Lietuviai pamėgo keliones kruiziniais laivais

Kruizų sezonas Klaipėdoje prasidėjo palyginti nedidelio laivo, atplukdžiusio vos apie pustrečio šimto vokiečių, vizitu. Pasak turizmo specialistų, kruiziniai laivai šiemet turėtų užsukti 45 kartus, tai yra devyniskart daugiau nei pernai. Šį sezoną uostamiestis priims ir daugiau kruizų keleivių iš užsienio.

Kelionių rengėjų teigimu, vis dažniau kruizus renkasi ir Lietuvos gyventojai, nors dar maždaug prieš aštuonerius metus jais domėjosi vos vienas kitas.

„Šitos kelionės populiarėja po truputį. Žinoma, tai nėra masinio turizmo sritis ir vykstančių nėra tiek daug, kiek, tarkime, važiuotų ilsėtis į Turkiją, tačiau metai iš metų po truputėlį auga keliaujančių į kruizus skaičius. Augimas yra maždaug po 20–30 proc. kasmet“, – teigė UAB „Krantas Travel“ vadovas Putinas Bielskis.

Dabar lietuviai į kruizus esą jau keliauja šeimomis, su mažais vaikais ir ne tik ilsėtis. Vis drąsiau tokiose kelionėse minimos įvairios sukaktys, atnaujinama santuoka.

Vasarą lietuviai dažniausiai   renkasi kruizus po Viduržemio jūrą. Norintys sutrumpinti lietuviškos žiemos laiką sausį, vasarį keliauja į Karibus.

„Renkasi pagal kainą ir pagal maršrutą, kur galima daugiau pažinti. Pagrindinė kryptis būna Viduržemio jūra, kadangi ji pakankamai arti, paprastai būna geras oras, mažai bangavimo ir labai įdomūs miestai – visi uostai yra seni miestai, dažnai yra valstybės sostinės ir dažnai galima daug apžiūrėti“, – pastebėjo „Kelionių akademijos“ projektų vadovas Martynas Mažeika.

Pasak specialistų, populiariausia kruizų trukmė – iki savaitės ar dešimties dienų, nors domimasi ir trijų mėnesių kelionėmis aplink pasaulį.

„ Esame paskaičiavę ne vieną pasiūlymą, kur už 1,3–1,5 tūkst. eurų galima keturių asmenų šeimai pakeliauti savaitę. Prie to dar, žinoma, prisidėtų skrydis, bet dabar skrydžių galimybės yra labai didelės. Tuo labiau, kad išplaukimai yra iš Italijos ir Graikijos uostų“, – kalbėjo UAB „Krantas Travel“ vadybininkė Alma Merkytė.

Taip pat pastebima, kad ne pirmą kartą keliaujantys kruizais tampa išrankesni ir renkasi aukštesnės kategorijos lainerius.

Vis dėlto iš Baltijos šalių daugiausiai kruizuose poilsiauja estai, po to – latviai ir tik paskui lietuviai – kruizus renkasi vos 5 proc. keliaujančių šalies gyventojų.