Lietuvos buriuotojai pakeitė mentalitetą

2012-ieji Lietuvos buriuotojams buvo sėkmingi, o ypač jų pabaiga. Jachtos "Ambersail" 18 buriuotojų įgula gruodžio 26-ąją startuos vienoje garsiausių ir prestižiškiausių pasaulio regatų "Rolex Sydney Hobart Yacht Race 2012". Šioje regatoje pirmą kartą suplevėsuos Lietuvos vėliava. Kalėdas įgula švęs Australijoje, ir Naujuosius metus sutiks anksčiau nei mes visi Lietuvoje. Vienas įgulos narys - nidiškis Arūnas Burkšas perduoda linkėjimus "Vakarų ekspreso" skaitytojams iš Sidnėjaus.

"Rolex Sydney Hobart 2012" - ko gero, svarbiausios varžybos, kuriose kada nors dalyvavo Lietuvos buriuotojai. Šioje regatoje buriuotojai turės įveikti ilgą distanciją, besidriekiančią nuo Sidnėjaus žemyn pietvakarių pakrante, pro Baso sąsiaurį į Tasmanijos salą. Prognozuojama, kad regatoje susirungs iš viso 90 jachtų.

Banginis apgadino plunksną

A. Burkšas pranešė, kad jachta "Ambersail" gerą savaitę Naujojoje Zelandijoje, Oklende, išbuvo iškelta ant kranto, jai atliktas rimtas einamasis remontas, buvo pasiūtos kelios naujos, tikimasi, geros burės. Beje, buvo pakeista ir laivo vairo plunksna - pagaminta nauja, nes senoji buvo stipriai apgadinta po susidūrimo su banginiu plaukiant į Oklendą. Kelias dienas jachta buvo "styguojama" Viaduct Harbour`e, paskui įgula treniravosi jūroje.

Visa "Ambersail" įgula renkasi Sidnėjuje gruodžio 23 d. Tądien į šį Australijos uostą turi atplaukti ir Lietuvos jachta. Iš Naujosios Zelandijos "Ambersail" išplaukė praėjusį sekmadienį 16 val. vietos laiku. Beje, laikas Naujojoje Zelandijoje nuo Lietuvos skiriasi 11 valandų, nuo Sidnėjaus - 9 valandomis, o Australijoje - 4 laiko juostos. Tikimasi, kad per savaitę Lietuvos jachta pasieks Sidnėjų. A. Burkšas iš Naujosios Zelandijos į Australijos sostinę atskrido praėjusį sekmadienį.

Linkėjimai iš Sidnėjaus

"Šiandien (antradienį. - Aut. past.) pažiūrėjau, kur Tasmanijos jūroje pakeliui į Sidnėjų yra "Ambersail". Lyg ir neturi vėjo, tačiau tikėkime, kad iki gruodžio 23 d. laivas spės. Mums svarbiausia pasirengti tinkamai startuoti "Sydney-Hobart" regatoje. Distancija generaliniu kursu - 628 jūrmylės. Kol kas dalyvauti varžybose yra užsiregistravusios 82 jachtos. Kad mes būsime greiti, abejonių nekyla, tačiau mums reikia būti labai greitiems, kad galėtume Lietuvos vėliavą pakelti kuo aukščiau. Mūsų laukia Kūčių vakaras su Sidnėjaus lietuvių bendruomene. Naujuosius metus mes pasitiksime gerokai anksčiau nei visa Lietuva ir mano vaikai Nidoje... Labai noriu palinkėti "Vakarų ekspreso" skaitytojams, visiems lietuvaičiams santarvės, pozityvumo, gebėjimo aplinkui matyti gėrį ir juo natūraliai pasidžiaugti", - rašo A. Burkšas.

Atgaivins horniečių susitikimus

Anksčiau Lietuvos buriuotojai, kurie yra apiplaukę Horno ragą, sudėtingiausią pasaulyje buriuotojams vietą, kasmet susirinkdavo Kalėdų išvakarėse. Dabar ši tradicija yra šiek tiek pamiršta. Tačiau naujasis Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Naglis Nasvytis, juo tapęs tik šiemet gruodį, mano, kad kitais metais bus atgaivinta šita tradicija, mat "Ambersail" grįžtant iš minėtos regatos, apiplaukusiųjų Horno ragą klubo narių turėtų gerokai padaugėti.

Šiuo metu LBS vienija 25 buriuotojų klubus, kuriems priklauso daugiau nei 500 buriuojančiųjų. Metams baigiantis pasikeitė LBS vadovas. Dvylika metų LBS vadovavęs Robertas Dargis nebesutiko būti perrinktas ketvirtai kadencijai, ir dabar prezidento pareigas eina verslininkas N. Nasvytis.

LINKĖJIMAI. "Vakarų ekspreso" skaitytojams gerų Kalėdų šį kartą iš Sidnėjaus linki jachtos "Ambersail" įgulos narys nidiškis A. Burkšas.

Šis sezonas, naujojo LBS prezidento manymu, Lietuvos buriuotojams buvo itin sėkmingas, nes pirmą kartą Lietuvos istorijoje lietuviai olimpinėse žaidynėse Londone pristatė net tris atstovus. Gal ir buvo galima tikėtis Gintarės Volungevičiūtės-Sheidt medalio, nes 2008 m. olimpinėse žaidynėse Pekine ji iškovojo sidabro medalį, tačiau, anot N. Nasvyčio, realiai įvertinus situaciją, kadangi pūtė labai stiprus vėjas, o jos svoris nėra didelis, geresnių rezultatų nei 6-oji vieta ji fiziškai negalėjo pasiekti. Be to, šiemet Gintarė tapo pasaulio čempione - tai, anot LBS prezidento, fantastinis Lietuvos buriuotojų pasiekimas.

Buriavimo sąlygos pagerėjo

N. Nasvytis mano, kad ir jūrinio biuravimo sezonas buvo labai geras. Jachta "Ambersail" dalyvavo įvairiose varžybose ir išplėtė Lietuvos buriuotojų geografiją iki bet kurio pasaulio taško. O svarbiausias jos akordas - minėta prestižinė regata. "Mes pakeitėme savo mentalitetą, nieko nebebijome ir supratome, jog galime kautis kaip lygūs su lygiais su klasikinių jūrinių valstybių buriuotojais. Mums, žemdirbių tautai - tai labai didelis pasiekimas. Reikia stengtis neprarasti to tempo ir nenuleisti vėliavos žemiau", - sako N. Nasvytis, pats buriuoti pradėjęs nuo 8 metų.

Anot jo, jūrinio buriavimo sąlygos labai pagerėjo. Su Klaipėdos uosto tarnybomis suderinta ir buriuotojai dabar kaip normalūs žmonės gali plaukti farvaterio kraštu, ko anksčiau negalėdavo daryti. N. Nasvyčio teigimu, ir išplaukimas į jūrą jau civilizuotas - praneši iš anksto radijo ryšiu ir plauki.

Problema - vaikų buriavimas

Didžiausia problema, anot N. Nasvyčio, tebėra vaikų mokymas buriuoti, nes tai yra susiję su investicijomis. Jis apgailestauja, kad vaikų buriavimas Vilniuje dar neatgaivintas. O buvo tokie laikai, kai vilniečiai laimėdavo Lietuvos spartakiadą.

Beje, Klaipėdos vaikai buriuoti vežami į Dreverną, bet buriavimo mokykla "Suominis" vis dėlto yra. Kaune vekia puiki vaikų buriavimo mokykla "Bangpūtys". Šio miesto savivaldybė buriavimui per metus skiria apie 1 mln. Lt. Galbūt todėl kauniečiams ir priklauso didžiausi buriavimo sporto pasiekimai.

Praėjusį antradienį naujai išrinktos LBS tarybos nariai susitiko aptarti perspektyvinių planų ketveriems metams. Vienas iš prioritetų - regionuose stiprinti vaikų buriavimą.

Siekiant daugiau pritraukti jaunimo į LBS tarybos veiklą, jos narių skaičius padidintas nuo 9 iki 11. Norima išsiugdyti ir naujų teisėjų.

Rūpestis - "Volvo Ocean Race"

Buriuotojai dabar stebi, kuo baigsis derybos ir ar Klaipėda bus išrinkta garsios pasaulyje "Volvo Ocean Race" regatos uostu. Aišku jau tai, kad lietuvių jachta dalyvaus, įgulos nariai, ko gero, ne visi bus lietuviai, bet nauja jachta perkama, jau sumokėtas avansas.

Beje, pakito minėtos regatos jachtų dydžiai. Vienu metu šios regatos jachtos būdavo 60 pėdų (1 pėda - 0,3 m) ilgio kaip "Ambersail". Vėliau įsitikinta, kad jos truputį mažokos, nes plaukiami labai ilgi atstumai. Tada buvo pasirinktos 70 pėdų ilgio jachtos. Per kelerius metus sugalvota visokių naujovių, kurios greitį gali padidinti iki 1 proc.

Taip atsitiko, kad paskutinėse regatose begalėjo dalyvauti tik itin rimtos firmos, nes tai kainavo tikrai labai didelius pinigus, kadangi praktiškai kiekvienoms lenktynėms tekdavo statyti vis naują laivą. Paskutinėse lenktynėse bedalyvavo 6 jachtos ir atrodė, kad kitose jų bus dar mažiau. Be visų kitų dalykų, kadangi greitis didžiulis, tos jachtos dar ir lūžta.

Todėl nutarta iš esmės keisti visą sistemą, dabar jachtų ilgis bus 65 pėdos. Bus sukurtas modelis, patvirtintas ir nekeičiamas. Vienerioms lenktynėms nusipirkus laivą, norint dalyvauti kitose, nebereikės sukti galvos. Kadangi nebereikės pirkti naujo laivo, lenktynėse galės dalyvauti daug daugiau jachtų. Be to, supaprastės ir aprūpinimas atsarginėmis dalimis, nes bus vienas jachtos tipas. Dėl to ir jachtų kaina labai sumažėjo. Iki šiol kiekviena minėtos regatos jachta buvo skirtingo tipo.

Jachtą, kuri dalyvaus "Volvo Ocean Race", pirks privati kompanija, ne LBS. Pastaroji tik palaiko dalyvavimo idėją. Jeigu taip atsitiktų, kad regata užsuktų į Klaipėdą, tada LBS tektų prisidėti prie šventės organizavimo.

Kitas istorijos puslapis

12 metų vadovavęs LBS R. Dargis sako, kad per tuos metus buriuotojų skaičius padidėjo tūkstančiais. Anot jo, reikia tik džiaugtis, kad vis daugiau Lietuvos žmonių ateina buriuoti, vis daugiau jachtų ir motorinių laivelių atsiranda šalies pajūryje. Buriavimo vadovėlis, kurio tiražas - 1,5 tūkst., išleistas jau tris kartus. Vadinasi, lietuviai tikrai domisi buriavimu, jiems atsirado aiškus sisteminis kelias, kuriuo reikia eiti norint tapti buriuotoju. Jie buriuoja ne tik Lietuvoje, nuomojasi laivelius ir plaukioja tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje - ir Azijoje, ir Amerikoje, ir Karibuose.

"Didelis džiaugsmas, kad vis daugiau žmonių renkasi kreiserinį buriavimą. Kitas dalykas, pagausėjo ir įvairių regatų, atsirado "Žalčių karalienės", "Pilies", "Paršelio" regatos. Buriuotojų klubai sustiprėjo ir jau patys dabar organizuoja buriavimo regatas. Vien jachtos "Ambersail" plaukimas aplink pasaulį ir Lietuvos vėliavos apiplukdymas aplink visą žemės rutulį ko vertas. Tai žymiausias mūsų renginys.

Dabar ji ruošiasi dalyvauti regatoje Australijoje. Atverstas jau kitas puslapis Lietuvos buriavimo istorijoje. Pernai vilniečių jachta "Jigy Jigy Somi" užėmė pirmą vietą didžiausioje jūrinių jachtų regatoje Baltijos jūroje "Gotland Runt". Tai vienas iš mūsų didesnių pasiekimų Baltijos jūroje. Atsiranda vis daugiau jachtų, bandančių savo jėgas ne vien tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse regatose, nes mes jau turime kitą jachtų matavimo sistemą.

O kur dar mūsų pasiekimai sportinio buriavimo srityje. Galima tik pasidžiaugti, kad buriavimas tampa nebeatsiejamas nuo Lietuvos. 2000-aisiais sakiau, kad Lietuva iš valstybės prie jūros turi tapti iš esmės jūrine valstybe. Buriuotojai tai suprato labai gerai, ir žmonių, neabejingų bangai, jūrai, vėjui, skaičius auga", - sakė R. Dargis.

Ar buriuotojai turtingi? Paklaustas, ar tiesa, kad kreiseriniu buriavimu Lietuvoje gali užsiimti tik turtingi žmonės, buvęs LBS prezidentas R. Dargis atsakė: "Ne, tiesiog yra sukurtas toks mitas. Reikėtų pamatyti tuos mūsų turtingiausius buriuotojus, kurių laiveliai, būdami trečios dešimties, yra nupirkti Švedijoje už kelis tūkstančius litų. Jie atiduoda visą savo laisvalaikį tam, kad palaikytų jų būklę ir galėtų savo smagiausią laiką praleisti ant vandens. Prabangios jachtos pasaulio mastu sudarytų, ko gero, tik apie 2 proc. visų plaukiojančių burinių laivelių.

O juk yra ir tokių, kurie patys pasistatė laivelius. Ar buriuotojas Andrius Varnas gyvena prabangoje? Jis savo rankomis pasistatė jachtą "Ragainė II" ir apiplaukė pasaulį." Paklaustas, ar pats dar buriuoja, ar būdamas LBS prezidentu tik rengė įvairius dokumentus, R. Dargis atsakė: "Žinoma, buriuoju, kaip aš galėčiau gyventi be buriavimo. Kaip atrodytų LBS prezidentas, pats neburiuojantis? Kai tik randu laisvo laiko, iškart išplaukiu. Per metus tai būna gal kokius 5 kartus. Šiemet man nekokie metai, nes tebuvau tik 2 kartus išplaukęs. Bet, manau, kitąmet atsigriebsiu."

Kas laukia 2013-aisiais?

Pasak R. Dargio, kitais metais laukia įdomus dalykas - rusiškosios Kuršių marių dalies atidarymas, nes jau baigiama susitarti su rusais. Šiemet netgi vyko pirmieji bandomieji žvalgybiniai plaukimai. Ir iš Rusijos laivai buvo atplaukę į Nidą, ir iš Lietuvos - į Rybačį.

"Jeigu bus atidaryta rusų Kuršių marių pusė, mūsų buriuotojams bus didžiausia šventė, nes atsivers nepalyginamai didesnė akvatorija plaukioti. Manau, kad tai netgi paskatintų mūsų buriuotojų bendruomenės augimą. Tie, kurie buriuoja mariose, jas jau yra šimtus kartų apiplaukę. O Rusijos pusė yra daug didesnė ir, manau, įdomesnė, gal net bangos didesnės, galimybės plaukti kitokios. Tai būtų įdomiausias įvykis."