamas arba neišvedamas dėl paprastos priežasties - oro sąlygos tokios, kad locmanas bus nesaugus bandydamas patekti į laivą arba iš jo išsilaipinti. Tokiais atvejais priimamas sprendimas nesiųsti locmano ir neįvesti laivo. Tada uosto darbas sutrinka, tačiau locmanų gyvybe ar sveikata nerizikuojama. Jeigu turėtume net 100 locmanų, tai nereiškia, kad 80 jų galima leisti nuskęsti. Be to, mes dirbame siekdami užtikrinti ir laivų saugumą. Tai priklauso ne vien tik nuo locmanų, bet ir nuo Laivų eismo tarnybos operatorių.

Jeigu laivo savininkas matytų, kad oro sąlygos tinkamos, o Uosto direkcija neskiria locmano, pateiktų pretenziją dėl laivo prastovos. Laivų savininkai taip pat sutinka su tuo, kad negalima rizikuoti žmonėmis, ir prastovas jie nurašo netinkamoms oro sąlygoms.

Prastovos kainuoja brangiai

Vytautas ŠILEIKA, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas

Asociacija neturi informacijos, kad laivų savininkai skųstųsi Klaipėdos uosto locmanų darbu. Taip, laivų savininkų atstovai, kapitonai kartais prašo įvesti laivus ir per audrą, nes laivo prastovos brangiai kainuoja. Didelio laivo prastova parą gali kainuoti iki 25 tūkst. eurų, mažo, kurio dedveitas - 3-5 tūkst. t, - 2-2,5 tūkst eurų. Apytikriai laivo prastova parą kainuoja vienas euras už vieną bruto toną. Keltams ar linijiniams laivams, kursuojantiems pagal nustatytą grafiką, net kelios valandos yra labai svarbios. Jeigu tokie laivai užlaikomi, nukenčia uosto prestižas.

Tačiau yra uosto taisyklės, kuriose nurodytas maksimalus vėjo greitis, kuriam esant laivai neįleidžiami į uostą. Kitaip sakant, visi rizikos faktoriai yra numatyti. Tad kapitonų norai yra vienas, o uosto laivybos taisyklės - kitas dalykas. Jeigu rizika nėra per didelė, manau, kad teisinga leisti laivui pačiam plaukti ir locmanui įlipti tik uosto vartuose, užuot verčiant laivą laukti išoriniame reide.

Dalia BIKAUSKAITĖ