Lietuva ir Rusija 12-ą kartą susitarė dėl žvejybos kvotų

Lapkričio 3 d. Kaliningrade vykusioje 12-ojoje Lietuvos ir Rusijos žuvininkystės komisijos sesijoje aptarta žuvų išteklių Kuršių mariose ir Vištyčio ežere būklė, patvirtintos žvejybos šiuose pasienio vandens telkiniuose kvotos 2012 metams. Rusijos žvejai juose kitais metais galės sugauti 2,4 tūkst. tonų žuvies, o Lietuvos - 1,2-1,3 tūkst. t. Palyginti su pernai, kvotos išliks tokios pačios.

Lietuvos delegacijai vadovavęs Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius sako, jog tokios kvotos skirtos atsižvelgiant į mokslininkų apskaičiavimus, žuvų nerštavietes, jų maitinimosi vietas. Lietuvos žvejams kvotos skiriama mažiau atsižvelgiant į proporcijas, mat maždaug du trečdaliai Kuršių marių ploto priklauso Rusijai ir tik vienas Lietuvai.

Vištyčio ežere Lietuvai priklauso gerokai mažesnė dalis ploto nei Rusijai - gal tik ketvirtadalis ar penktadalis. Tad mūsų šalies žvejyba jame yra beveik epizodinė. Tačiau Kuršių mariose lietuviai žvejoja gana intensyviai.

Stintas išgaudo latviai

Pagrindinės komercinės kvotuojamos žuvų rūšys Kuršių mariose ir Vištyčio ežere - sterkai, karšiai ir stintos. Beje, Rusija kvotuoja ir daugiau rūšių, o Lietuva laikosi šiek tiek liberalesnio principo, nes jos pusė nepasižymi didžiule rūšių įvairove, be to, specializuotų žuvų, pavyzdžiui, perpelių, žvejyba vyksta gana trumpai.

Unguriai nėra kvotuojami, tačiau mokslininkai pastebi, kad jų populiacija pastaruoju metu labai ženkliai sumažėjo, tai rodo ir žvejų laimikiai.

Pasak D. Nieniaus, galima tik pasidžiaugti, kad jau, ko gero, trečius metus iš eilės žvejybos kvotos šiuose telkiniuose nėra mažinamos, ir nei Lietuvos, nei Rusijos žvejai netgi neišgaudo remiantis moksliniais tyrimais nustatyto leistino kiekio. Vadinasi, pagrindinių rūšių žuvų išteklių būklė gana stabili.

Tiesa, stintų išteklių būklė šiek tiek sudėtingesnė. Lietuvos mokslininkų duomenimis, pastaruoju metu intensyvią stintų žvejybą pradėjo Latvijos žvejai. Stintos iš Rygos įlankos į Kuršių marias eina palei Latvijos ir Lietuvos pakrantes. Manoma, kad didesnis jų kiekis yra išgaudomas Latvijos vandenyse, todėl iki Lietuvos ir Rusijos jų ateina kur kas mažiau.

Minėtoje 12-oje komisijos sesijoje aiškintasi, kas turėjo įtakos gana neblogai žuvų išteklių būklei Kuršių mariose ir Vištyčio ežere. D. Nieniaus teigimu, Lietuvos pusėje įtakos turėjo žvejybos pastangų sumažėjimas, kai kurių žvejybos įmonių pasitraukimas iš verslo pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės fondo parama. Rusijos atstovai akcentuoja kaip priežastį didesnę žvejybos kontrolę. Beje, šios šalies vandens plotuose žvejyba nebuvo tokia intensyvi kaip Lietuvos pusėje.

ES nesikiša

Lietuvos ir Rusijos žuvininkystės komisija įsteigta 1999 m. Jos sesijos kasmet vyksta arba Rusijoje, beveik visada Kaliningrade, arba Lietuvoje. Kitąmet 13-oji sesija vyks mūsų šalyje. Pasak D. Nieniaus, ši komisija nėra regioninio lygmens, nes jos darbe visada dalyvauja ir atstovai iš Maskvos.

Kadangi tiek Lietuva, tiek Rusija Kuršių mariose ir Vištyčio ežere turi vandens plotus, kurie ribojami valstybinės sienos, ir naudojasi bendrais jų žuvų ištekliais, būtinas tarpusavio susitarimas, vadovavimasis tais pačiais principais, o turint omenyje tausią žvejybą - kvotų nustatymas. Kadangi Kuršių marios ir Vištyčio ežeras yra pasienio vidaus vandens telkiniai, ES į šiuos klausimus per daug nesikiša, išskyrus tai, kad žvejybos principai turi atitikti bendruosius ES žvejybos principus. Europos Komisijos nuostata - vidaus vandenų žvejyba yra šalių narių vidinės kompetencijos klausimas.

Minėtos dvišalės komisijos sesijų metu aptariami bendri žvejybos principai, žvejybos įrankiai, žvejybos dienų skaičius, tam tikrų komercinių žuvų rūšių kvotų dydis, keičiamasi duomenimis apie retesnes ir ne tokios didelės populiacijos žuvų rūšis. Komisijos darbo grupę sudaro mokslininkai, žvejybos, aplinkos inspektoriai. Vadovų susitikimuose sprendžiami daugiau politinio pobūdžio klausimai.

Žvelgiant į perspektyvą

Pasak D. Nieniaus, kadangi komisijos sesijos vyksta jau 12 metų, pastaruoju metu susitikimai nebėra tokie aktualūs, nes bendrieji principai ir sąlyčio taškai seniai rasti. Tačiau prieš 7-8 metus sesijose vykdavo karštos diskusijos, nebuvo pasitikima nei vienos, nei kitos pusės mokslininkų išvadomis bei duomenimis, trumpai tariant, vyravo nepasitikėjimas vieni kitais. Šiuo metu jau susiklostė geranoriški santykiai.

Pasak Žuvininkystės departamento direktoriaus, vis dėlto komisija yra reikalinga ir dabar, nes tada, kai susidarys kritinė situacija, spręsti problemas bus vėlu. "Manau, reikia nuolatos palaikyti stabilius santykius, bandyti laikytis bendrų principų, vertinant ateities perspektyvas stengtis užbėgti įvykiams už akių, o ne susitikti tada, kai jau bus būtina likviduoti kokias nors sunkias pasekmes. Abiejų šalių tikslas - vykdyti tausią žvejybą. Tai yra turi būti sužvejojama tik tiek, kad žuvų ištekliai sugebėtų atsinaujinti, reprodukvuoti. Kita vertus, būtina užtikrinti ir žvejybos įmonių ekonominį gyvybingumą. Jų turi būti tiek, kad žvejodamos galėtų išgyventi", - sakė D. Nienius.