Lietuvos jūrininkų sąjunga atlaikė dvidešimtmečio audras

Vidmantas MAŽIOKAS

2009-05-28 12:00

Rytoj Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) minės savo atkūrimo dvidešimtmetį. Ta poga bus pristatoma Romo Tijūnėlio sudaryta knyga "Atgimusi Lietuvos jūrininkų sąjunga".

1989-aisiais LJS turėjo apie 60 narių, po dvidešimties metų ji jau vienija per 2500 žmonių.
Pasak dabartinio sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, didžiausias LJS, kukliai švenčiančios gražų jubiliejų, rūpestis - kad jūrininkai turėtų darbo ir gautų atlyginimus. Be to, Vidaus reikalų ministerija šiuo metu bando prastumti Seime įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisą norėdama įvesti užsienio jūrininkams specialius mokamus leidimus išlipti į krantą. LJS kartu su Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijų atstovais tam priešinasi, nurodo, kokioms tarptautinėms konvencijoms, kokiems tarptautiniams teisės aktams tai prieštarauja. Deja, kol kas jūrininkų balsas neišgirstas, bet LJS nenuleidžia rankų.

"Netrūksta darbų ir dabar. Kai tik susirenka naujas Seimas, kai pasikeičia Vyriausybė, tenka iš naujo dirbti aiškinamąjį darbą. Geras jūrines tradicijas turinčiose valstybėse, kad ir Latvijoje, Estijoje, jūrinės tradicijos gilesnės nei Lietuvoje. Galbūt tokia situacija susiklostė todėl, kad vienintelis šalies Klaipėdos uostas ilgai nepriklausė Lietuvai. Didžioji okeaninė laivyba prasidėjo tik tarpukario Lietuvoje. 1918 m. Jurbarke buvo įregistruotas pirmas laivas. Po 1923 metų, kai jau buvo atgauta Klaipėda, po truputį prasidėjo jūrinės industrijos kūrimas", - pasakojo P. Bekėža.

Sunkmetis

Paklaustas, kaip Lietuvos jūrininkai išgyvena sunkmetį, P. Bekėža atsakė: "AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" sumažino jūrininkams mokėtus priedus. Eiliniams jūrininkams sunkiau susirasti darbą, nes sumažėjo jų paklausa. Kai kurios kompanijos stato savo laivus prie krantinių, nes mažiau gabenama krovinių, sumažėjo frachto kaina. Jau ir kai kuriuose laivuose, plaukiojančiuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, kuriuose jūrininkų atlyginimai buvo žymiai didesni nei Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) nustatytieji, šiuo metu mažinami. Padaugėjo Klaipėdoje užsienio laivų jūrininkų nusiskundimų dėl laiku arba apskritai nemokamų atlyginimų, ITF inspektorius Lietuvoje Andrejus Černovas turi daugiau darbo."

Grįžimas atgal

Šiemet Lietuvoje pakeistas pajamų mokesčio įstatymas. Anksčiau visiems Lietuvos jūrininkams, nepriklausomai nuo to, kokių šalių vėliavų laivuose jie dirbo, buvo taikomas nulinis pajamų mokesčio tarifas. Dėl to nulinio tarifo visiems Lietuvos jūrininkams LJS kovojo 4-5 metus. Šiemet ir vėl jūrininkų, dirbančių ne Europos ekonominės erdvės šalių laivuose, gautos pajamos apmokestinamos 15 proc., kituose laivuose neapmokestinamos.

Šiemet įvestas privalomas sveikatos draudimas visiems jūrininkams. Dabar dirbantiems Lietuvos vėliavos laivuose jūrininkams, be 3 proc. "Sodrai", iš atlyginimo papildomai išskaičiuojami 6 proc., vadinasi, jų atlyginimai sumažėjo 6 proc. Dirbančių ne ES laivuose jūrininkų privalomas sveikatos draudimas - 9 proc. nuo Vyriausybės nustatytos minimalios algos, t. y. 72 Lt kiekvieną mėnesį. Net jeigu jūrininkas neplaukia į jūrą, jis privalo tą mokestį mokėti.

Pasak P. Bekėžos, tai savotiškas grįžimas atgal, turint omenyje jūrininkų darbo sąlygas. Kelerius metus trukusi LJS kova už tai, kad jūrininkai dirbdami tą patį darbą nebūtų diskriminuojami mokesčių atžvilgiu, nuėjo perniek. Tad LJS vėl kyla į kovą siekdama panaikinti diskriminaciją.

"Dabar tai padaryti sunkiau, nes Seime neturime tikro jūrininko, kuris tai suprastų. Vėl reikia viską aiškinti iš naujo. Suprasdami sunkią šalies ekonominę padėtį vis dėlto manome, kad Vyriausybė visą naštą krauna ant dirbančių žmonių, kurie yra labiausiai pažeidžiami, pečių. Skuboti mokesčių sistemos pakeitimai praktiškai neduoda naudos. Tokia bloga situacija dabar nebūtų buvusi, jeigu būtų palikta ankstesnė mokesčių sistema, nes sumažėjo vartojimas, žmonės labiau taupo. Jūrininkų nėra tiek daug, ir tokia socialinė sumaištis ir diskriminavimas nieko gero neduoda", - "Vakarų ekspresui" sakė P. Bekėža.

Pasistūmėta į priekį

Paklaustas, kas buvo reikšmingiausia tada, kai buvo atkuriama LJS, P. Bekėža atsakė: "Prieš tai laivai plaukiojo su raudona Sovietų Sąjungos vėliava. Pirmiausia visuose laivuose reikėjo iškelti Lietuvos vėliavą.

Tada reikėjo kurti ir savo jūrinę teisinę bazę. Išskyrus sovietinę, Lietuvoje nebuvo jokios teisinės bazės. Tuomet šioje srityje daug nuveikė ir LJS nariai Aleksandras Nagys bei Juozas Karvelis.

Norėdami normaliai ginti jūrininkų interesus nusprendėme, kad LJS turi tapti profsąjungine organizacija ir siekti priėmimo į ITF, kad Lietuvos jūrininkų interesams būtų geriau atstovaujama užsienyje. Ir mes to pasiekėme. Dabar Lietuvos jūrininkų interesai ginami daugelyje šalių. Žinoma, ir mes darome tą patį, giname užsienio jūrininkų interesus Klaipėdos uoste. Anksčiau visa tai daryti buvo dar sunkiau. Trūko teisės aktų. Dabar jau daug jų priimta - ir dėl laivo arešto, ir kitais klausimais. Per tuos dvidešimt metų vis dėlto labai stipriai pasistūmėta į priekį."

"Nori būti ginami Lietuvos įstatymų"

Juozas KARVELIS, pirmasis atkurtos LJS pirmininkas, dabar jos garbės narys

LJS dabar atitinka šio laiko poreikius, gina profesinius jūrininkų interesus. Pirmaisiais metais tai buvo politizuota organizacija, savotiškas Sąjūdžio padalinys.

Prieš dvidešimt metų dėl tautinio atgimimo reikėjo ką nors padaryti. Tada ne tik valdžia buvo prieš šitą sąjungą, bet ir didžioji vadinamojo Lietuvos laivyno jūrininkų dalis. Tarp jų lietuvių buvo gal penktadalis, ne daugiau. Rusakalbiai vis dar tikėjosi, kad atsinaujinusi Sovietų Sąjunga išliks.

Dabar visai kita padėtis, niekas neabejoja, kad Lietuva nepriklausoma, jos vėliava iškelta laivuose. Tačiau ir dabar jūrininkų interesai turi būti ginami. Tie, kurie dirba laivuose, plaukiojančiuose su užsienio šalių vėliavomis, ne blogesni už dirbančius Lietuvos vėliavos laivuose. Jūrininkai - kosmopolitai, bet jie nori būti ginami Lietuvos įstatymų, tad jiems reikalinga LJS.

"Tikras atgimimo kūdikis"

Dionyzas VARKALIS, LJS atkūrimo iniciatorius, nuo 1950-ųjų beveik dvidešimt metų dirbęs laivyne.

LJS - vienas geriausių ir stipriausių mano kūdikių, gimusių kalvystės muziejuje. Tai vienintelė organizacija, kuri nepasidavė, nebuvo sugriauta per dvidešimtmečio audras ir uraganus. Deja, žvejybos laivyno netekome, bet Jūrininkų sąjunga atsilaikė. Ji išliko ir išplaukė į tarptautinius vandenis. Dabar tai viena rimčiausių organizacijų Lietuvoje, puikiai atstovaujanti jūrininkams. Ačiū Dievui, kad atsirado vyrų, nepasidavusių nei politinėms, nei mafijos įtakoms.

Sąjūdžio laikais buvo nutarta atkurti tas organizacijas, kurios veikė Lietuvoje iki karo. Visos kitos organizacijos, kurias man teko kurti, iširo. LJS - tikras atgimimo kūdikis. Jeigu visi kūdikiai būtų buvę tokie, tai Lietuvoje šiandien tokių problemų nebūtų. Aš labai laimingas, kad ji yra. Einu į Jūrininkų sąjungą kaip į namus. Čia malonūs ir draugiški žmonės, visai kita atmosfera.

Reikšmingos datos

1989 m. vasario 21 d. buvęs žvejybos laivų mechanikas Dionyzas Varkalis į savo kalvę pakvietė kapitonus Eimutį Astiką, Vilių Pakalniškį, Juozą Karvelį pasikalbėti apie jūreivystės problemas. Svarstyta, ar nereikėtų atkurti prieškario LJS.

1989 m. kovo 1 d. įvyko LJS atkūrimo organizacinis susirinkimas, kuriame dalyvavo per 50 žmonių.

1989 m. gegužės 27 d. įvyko pirmasis visuotinis LJS susirinkimas. LJS pirmininku išrinktas J. Karvelis.

1989 m. rugpjūčio 25 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu LJS įteisinta kaip respublikinė visuomeninė organizacija.

1989 m. rugpjūčio 28 d. LJS kreipėsi į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, idant nustatytų privalomą tvarką Lietuvoje registruotiems laivams plaukioti su valstybine vėliava.