Nuo 2015 metų pradeda galioti Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) reikalavimas MARPOL konvencijos pagrindu - sieros dioksido kiekis Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje plaukiančių laivų kure negalės viršyti 0,1 proc. Konvenciją ratifikavo 72 šalys, plius Europos Sąjungos šalys, tarp kurių yra ir Lietuva.
AB "DFDS Seaways" rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovo Vaido Klumbio teigimu, tai, jog nuo 2015-ųjų pradės galioti reikalavimas laivams naudoti mažesnio sieringumo kurą, yra didžiulis iššūkis visam laivybos sektoriui. Tam, kad būtų pasiektas sieros emisijos mažinimas, iš esmės laivams reikėtų pradėti naudoti kitą, kur kas brangesnį kurą - nuo sunkiojo kuro - mazuto - pereiti prie jūrinio dyzelinio kuro arba prie suskystintųjų gamtinių dujų ar metanolio.
Norint naudoti dujas kaip kurą praktiškai reikia statyti naują laivą. Kai kurios kompanijos bandė pereiti prie metanolio, tačiau susiduriama su nemažomis techninėmis problemomis.
Visas laivybos sektorius, dirbantis Baltijos ir Šiaurės jūrų bei Lamanšo sąsiaurio regione, per metus kurui išleidžia apie 3 milijardus eurų. Pradėjus galioti minėtam reglamentui ir kurui brangstant apie 40 proc., papildomai kuro išlaidoms laivybos kompanijos turėtų išleisti apie 1 milijardą 200 mln. eurų, kai tuo tarpu visų laivybos kompanijų, dirbančių šiame regione, pelnas yra tik apie 500 mln. eurų.
Ką turės daryti laivybos kompanijos? Ieškoti kokių nors vidinių resursų, kiek įmanoma mažinti visus kaštus. Suprantama, neišvengiamai didės gabenimo laivais kainos. Manoma, jog jos augs 15-20 proc. Pasak V. Klumbio, tikrai ne visų laivybos linijų klientai bus pajėgūs absorbuoti padidėjusias kainas. AB "DFDS Seaways" šiuo metu jau yra pradėjusi konsultacijas su klientais
Taigi po 2015 metų laukiama įvairių pokyčių laivybos rinkoje. Kai kurių linijų gali tiesiog nebelikti.
Naudos dujų plautuves
V. Klumbio teigimu, AB "DFDS Seaways" nusprendė instaliuoti į savo laivus vadinamąsias dujų plautuves, liaudiškai sakant, katalizatorius. Deginamas sunkusis kuras ir iš jo išplaunamos dujos. Du kompanijos laivai juos jau turi. Šiemet kovą toks įrenginys instaliuotas kelte "Victoria Seaways" , o balandį - "Optima Seaways" . Tokį įrenginį instaliuoti viename laive kainuoja apie 6 mln. eurų. Kol kas kainos "Optima Seaways" ir "Victoria Seways" dar nedidintos.
Tačiau instaliuoti įrangą laivuose "Athene Seaways" arba "Regina Seawys" bendrovė negali, nes tai ne AB "DFDS Seaways" laivai, jie nuomojami iš italų kompanijos.
Iki 2016 metų Danijos kompanija "DFDS Seaways" planuoja dujų plautuves instaliuoti į 21 laivą. Šiuo metu ši kompanija valdo apie 50 laivų. Tačiau ne į visus laivus galima tokius įrenginius instaliuoti. Kai kur neįmanoma to padaryti dėl laivo konstrukcijos, o kai kurių laivų vertė per maža, kad būtų instaliuojamas toks brangus įrenginys.
Paveiks visą grandinę
Ši pavojingai grasinanti situacija tam tikra dalimi paveiks visą grandinę - ir uostus, ir krovos kompanijas. Neatmetama galimybė, kad spręsti šią problemą padės uostai ir terminalai. Beje, Suomija yra pareiškusi, jog rems savo laivyną.
"Dar nežinia, kaip reikalavimas laivams naudoti mažesnio sieringumo kurą paveiks verslą, bet viena aišku, kad tai pareikalaus didesnių investicijų. Visi verslo grandinės partneriai turi vienodai prisiimti atsakomybę. Visi Baltijos uostai ir terminalai turi vienodai reaguoti į tuos naujus reikalavimus ir juos vykdyti. Šioje srityje neturėtų būti taikomos kokios nors neteisingos išlygos. Liubeko uostą tai paveiks netiesiogiai, bet per jo partnerius. Vienas iš svarstomų variantų pas mus - keisti laivų variklius. Vokietijos Vyriausybė dotacijų šiam tikslui nėra numačiusi", - sakė Liubeko uosto bendrovės "Liubecker Hafen-Gesellschaft" rinkodaros ir pardavimų specialistas Feliksas Klingbilis (Felix Klingbiel).
Kylio uosto atstovas Ulfas Janke (Ulf Janke) mano, kad reikalavimas naudoti mažesnio sieringumo kurą didelės įtakos kruizinės laivybos srautams nepadarys. Anot jo, transportinių laivų savininkai šiuo metu investuoja į technologijas, kurios padės valyti kurą.
U. Janke manymu, krovinių gabenimas jūra pabrangs, tad krovinių siuntėjai bent jau dalį krovinių permes iš jūros kelių į sausumą.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą