Lietuvos šimtmečiui - akistata su "Prezidentu Smetona"

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas pradeda projekto "Lietuvos karo laivas "Prezidentas Smetona" įgyvendinimą. Pasak projekto vadovo akademiko prof. habil. dr. Vlado Žulkaus, labai svarbu, kad tyrimams būtų tinkamos oro sąlygos. "Daug ką planuojame daryti, bet žiūrėsime, kas išeis. Didžiausia kliūtis gali būti blogas oras Suomių įlankoje. Jeigu jūra bus audringa, nieko daryti negalėsime, reikės laukti, kol ji aprims", - sakė jis.

Išvykstantiems Lietuvos ekspedicijos dalyviams Baltijos jūra nebuvo draugiška. Išplaukti pirmadienį vakare, kaip buvo planuota, nepavyko. Susirinko visi ekspedicijos dalyviai, bet teko laukti iki paryčių, kol aprims bangos, nes naktį pūtė stiprus vėjas.

Antradienio rytą, praėjus gerai valandai po "Brabanderio" išplaukimo, kalbantis su Lietuvos kariuomenės vado patarėju, karo istoriku profesoriumi Valdu Rakučiu, esančiu laive, pasigirdo šūksniai - denį užliejo banga. Jos iš ryto dar buvo didelės. "Patiriame ir skrandžio, ir visų kitų kūno dalių išbandymą. Esu pirmą kartą tokioje kelionėje", - prisipažino profesorius V. Rakutis.

Estai neleido nardyti

Į ekspediciją išvyko ir Jūratis Viktoras Liachovičius, Palangos kurorto muziejaus direktorius, ir žurnalistas, besidomintis istorija, Rimas Bružas, ir svečias iš Čikagos, laivo "Prezidentas Smetona" kapitono Tado Daugirdo anūkas Jonas Nekus. Prie garbios kompanijos Estijos vandenyse prisijungs ir vienas šios šalies paveldosaugininkas.

Lietuvos mokslininkai atliks karo laivo "Prezidentas Smetona" ir kitų Estijos vandenyse nuskendusių nepriklausomos Lietuvos laivų paiešką bei tyrimus. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo "Istorinės atminties puoselėjimo" programą. Tikimasi į tyrimų vietą Estijoje atvykti birželio 29 d. ir planuojama dirbti iki liepos 8 d.

Pasak V. Žulkaus, šios ekspedicijos metu nebus atliekamas specialus mokslinis tyrimas. Tiesiog bus bandoma surasti 1939-1945 metais nuskandintų ir nuskendusių Lietuvos laivų vietas ir juos identifikuoti. Bus tyrinėjami keli rajonai. Viename vyks karo laivo "Prezidentas Smetona", kuris buvo nuskandintas 1945 metais, kai plaukiojo su Sovietų Sąjungos vėliava, paieška, kituose - prekybinių Lietuvos laivų "Panevėžys", nuskendusio 1959 metais, "Kretinga" ir "Utena", nuskandintų 1941 metais.

Nuskendę laivai bus nufilmuoti ir nufotografuoti šoninės apžvalgos sonaru. Gylis toje vietoje, kur, kaip manoma, yra nuskendę Lietuvos laivai, yra 70-80 m, todėl tyrimams bus naudojami autonominiai povandeniniai Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) prietaisai. Tokių modernių aparatų KU kol kas neturi. Jie "nepririšami" prie laivo, patys gali dirbti po vandeniu. Kai iškyla, iš ų paimami duomenys. Taigi prie ekspedicijos dalyvių turėtų prisijungti ir du KJP atstovai.

AKCIJA. Planuojama, kad liepos 9-10 d. burlaivis "Brabander" Talino uoste surengs "atviro laivo" akciją. KU mokslininkai pristatys Lietuvos jūrinius povandeninius archeologinius tyrimus.

Profesoriaus V. Žulkaus teigimu, nardoma šios ekspedicijos metu nebus, nes estai nenorėjo to leisti. Pernai jau buvo pasiruošta ir nerti esant reikalui, bet estai pasakė "ne". Be to, esant tokiam gyliui reikia itin prityrusių narų. Nepaisant to, su "Brabanderiu" išplaukė ir KU narų vadas, naras instruktorius Valerijaus Krisikaitis.

Kadangi nardoma nebus, be blogo oro, baiminamasi, kad darbų nesutrukdytų kokie nors technikos sutrikimai.

Ekspedicijoje dalyvauja UAB "Era Film" kūrybinė grupė - režisierius ir operatorius, Lietuvos radijo ir televizijos atstovas. Apie šiuos unikalius tyrimus bus sukurtas dokumentinis filmas.

Ekspedicijos metu surinkti duomenys dar turės būti analizuojami, lyginami, tačiau darbams einant į pabaigą, t. y. kai bus turimi sonarų žvalgymo duomenys, mokslininkai jau galės kur kas daugiau pasakyti apie tuos laivus.

Svarbu istorinė atmintis

"Tai nėra mokslinė ekspedicija. Ji susijusi su Lietuvos valstybingumo šimtmečio jubiliejaus minėjimu. Tai istorinės atminties, jūrinio identiteto reikalas. Turime daug įvairių projektų, bet tokių, kurie būtų susiję su Lietuvos kaip jūrinės valstybės atminimu, praktiškai nėra ir apie tai beveik nekalbame. Lietuva neturėjo didelio prekybinio laivyno, juolab karinio laivyno. Vieną didesnį karo laivą "Prezidentas Smetona" ir teturėjome.

1935 metais, kai įsikūrė Lietuvos KJP, "Prezidentas Smetona" buvo pirmas laivas ir vienintelis didesnis. Jis turėtas iki pat 1940 metų. Duomenys apie jo skendimo istoriją mums žinomi. Manau, šio laivo identifikavimas Lietuvos istorinei atminčiai būtų reikšmingas dalykas, skatintų istorinę savimonę, būtų savotiškas auklėjimo faktorius", - kalbėjo profesorius V. Žulkus.

"Paprastai vieni patriotai kalba apie kažkada buvusius patriotus, įvykius, ekspedicijas, tragedijas, nelaimes, sėkmes, pergales. Šita mūsų kelionė visų pirma yra skirta tam, kad pasidomėtume nors nedidele, bet vis dėlto turima jūrine patirtimi, aplankytume tas vietas, kuriose guli nuskendę Lietuvos laivai. Nesvarbu, kad tuotet jie jau neplaukiojo su Lietuvos vėliava, nes Klaipėdą praradome 1939-aisiais, o valstybingumą 1940-aisiais. Tuose laivuose buvo iškeltos kitų šalių vėliavos. Bet tie laivai tebėra. Dabar, kai turime nepriklausomą Lietuvą, labai svarbu domėtis šia patirtimi. Tikimės, kad ir pasakojimai, ir filmuota medžiaga apie šią mūsų kelionę skatins jaunus žmones rinktis jūrinę profesiją, dirbti ar prekybiniame, ar kariniame laivyne. Gal žmonės, užburti pasakojimų, romantikos, rinksis praktiškas specialybes. Deja, jūroje romantikos nėra per daug", - taip kelionės tikslą apibūdino profesorius V. Rakutis.