Klaipėdą nuolat siekiama pristatyti kaip svarbiausią šalies jūrinį miestą. Kad Lietuvoje pradėta plėtoti jūrinio turizmo infrastruktūra, akcentuojama ir Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 metų programoje. Tačiau, regis, mūsų šalyje formaliai jūrinis turizmas nė neegzistuoja, mat Turizmo įstatyme jūrinį turizmą apibrėžiančių sąvokų iki šiol nėra. Kadangi Lietuva metų metus delsė jūrinį turizmą pripažinti lygiateise turizmo šaka, buvo prarasti milijonai litų paramos.
"Pagal dabar galiojantį Turizmo įstatymą, Lietuvoje yra dviračių, pėsčiųjų, net urvinis turizmas, o apie jūrinį – nėra nė vieno žodžio. Antradienį Seime pagaliau bus pristatomos įstatymo pataisos, kurios įteisins jūrinį turizmą Lietuvoje. Jei svarstymas bus sklandus, jau ketvirtadienį Klaipėdai ir visam pajūriui svarbios įstatymo pataisos bus priimtos“, – sako viena iš Turizmo įstatymo pataisų iniciatorių, klaipėdietė Aldona Staponkienė.
Anot A. Staponkienės, įstatymo netobulumas pažėrė nemažai nesusipratų kai kurioms jūrinio turizmo šakoms siekiant finansavimo. Pavyzdžiui, pats didžiausias Klaipėdos uosto projektas - Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas liko be dalies finansavimo vien todėl, kad jūrinis turizmas teisės aktuose nebuvo įteisintas kaip teisėta turizmo šaka. Terminalo statytojai praėjusių metų vasarą kreipėsi į Ūkio ministeriją, kad iš Turizmo rėmimo programos būtų skirta lėšų terminalo suprastruktūrai įrengti. Kaimo turizmo sodybos bei kitų turizmo šakų atstovai finansavimą gavo, o tokiam svarbiam Lietuvai projektui nebuvo skirta nė cento. Koją pakišo tai, kad nėra jūrinį turizmą reglamentuojančių teisės aktų.
A. Staponienės teigimu, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas neabejotinai paskatins jūrinio turizmo plėtojimą. Terminalas būtų pajėgus priimti iki 750 tūkst. keleivių ir apie 500 tūkst. krovininio transporto bei automobilių. Naujasis, itin modernus terminalas būtų pajėgus aptarnauti 2,5 karto daugiau keleivių ir ro-ro transporto nei šiuo metu į Klaipėdos uostą atvyksta per metus.
Dabar kruiziniai laivai - vienas kertinių Jūrinio turizmo akmenų – švartuojasi prieš 7 metus atidarytame Kruizinių laivų terminale. Nacionalinėje turizmo programoje teigiama, kad terminalo atidarymas labai pagerino kruizinio turizmo sąlygas. Ketverius metus kruizinių laivų ir jais atplaukiančių turistų skaičius augo, siekta per sezoną pritraukti net 100 laivų. Deja, šio tikslo taip ir nepavyko įgyvendinti - geriausi rodikliai fiksuoti 2007 metais, kai į Klaipėdą atplaukė 65 laivai ir 36 866 keleivių. Vėliau skaičiai krito – 2008 m. sulaukta 48 laivų ir 32 461 turisto, 2009 m. – 50 laivų ir 33 512 keleivių. Šiemet laivų atplaukė dar mažiau – 45, tačiau jie buvo didesni, todėl turistų skaičiumi džiaugtasi – jų buvo 35 201.
Nacionalinėje turizmo programoje teigiama, kad esama uosto infrastruktūra vis dar neužtikrina aukštų aptarnavimo standartų, geros paslaugų kokybės, ji nepritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Kad Lietuva pasinaudotų visomis Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto teikiamomis galimybėmis plėtoti jūrinį turizmą, būtinos investicijos išplėsti ir modernizuoti keleivinio jūrų transporto infrastruktūrą. Neabejojama, kad pripažinus jūrinį turizmą lygiaverčiu kitoms turizmo šakoms, bus galima tikėtis nemažo finansavimo, kuris galėtų pagerinti sąlygas turistams.
"Tarptautinės kruizų asociacijos duomenimis, Baltijos regione vienas jūrų turistas krante išleidžia nuo 120 iki 830 lt. Iš itin aukšta aptarnavimo kokybe pasižyminčių laivų išlipantys turistai, tokias pat sąlygas turėtų rasti ir krante. Reikia sukurti tokią sistemą, kad jiems nereikėtų sukti galvos kur nueiti, ką pamatyti ar ką nuveikti. Iki šiol nesutvarkytos terminalo prieigos, ištuštėjusiomis vitrinomis pasitinkantis senamiestis, šiemet nuskambėję kruizinių turistų užpuolimo ir apiplėšimo atvejai – vargu ar kuria svetingo miesto įvaizdį“, – teigė A. Staponkienė.
Jos teigimu, būtina aktyviau plėtoti ir jachtų turizmą, kuris yra labai populiarus Baltijos šalyse. Į Klaipėdos Pilies uostą užsuka vis daugiau užsieniečių, kurie atostogauja, plaukiodami po Baltiją. Daugėja ir lietuvių, įsigyjančių nuosavas jachtas, ar kitus pramoginius laivus. Bene vienintelė vieta, kur gali švartuotis jachtų turistai – Pilies uostas. Teigiama, kad šiame atsinaujinusiame uoste šiemet lankėsi penktadaliu daugiau laivų, nei pernai. Vidutiniškai per mėnesį čia esą švartuojasi beveik 250 įvairių pramoginių laivų. Tačiau ir čia atlikta tik apie pusė numatytų infrastruktūros plėtros darbų.
Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, planuojama plėsti krantines, laivų savininkams siūlyti naujų paslaugų – pavyzdžiui ne sezono metu iškelti laivus iš vandens ir saugoti juos uždarose patalpose, teikti remonto paslaugas. Daug vilčių dedama į atstatomą Šventosios uostą – esą tai suteiks papildomų galimybių jūriniam turizmui jachtomis plėtoti.
"Vis dėlto to nepakanka. Būtina kurti programą, kuri padėtų atplaukiančius turistus Lietuvos pajūryje sulaikyti ilgiau nei vieną ar pora dienų, skatinti aplankyti ne tik Klaipėdą, bet kitus pajūrio uostelius – Nidą, Šilutę, unikalų Minijos kaimą ir kitus. Todėl prieplaukų, degalinių, aptarnavimo centrų infrastruktūrą būtina plėtoti visame pajūryje. To nedarant ir Klaipėda, ir visos šalies ekonomika praranda milijonus“, – sako A. Staponkienė.
Tikimasi, kad jūrinį turizmą "ištraukus iš pogrindžio“, pajudės ledai ir skatinant tarptautinį konferencinį turizmą Lietuvoje. Turizmo specialistai skelbia, jog tarptautinis konferencinis turizmas yra viena pelningiausių ir perspektyviausių turizmo rūšių, tačiau Lietuvoje jis visiškai nesivysto. Esą trukdo prastas oro (lėktuvų) susisiekimas su Europos sąjungos valstybėmis. Tačiau galimybių šiam turizmui vystyti Lietuvoje pakankamai daug. Viena iš jų – sukūrius reikiamą infrastruktūrą ir galimybes konferenciniam turizmui, galimus užsakovus skatinti atplaukti į Lietuvą jūros keliu.
Rašyti komentarą