Laivybos sektoriaus laukia nauji iššūkiai

Klasifikacinės bendrovės "Det Norske Veritas" atstovai šiemet lapkričio pradžioje pakvietė laivybos sektoriaus atstovus į Klaipėdoje surengtą seminarą. Jame dalyvavo 45 mokslo, verslo ir laivybos atstovai, t. y. laivų savininkai, įrangos gamintojai bei Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai. Pastaroji institucija turi užtikrinti, kad Lietuvos vėliavos laivuose būtų laikomasi tarptautinių konvencijų reikalavimų, susijusių su tarša.

[CITATA]

Seminare apžvelgtos naujausių technologijų vystymosi tendencijos iki 2020 metų, kitaip sakant, pasaulio ekonomikos vystymasis. Kalbėta apie iššūkius, susijusius su šiandien jau tarptautinių konvencijų (MARPOL konvencija nukreipta prieš taršą jūroje) reguliuojamais azoto ir sieros oksidų išmetimais, apie Balastinių vandenų konvenciją, kuri netrukus pradės galioti.

Seminare aptarti aplinkosaugos reikalavimai, aktualūs Baltijos jūros regione dirbančioms laivybos bendrovėms, galimos išeitys bei įmanomos išlaidų mažinimo galimybės laivyboje.

Baltija - viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Nors jos plotas palyginti nedidelis, laivyba joje yra kur kas intensyvesnė nei kituose regionuose. Vienu metu šioje jūroje plaukioja apie 2 000 laivų, o laivų kiekis per metus siekia 10 000. Tai sąlygoja milžiniškus į aplinką išmestų sieros, azoto ir anglies oksidų kiekius. Todėl Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), Europos Sąjunga (ES) nuolat griežtina laivų taršą į atmosferą ribojančius reikalavimus ir taip siekia sumažinti emisijas.

Skiria lėšų tyrimams

Tarptautinė rizikos valdymo kompanija "Det Norske Veritas" (DNV) - viena didžiausių klasifikacinių bendrovių pasaulyje. Tai visiškai nepriklausoma organizacija, kitaip sakant, savarankiškai funkcionuojantis fondas. Jį 1864 metais įkūrė Norvegijos laivų savininkai. Tikslas - kad nepriklausomas ekspertas galėtų įvertinti laivą, kurį vėliau apdraustų draudikas. Taigi DNV savo veiklą 1864-aisiais pradėjo nuo laivų klasifikavimo.

Pasak UAB "Det Norske Veritas" jūrinio padalinio Klaipėdai ir Kaliningradui vadovo Andriaus Uldukio, ir šiandien ši organizacija vis dar yra nepriklausoma, turi aiškius tikslus bei vertybes. Vienas iš tikslų - saugoti gyvybę, gamtą ir turtą. DNV nori prisidėti prie teršalų išmetimo į atmosferą mažinimo pasaulyje. Todėl ji organizuoja mokslinius tyrimus, finansuojamus savo lėšomis. Šiems tikslams yra skiriamas tam tikras kompanijos pajamų procentas.

Baltija - speciali zona

Ne paslaptis, kad naujieji reikalavimai dėl taršos mažinimo ženkliai padidins laivų savininkų išlaidas. Todėl seminare apžvelgtos techninės galimybės, galinčios padėti sumažinti iš laivų išmetamų teršalų kiekį bei padėti išvengti papildomų išlaidų, susijusių su naujų reikalavimų užtikrinimu.

Papildomų išlaidų iš laivų savininkų pareikalaus azoto ir sieros oksidų mažinimas. Leistinas sieros oksidų kiekis kure jau yra reguliuojamas atsižvelgiant į laivybos regionus.

Baltijos regionas - speciali emisijos kontrolės zona. Šiuo metu šiame regione dirbančių laivų kure leistinas sieros kiekis - ne daugiau kaip 1 proc. Iki 2015 metų jis turės būti sumažintas dešimteriopai - iki 0,1 proc. Vadinasi, jau greitai laivų savininkai patirs papildomų išlaidų, kurių reikės papildomai įrangai įsigyti arba naudoti brangesnį, sieros kiekio atžvilgiu švaresnį kurą. Pasak A. Uldukio, kuo labiau mažinamas sieros kiekis, tuo kuras brangesnis, nes sieros išvalymas daug kainuoja.

Kituose pasaulio vandenyno regionuose dirbančiuose laivuose leistinas sieros kiekis kure šiuo metu - 3,5 proc. Pasak A. Uldukio, ateityje, ko gero, nebus apsiribota sieros kiekio mažinimu specialiose zonose ir maždaug apie 2020 metus leistinas sieros kiekis nuo 3,5 proc. bus sumažintas iki 0,5 proc. ir kituose regionuose.

Azoto oksido išmetimai susidaro ne dėl priemaišų kure, o dėl vidaus degimo variklių darbo specifikos. Azoto oksidai visų pirma gali būti mažinami technologinėmis priemonėmis, t. y. modernizuojant variklius, kad jie dirbtų optimaliau. Tačiau tai paprastai lemia didesnį kuro kiekio sunaudojimą. Kitas variantas - galima modernizuoti laivą pritaikant valymo priemones.

Ateities dalykas

Pasak UAB "Det Norske Veritas" jūrinio padalinio Klaipėdai ir Kaliningradui vadovo A. Uldukio, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau indikacijų, leidžiančių spręsti, kad ateityje bus reguliuojamas ir anglies dvideginio išmetimo kiekis laivuose. Kol kas jo kiekis laivyboje dar nėra reguliuojamas, tačiau pastebima aiški pasaulinė tendencija mažinti anglies dvideginio išmetimus.

DNV atstovai jau numatė būdus, kaip reikėtų juos mažinti. Visų pirma siūloma geriau planuoti laivybą, laivybos linijas, t. y. optimizuoti atsižvelgiant į oro sąlygas - didelis vėjas, didesnis pasipriešinimas, daugiau išmetimų. Taip pat būtina optimizuoti pervežimų kryptis, energijos sąnaudas laive, laivo greitį ir kitus laivo parametrus.

Be to, rekomenduojama naudoti pažangesnes technologijas statant naujus laivus ar modernizuojant senus, kurios sumažintų kuro sąnaudas. Dar viena galimybė - užuot naudojus iš iškastinių naftos produktų pagamintą skystą kurą pereiti prie gamtinių dujų.

Dar vienas aspektas, kuris šiandien gana aktualus, - reikėtų sutvarkyti ir uostų infrastruktūrą, kad ji atitiktų optimalų laivo dydį, tada jis išmestų mažiau dujų.

Be to, reikėtų didinti laivų savininkų, krovinių siuntėjų kooperaciją nepamirštant ir uostų atstovų, kad būtų priimami kompleksiški sprendimai.