Lietuviai neturi jūrinio mentaliteto

Kone tūlam lietuviui Baltijos jūra asocijuojasi su poilsiu, vasara, atostogomis bei paplūdimiais. Retas kuris iš mūsų pasidžiaugia turimu uostamiesčiu ir jo vykdoma ekonomine veikla. Tiesą pasakius, daugelis tikriausiai net nežino, kokia veikla yra vykdoma vieninteliame šalies uostamiestyje, galbūt nepagrįstai meta kaltinimus dėl nesugebėjimo vystyti uosto veiklą visu pajėgumu, teigia, kad šaliai reikalingi mažesni uosteliai, kurie neva geriau vykdytų veiklą nei dabartinis vienintelis ir pagrindinis šalies uostas. Nors Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę ekvatoriją, tai mums tikrai neturėtų trukdyti suvokti šalį ne tik geografiškai kaip jūrinę valstybę, bet ekonomiškai bei politiškai.

Galimybės dar neišnaudotos

Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika nesutiktų su tokiais teiginiais. Pasak jo, šiuo metu per Klaipėdos uostą per metus perkraunama apie 36 mln. tonų krovinių. Tuo tarpu uosto krovos pajėgumai siekia apie 55, mln. t.

„Kaip matome, uostas turi užtektinai laisvų pajėgumų didinti krovinių srautus ir kol uosto apkrovimas nepasiekia 75 proc., kalbėti apie naują uostą būtų per anksti. Būtina siekti visiškai išnaudoti esamo giliavandenio uosto pajėgumus ir sudaryti uoste dirbančioms kompanijoms maksimaliai galimas infrastruktūrines sąlygas konkuruoti su kaimyniniais uostais. Ateičiai yra būtina numatyti galimą uosto plėtros viziją, tačiau šio projekto įgyvendinimas turi būti pagrįstas krovinių srautais“, - tvirtino V.Šileika.

Pasak pašnekovo, Lietuvai netikslinga turėti dar kelis mažesnius uostus, nebent tai būtų pramoginiai uostai kaip, pavyzdžiui, Šventoji. Lietuva turi tik apie 100 km jūros pakrantės, kurios didžiąją dalį sudaro saugomos teritorijos, tad realiai nelabai kur ir būtų galima juos pastatyti. Be to, Klaipėdos uostas pajėgus krauti visų rūšių krovinius, o investicijos į mažus uostus būtų gana didelės ir vargu ar kada atsipirktų.

Uostas siejamas su paplūdimiais

V.Šileikos teigimu, negalima sakyti, kad lietuviai visiškai neturi jūrinio mentaliteto, tačiau pripažino, kad jo trūkumas tikrai yra jaučiamas.

„Jūrinio mentaliteto mūsų šaliai gal tikrai šiek tiek trūksta. Manau, kad dar yra nemažai žmonių, kurie uostą sieja tik su gražiais paplūdimiais, tačiau Klaipėdos uostas yra didžiausias Lietuvos transporto mazgas“, - tvirtino pašnekovas.

Trūkstamas jūrinis mentalitetas galėjo susiformuoti dėl informacijos trūkumo apie Klaipėdos uosto galimybes ir veiklą. Specialisto teigimu, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra vienas iš moderniausių ir inovatyviausių ES.

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto profesorius Rimas Žaromskis patikino, kad turimas Klaipėdos uosto rezervas yra visiškai normalus reiškinys, kuriuo pasižymi ir kiti pasaulio jūrų uostai. Tad tragedijos dėl to tikrai nevertėtų daryti.

„Priešingu atveju, jei pajėgumas būtų išnaudotas visu šimtu procentų, mūsų jūrų uostas tiesiog pradėtų stagnuoti ir paprasčiausiai būtų išstumtas iš rinkos“, - patvirtino R.Žaromskis.

Pasak specialisto, kiekvienas šalies gyventojas uostamiestį turėtų suvokti ne tik kaip poilsio vietą ar turistų traukos centrą. Reikia nepamiršti, kad su uostu yra susiję ir kiti sektoriai: prekyba, žvejyba, laivų statyba, jų remontas. Dažnai yra akcentuojama Klaipėdos krašto tautosaka, menas, literatūra, bet išvis nėra kalbama apie jūros ar uosto reikšmę Lietuvai.

Nors turime uostą, ruošiame jūrininkus, tačiau jūrinė savimonė Lietuvoje vargiai formuojama, galbūt todėl, kad mūsų kraštas turi tik vieną didesnį jūrų uostą, o mažųjų veikla nėra vystoma, gyventojai patys neturi galimybės „prisiliesti“ prie jūrinės veiklos. Pasak R.Žaromskio, mūsų kraštui yra reikalingi ir maži uosteliai, kuriuose būtų laikomi pramoginiai laivai: jachtos, kateriai, žvejų laiveliai. Tik prie jūros gyvenimo prisilietę asmenys, gali suvokti jos svarbą.

Arvydas VAITKUS, Klaipėdos uosto generalinis direktorius:

- Ar šalies jūrų uostas visiškai išnaudoja savo pajėgumą?

- Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, šių metų gegužės pradžioje Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruota 112 laivų. Gaila, bet per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruojamų laivų skaičius sumažėjo beveik dvigubai. Tam įtakos turėjo Lietuvoje esamos mokestinės bazės dydžiai ir laivų perregistravimas į „pigių vėliavų“ valstybes, pasenusių laivų išėmimas iš eksploatacijos, gebėjimas konkuruoti impulsyviai besikeičiančioje rinkoje.

- Kokia nauda Lietuvai iš jūrų uosto?

- Per metus uostas sulaukia apie 7 tūkst. laivų. Prekybos ryšius palaiko su 65 šalimis, o kruiziniais laineriais kasmet uostamiestyje apsilanko apie 35 tūkst. turistų. Daugiau nei 800 įvairių bendrovių vykdo su Klaipėdos uostu susijusią veiklą. Jose dirba per 23 000 žmonių. Be to, papildomai sukuriama apie 185 000 darbo vietų, kurios yra netiesiogiai susijusios su uosto veikla. Klaipėdos uosto veikla sukuria 4,5 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o įskaitant ir netiesiogiai su uostu susijusią dalį - net 18 proc. viso Lietuvos BVP.

- Ar lietuviai turi jūrinį mentalitetą?

- Per ilgalaikę praktiką tenka pastebėti, kad klausimą, ar Lietuva jūrinė valstybė, dažniausiai užduoda tie, kurie nelabai suvokia, kas tai yra. Konstatuoju - Klaipėdos uostas yra didžiausias mūsų nedidelės šalies transporto mazgas, makroekonominės reikšmės vienetas Lietuvos valstybei, vienas didžiausių, universaliausių ir moderniausių uostų Baltijos jūros regione, Europoje ir iš dalies pasaulyje. Tuo jau seniai įsitikino uosto partneriai, uosto naudotojai, per uostą vykstantys keleiviai ir turistai. Norinčius tuo įsitikinti - maloniai kviečiame.