Lietuvos laivuose - barjerai lietuviams jūrininkams

"Turime beveik 7 tūkstančius jūrininkų. Lietuvos laivuose jų dirba tik daugiau kaip 1 000. Ir dar norima leisti samdyti daugiau jūrininkų iš trečiųjų šalių. Tai - absurdas. Mes su tuo niekada nesutiksime. Ir taip nesulaikomi žmonės likti Lietuvoje, galbūt siūlant tokias pataisas siekiama, kad dar daugiau jų išvyktų iš šalies", - sako LJS pirmininkas Petras Bekėža.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigia, kad ne laivų savininkai inicijavo tokias pataisas. Pasak jo, siūlymas yra susijęs su Lietuvos noru stoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri laikosi nuostatos, jog neturi būti ribojamos jai priklausančių šalių piliečių teisės.

Susisiekimo ministerija patvirtina tokią versiją ir kartu aiškina, jog dabartiniai apribojimai nebeatitinka nūdienos realijų ir neleidžia suformuoti reikiamų laivų įgulų.

Ką norima padaryti?

Susisiekimo ministerija atsiuntė Prekybinės laivybos įstatymo pataisos projektą LJS ir paprašė pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus.

Pagal dabar galiojantį Prekybinės laivybos įstatymą Lietuvos laivo įgulą, įskaitant kapitoną ir jo vyresnįjį padėjėją, turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių bei kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi ES teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.

Laivo kapitono ir jo vyr. padėjėjo pareigas gali eiti tik ES valstybių piliečiai. Be to, laivo kapitonas ar bent vienas iš jo padėjėjų privalo mokėti lietuvių kalbą.

Ministerija siūlo, kad Lietuvos laivuose ES piliečiai sudarytų ne mažiau kaip pusę įgulos narių. Pagal naują įstatymo redakciją nebebūtų reikalaujama, kad kapitono vyresnysis padėjėjas būtinai būtų ES pilietis. O reikalavimas, kad kapitonas ar bent vienas iš jo padėjėjų privalo mokėti lietuvių kalbą, galiotų tik laivams, plukdantiems keleivius į Lietuvos uostus.

Lietuviai Europai per brangūs

LJS kelia reikalavimus laivų valdytojams, kad Lietuvos laivuose dirbtų mūsų šalies jūrininkai. Ji pasisako prieš tai, kad pusę šalies laivų įgulų narių sudarytų jūrininkai iš trečiųjų šalių.

Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, Lietuvoje galiojančius jūrinius dokumentus turi daugiau kaip 6,5 tūkst. jūrininkų. Lietuvos laivuose jų dirba tik apie 1 100. Didžioji dalis jūrininkų, P. Bekėžos teigimu, dirba trečiųjų šalių ir vadinamųjų patogių vėliavų laivuose, nes jie per brangūs Europos ekonominės erdvės laivų savininkams. Mat už Lietuvos jūrininkus jiems reikia mokėti "Sodros" ir kitus mokesčius, pensiją jie turėtų gauti toje šalyje, kurios laivuose jie dirbo. Todėl jie ES laivuose nepageidaujami.

LJS vadovo teigimu, kai Lietuva įstojo į ES, mūsų jūrininkai buvo išmesti iš bendrijos šalių laivų ir didžioji jų dalis perėjo dirbti į "patogių" vėliavų šalių laivus.

Trečiųjų šalių jūrininkai Lietuvos laivų savininkams yra pigesni. Už juos nereikia mokėti socialinio draudimo, kitų mokesčių.

"Savo jūrininkus išmesime iš Lietuvos laivų ir priimsime dirbti filipiniečius, Rusijos, Ukrainos ar net Malaizijos piliečius? O mūsų jūrininkai turės ieškotis darbo užsienio šalyse, nes į savo laivus negalės patekti", - aiškino LJS vadovas.

LJS pirmininkas P. Bekėža sunerimęs, jog norima sumenkinti ir lietuvių kalbos svarbą laivuose, plaukiojančiuose su šalies vėliava. Pasak P. Bekėžos, bus taip, kad į Lietuvos uostus neplaukiančiuose mūsų šalies laivuose galės nebūti nė vieno asmens, mokančio lietuvių kalbą.

"Ar galės jie atsiskaityti laivybos kompanijai, iš kurios Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas reikalaujama dokumentaciją vesti lietuvių kalba, įmonių ataskaitų valstybine kalba? Kaip užsieniečiai, nemokėdami lietuvių kalbos, organizuos balsavimą šalies laivuose per rinkimus į Seimą?" - klausia P. Bekėža.

LJS pirmininko manymu, priimant tokią pataisą, atsirastų Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, galimi Jungtinių Tautų 1982 m. Jūrų teisės konvencijos pažeidimai.

LJS siūlo nedaryti jokių pakeitimų ir palikti dabartinį dviejų trečdalių reikalavimą.

"Subalansuotas sprendimas"

"Projekte pasirinktas ne maksimalus variantas, nes buvo siūloma palikti reikalavimą, kad tik 25 procentai įgulų narių Lietuvos laivuose būtų ES piliečiai arba kad du trečdaliai įgulos narių būtų iš trečiųjų šalių. Priimtas subalansuotas sprendimas. Mes buvome suformavę savo poziciją, ji buvo griežtesnė nei dabar pateikta projekte. Nemanau, kad Lietuvos jūrininkų sąjunga tam pritars, tikriausiai ji protestuos", - sakė G. Kutka.

Jo teigimu, reikalavimą, kad kapitono vyr. padėjėjas būtų ES pilietis, norima naikinti atsižvelgiant į ES teismo sprendimus. Kapitonui yra deleguotos kai kurios valstybės funkcijos, jo vyr. padėjėjas tai galėtų atlikti tik tada, jeigu negalėtų kapitonas, o tai būna labai retai. ES pasisako už tai, kad tokio ribojimo neturėtų būti.

"Prieštarauja EBPO nuostatoms"

Dalia PEREDNIENĖ, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė
Vienas šio projekto tikslų - įgyvendinti EBPO rekomendacijas Lietuvai. Jį inicijavo Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Užsienio reikalų ministerijos, koordinuojančios Lietuvos stojimo į EBPO klausimus, nuomonę.
Dar 2016 metų pradžioje EBPO savo ataskaitoje nurodė jos nuostatoms prieštaraujančią Prekybinės laivybos įstatyme įtvirtintą išlygą dėl su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų įgulų sudėties. EBPO nurodo, kad dviejų trečdalių įgulos narių reikalavimas kitų EBPO šalių atžvilgiu nėra pagrįstas ir riboja kitų EBPO šalių narių jūrininkų galimybę įsidarbinti jūrų laivuose, kurie plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava. EBPO vertinimu, tokios rezervacijos Lietuva negali išlaikyti ir, jeigu ji siekia sklandaus stojimo į EBPO, turi sudaryti palankesnes sąlygas EBPO šalių narių jūrininkams.
Susisiekimo ministerija, įgyvendindama EBPO rekomendacijas, parengė nediskriminacines sąlygas kitų EBPO narių jūrininkų atžvilgiu ir santykį sumažino.
Lietuvos žvejybos laivai vykdo žvejybą pagal ES ir trečiųjų šalių (Maroko, Mauritanijos) susitarimus tų šalių vandenyse. Protokoluose, kuriuose yra nustatomos ES žvejybos laivams taikomos sąlygos žvejybai Maroko ir Mauritanijos vandenyse, yra numatomi ir reikalavimai dėl privalomojo pakrantės valstybės įdarbinamų jūreivių skaičiaus. Pavyzdžiui, žvejojant pagal ES ir Mauritanijos susitarimą reikalaujama, kad net 60 procentų laivo įgulos gamybos srities jūreivių sudarytų Mauritanijos piliečiai. Taip pat paminėtina, kad beveik neįmanoma rasti ir priimti į darbą Prekybinės laivybos įstatymu reikalaujamo skaičiaus kvalifikuotų jūreivių, turinčių darbo praktikos tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Todėl žvejybos įmonių vadovai yra priversti priimti dirbti į žvejybos laivą ne ES piliečius.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios minimos įgulos komplektavimo nuostatos jas rengiant ir tvirtinant taip pat nebuvo iš esmės nuodugniai pagrįstos ir buvo priimtos siekiant užtikrinti geresnes Lietuvos jūrininkų sąlygas įsidarbinti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose. Tačiau iš esmės pasikeitus ekonominei situacijai, laivynui ir jūrininkų komplektavimo galimybėms, nesurenkant reikiamos įgulų komplektacijos, šiuo projektu yra svarstomos susijusių klausimų sprendimo alternatyvos.
Liberalizavus projekto nuostatas tikėtina, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiotų daugiau laivų, kurie galėtų vykdyti komercinę veiklą užsienio valstybių teritoriniuose vandenyse be papildomų, dažnai nepagrįstų suvaržymų.
Susisiekimo ministerija įvertino EBPO rekomendacijas, kurių viena buvo siekiama pakartotinai pagrįsti ir įvertinti nuostatas dėl šiuo metu numatyto reikalavimo, kad jūrų laivo kapitonas ar bent vienas iš laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Ministerijos nuomone, tais atvejais, kai laivai plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava, tačiau neįplaukia į Lietuvos teritorinius vandenis, į Klaipėdos uostą, papildomi reikalavimai dėl laivo kapitono ar jo vyresniojo padėjėjo kalbų mokėjimo nėra tikslingi. Taip pat nėra pagrįstos priežasties reikalauti, kad laivo kapitono padėjėjas būtų Lietuvos pilietis. Manome, kad reikalavimas laivų kapitonams būti Lietuvos piliečiais yra pakankamas, jog atspindėtų laivų ir laivų vėliavos prigimties ryšį.