Lietuviškam Klaipėdos uostui - 90 metų

Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Paukštė forumo pradžioje perskaitė fragmentus iš Bruno le Coutre knygos "Atsiminimai apie Klaipėdą". Pasirodo, žiemos uoste žiemodavo suomių ir rusų laivai - iš čia kilo ir uosto pavadinimas. Malkų gatvėje buvo daugybė smuklių, kuriose jūrininkai pasakodavo savo istorijas.

Šią knygą išvertė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius (vyresnysis), bet ji dar neišleista.

Perdavimas Lietuvai

Romualdo Adomavičiaus (jaunesniojo) teigimu, kai 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas, uostas nebuvo perduotas paprastai - visas procesas užtruko dar 5 mėnesius.

Antanas Smetona, buvęs Lietuvos vyriausybės įgaliotinis Klaipėdos krašte, su Ypatingąja komisija ilgai derėjosi, kaip bus valdomas uostas. Į jo valdybą pretendavo lenkas, lietuviai, žinoma, tam priešinosi. Ginčai tęsėsi metus, kol Tautų Sąjunga pasikvietė diplomatą iš JAV.

Galų gale uosto direkcijos valdybos pirmininku tapo Tomas Naruševičius, nariais - vienas Tautų Sąjungos ir vienas Klaipėdos krašto atstovas.

Svarba ekonomikai

Klaipėdos universiteto docentas Julius Žukas akcentavo, kad tada Lietuvos vyriausybė neturėjo kompetencijos, patirties ir pinigų, be to, iki tol Lietuva niekada nebuvo jūrų valstybė.

Trečio ir ketvirto dešimtmečio sandūroje prasidėjo uosto modernizavimo proveržis, mat po žemės ūkio reformos reikėjo išgabenti produkciją. Pranešėjo manymu, Lietuvos valdžia tuo laikotarpiu padarė labai daug, nes perimtame uoste nebuvo komunikacijų, jis neturėjo susisiekimo su artimiausiais regionais.

Po to, kai buvo nutiestas geležinkelis į Kauną, Klaipėdos uostas pagaliau pralenkė Liepoją.

Po 14 metų Klaipėda jau įėjo į pirmą trejetą tarp devynių Baltijos jūros uostų.

Neįgyvendintas planas

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas pasakojo apie tarpukario Malkų uosto viziją. Tada planuota, kad jis turės 5 geležinkelio linijas, geležinkelio stotį, pirsą ir netgi laisvąją ekonominę zoną. Planą įgyvendinti bandyta 1934-1936 m.

D. Elertas papasakojo, kaip Lietuva atsispyrė Vokietijos provokacijoms - netgi išleido įsakymą, kad turi dominuoti viena lietuvių kalba. Lietuvos valdžia numatė pastatyti per 400 namų - iki 1939 m. buvo pastatyti 132. Stengtasi šį kraštą maksimaliai sulietuvinti. Planuota apsupti jį lietuviškomis gyvenvietėmis, apgyvendinti 120 šeimų. Kiekvienai iš jų buvo skiriama po 12 tūkst. litų.

IŠAUGO. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Klaipėda jau įėjo į pirmą trejetą tarp devynių Baltijos jūros uostų. Lietuvos centrinis valstybės archyvo nuotr.

1934 m. Susisiekimo ministerija buvo numačiusi plėsti geležinkelį pietinėje uosto dalyje. Tam reikėjo nusavinti teritoriją. 1937 m. priimtas žemės nusavinimo įstatymas sukėlė audrą Vokietijoje. Viskas baigėsi tuo, kad 1938 m. lietuviams durys čia pradėjo užsiverti, o naciams atsiverti.

Laisvoji zona

Klaipėdos universiteto docentės Arūnės Arbušauskaitės teigimu, iš pradžių ji nenorėjo tikėti, kad kai 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštas buvo perduotas Vokietijai, čia galėjo būti laisvoji zona, du uosto sklypai, priklausantys Lietuvai. Tad ji bandė ieškoti medžiagos, kad įsitikintų, jog tai buvo ne mitas, ir surado.

Pasirodo, buvo pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos uosto sutartis, tačiau 90 proc. tos sutarties nebuvo skelbiama, daug kas buvo įslaptinta.

Laisvąją zoną valdė Klaipėdos uosto bendrovė, kuriai buvo išnuomota uosto dalis ir įrengimai 99 metams. Jai buvo taikomos didelės mokesčių lengvatos.

Martynas Brakas, dirbęs toje bendrovėje, savo atsiminimuose jau užsienyje rašė, kad ta laisvoji ekonominė zona buvo Lietuvos gėda, kurią reikia kuo greičiau pamiršti.

Toje laisvoje zonoje plevėsavo Lietuvos trispalvė. Jos teritorija buvo aptverta tvora. Manoma, kad tai buvo pirmoji tvora Klaipėdos uoste. Čia veikė lietuviškas paštas, telegrafas, bankas. Net užrašai buvo pirma lietuvių, o paskui vokiečių kalba. Darbininkai buvo vežami į uostą užplombuotu vagonu iš Kretingos, kuris būdavo atidaromas tik uoste. Jie galėdavo atsivežti tik 5 cigarus ir 15 cigarečių dienai, o jeigu norėdavo daugiau, reikėdavo mokėti muitą vokiečiams.

Minėtos zonos veikla nutraukta 1940 m. rugpjūčio pabaigoje.

Nežinomi dokumentai

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas R. Adomavičius (vyresnysis) nustebino įdomiu pranešimu. Jis surado dokumentą, iš kurio aiškėja, kad Klaipėdos uostą bandyta prijungti prie Latvijos jūrų laivininkystės.

Pokario laikotarpiu vyko įdomių dalykų. Pavyzdžiui, Nemuno upių laivininkystei kažkada buvo priskirtas net Kaliningrado uostas.

Minėtame dokumente aprašyta, koks buvo Klaipėdos uostas iškart po Antrojo pasaulinio karo, kokios krantinės subombarduotos, kokios ne, kiek prie jų galima pastatyti laivų iki tol, ir po atstatymo, kur kokie sandėliai ir kokia jų būklė. Rašoma, kad molai buvo dar geros būklės. Iš 14 naftos saugyklų buvo likusi tik viena, buvo ir 3 požeminės saugyklos, buvo išlikusi ir medinė estakada. Pasirodo, geriausiai buvo išsilaikęs Darbų uostas prie šiaurinio rago.

1945-IEJI. Pagal Latvijos archyve rastą dokumentą daroma išvada, kad iš esmės uosto situacija baigusis karui buvo nebloga, krantinių sugriauta nedaug, žinoma, kai kurios jų buvo užverstos pastatų griuvėsiais. Redakcijos archyvo nuotr.

Aprašyta ir kaip atrodė Dangės uostas, kurio dabar jau nebeturime, ir "priskendę" laivai, nurodyta kuriuos dar galima remontuoti, kokie kroviniai juose matyti.

Pasirodo, elingą, esantį dabartinėje AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamoje teritorijoje, buvo pasiruošta nugriauti - iš 18 atramų buvo likusios neperpjautos tik 5-6.

Daroma išvada, kad iš esmės uosto situacija buvo nebloga, krantinių sugriauta nedaug, žinoma, kai kurios jų buvo užverstos pastatų griuvėsiais. Ten, kur tik buvo išlikusios geros krantinės, karaliavo Baltijos karinis jūrų laivynas. Beje, nemažai problemų pridarė būtent kariškiai, kurie sugriovė tai, kas nebuvo sugriauta per karą.

Dėl noro Klaipėdos uostą prijungti prie Latvijos jūrų laivininkystės Lietuvos komunistų partijos vadovybė vyko į Maskvą. Nuspręsta atstatyti Klaipėdos uostą todėl, kad Vokietija į Sovietų Sąjungą gabeno demontuotas gamyklas kaip kompensaciją dėl karo metu patirtų nuostolių. Tad prireikė ir Klaipėdos uosto. Jis buvo pradėtas atstatyti 1945 m. vasarį.