Laivų statytojai ir remontininkai bando išgyventi

Estiško kapitalo koncerno "BLRT Grupp" valdybos pirmininkas Fiodoras Bermanas sako, kad pasaulinė krizė palietė ir koncerno veiklą - gerokai sumažėjo užsakymų laivų statybos ir remonto rinkoje. 2009-aisiais nebuvo pasirašytas nė vienas laivų statybos kontraktas. Anot jo, tokių dalykų nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. AB "Laivitė", kuri specializuojasi žvejybos laivų remonto srityje, vadovas Michailas Mančinskis mano, kad krizė paralyžiavo visą jūrinę šaką. Tačiau laivų statytojai ir remontininkai ieško būdų, kaip išgyventi sunkmečiu, bando surasti savo nišą.

"BLRT Grupp" priklauso ir Klaipėdoje esanti AB Vakarų laivų gamykla , kurios akcijų koncernas įsigijo 2001 m., ir buvusi "Baltijos" laivų statykla, nupirkta 2010-aisiais ir kainavusi 40 mln. eurų, dabar pavadinta Vakarų Baltijos laivų statykla.

"BLRT Grupp" šiemet birželį atšventė 100 metų jubiliejų ir įžengė į antrą šimtmetį. Koncerno pradžia - Taline dar Rusijos imperijos laikais 1912 m. pastatyta Rusijos Baltijos karinių laivų statykla. 1995 m. išnuomota Baltijos laivų remonto gamykla pavadinta "Balti Laevaremonditehas AS", 2001 m. tapo koncernu "BLRT Grupp".

Šiuo metu koncernas turi 78 kompanijas 8 šalyse - Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Lietuvoje dirba 22, Estijoje 26 jo įmonės. 9 iš 78 yra bendros kompanijos su užsienio koncernais. F. Bermanas, priimdamas Taline žiniasklaidos atstovus iš Klaipėdos, pasidžiaugė, kad koncernas, šiuo metu turintis 10 veiklos krypčių, sustiprėjo, kad jo pelnas kasmet auga. Tačiau informavo, jog priimtas strateginis sprendimas kol kas geografiniu požiūriu koncerno veiklos neplėsti.

Laukia nauji iššūkiai

Pasak F. Bermano, per krizę laivų statytojai ir remontininkai nukentėjo vieni iš pirmųjų. Kai sumažėjo krovinių pervežimų kainos, laivų savininkai patyrė nuostolių. Nemažai jų bankrutavo, o laivai buvo supjaustyti kaip metalo laužas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje užsitęsusi finansinė krizė smogė seniausiai anglų laivybos kompanijai "Stephenson Clarke Shipping", kuri buvo įsteigta 1730 metais, - ji bankrutavo.

Kadangi laivų savininkai neturėjo pinigų, teko mažinti ir laivų statybos bei remonto kainas. Ypač jas mažinti ėmė Lenkijos laivų statyklos, kurių šioje šalyje gana daug, tad konkurencinė kova dar labiau paaštrėjo.

Kai kurie laivų savininkai viliasi, jog situacija pagerės, tačiau ateityje jų dar laukia nemaži išbandymai. 2015-aisiais pradės galioti nauji išmetamųjų dujų apribojimai, kurie iš laivų savininkų pareikalaus papildomų išlaidų laivams modernizuoti ir naujiems statyti.

SRAIGTAS. Atvežtas sraigtas statomam katamaranui, kuris jūroje aptarnaus vėjo jėgaines.

"Užbėgdami įvykiams už akių, mes šioje srityje jau žengėme tam tikrus žingsnius. Pernai bendra kompanija "Fiskerstrand BLRT" pradėjo Klaipėdoje ir Norvegijoje pabaigė statyti laivą, kuris vietoje degalų naudoja dujas. Ši kompanija jau pastatė 3 tokius laivus. Šiandien mes vedame intensyvias derybas su Kazachstanu dėl geležinkelio vagonus galinčių gabenti dujinių laivų. Manau, kad tai perspektyvi kryptis, ir tikiu, kad mums pavyks pastatyti tokius dujinius keltus Kaspijos jūrai", - sakė F. Bermanas.

Surado savo nišą

Didelį poveikį Europos laivų statybos rinkai daro Azija. Lyderės šioje srityje yra Pietų Korėja, Kinija. "Mums labai sunku konkuruoti su Azijos laivų statytojais. Kita vertus, mes ir neturime galimybių statyti didelius laivus. Klaipėdoje galime pastatyti tik 130 m ilgio laivą. Jau planuojame investicijas ir norime turėti šiame uoste didelį doką. Galbūt jo dėka galėsime Vakarų Baltijos laivų statykloje statyti laivus, kurių ilgis - iki 160 m. Tikimės, kad tai padidins mūsų galimybes. Šiandien mes statome tuos laivus, kurių daug Azijos šalyse nestatoma - mokslinių tyrimų, gilinimo laivus, keltus, reikalingus Norvegijos, Suomijos, Estijos poreikiams. Keltai Azijoje nestatomi. Manau, ta niša, kurią mes suradome, padės mums išgyventi ir tokiais sunkiais laikais", - kalbėjo F. Bermanas.

Po to, kai Lietuva ir Estija atgavo nepriklausomybę, jų laivų remonto įmonės beveik neremontavo žvejybos laivų, nes jų labai mažai beliko ir Rusijoje, ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. F. Bermano manymu, šiandien dirbti su likusiais senais žvejybos laivais praktiškai neįmanoma. Tokios šalys, kaip Olandija, Norvegija, Danija irgi neturi šiuolaikinių žvejybos laivų ir nori juos statyti. Todėl tikimasi žvejybos laivų statybos bumo. Kadangi žvejybos kvotos mažinamos, F. Bermano manymu, tik šiuolaikiniai žvejybos laivai gali dirbti pelningai ir išsilaikyti.

"Manau, teisingai pasielgėme nepabijodami sunkumų, susijusių su žvejybos laivų statyba, ir imdamiesi jų statybos netgi nesitikėdami pelno. Ateityje tikimės uždirbti ir šioje srityje. Mūsų konkurentės Norvegijos ir Turkijos laivų statyklos šiandien siūlo mažesnes kainas nei mes. Tikimės, kad šioje konkurencinėje kovoje mums padės normali kaina, gera kokybė ir priimtini terminai", - sakė F. Bermanas.

Patys rengia specialistus

"BLRT Gupp" iš viso dirba 4200, Talino įmonėse - 1800, Klaipėdos - 1900 darbuotojų. Pasak F. Bermano, aukštos kvalifikacijos laivų remonto ir statybos specialistų stygius juntamas visoje Europoje. Jis nežino nė vienos laivų statyklos Europoje, kurioje nedirbtų specialistai iš kitų šalių.

JUBILIEJUS. 100 metų jubiliejaus proga laivų statyklos Taline teritorijoje šiemet birželį pastatyta jūrininkų sergėtojo skulptūrinė kompozicija. Autorius - Talino skulptorius Tauno Kangro. 

Tokia situacija iš dalies yra susijusi ir su tuo, kad nė viena laivų statykla, jeigu ji nevykdo serijinės gamybos, negali prognozuoti savo darbų apimties. Jeigu gauna didelį užsakymą, jai reikalingi papildomi darbo jėgos resursai.

Anksčiau būdavo pasitelkiama specialistų iš Rusijos, tačiau dabar, pasak "BLRT Grupp" vadovo, laivų statytojų ir remontininkų trūksta ir pačiai Rusijai, nors joje atlyginimai jau didesni nei Baltijos šalyse, todėl tai sudaro papildomų problemų.

"BLRT Grupp" bando spręsti ir šią problemą. Jau seniai veikia mokymo centrai tiek Vakarų laivų gamykloje, tiek Vakarų Baltijos laivų statykloje, kitose įmonėse. Taigi laivų statytojai ir remontininkai patys sau rengia specialistus, nors tai ir labai lėtas procesas.

Susiduriama su akcininkų spaudimu

Koncernas "BLRT Grupp" nemoka dividendų, gautos pajamos investuojamos į gamybą. Todėl kilo nesutarimai su akcininkais, prasidėjo 8 teismo procesai, daromas spaudimas valdybai norint priversti mokėti dividendus. Šiemet buvo reikalaujama 25 mln. eurų skirti dividendams. Pasak F. Bermano, ši istorija, jau trunkanti dvejus metus, tęsis dar ilgai. Jo manymu, svarbiausia tai, kad akcininkų nesutarimai nedaro įtakos koncerno įmonių darbui.

VADOVAS. "BLRT Grupp" valdybos pirmininkas F. Bermanas: "Šiandien situacija tokia, kad net Kinija lėtina laivų statybos augimo tempus, tad turime ir toliau investuoti." 

"Dalis akcininkų nori dividendų, tačiau tie, kuriems priklauso kontrolinis akcijų paketas, mano, kad šiandien negalima jų mokėti. Jeigu mes šiandien neturėtume finansinių resursų, tai tokią kompaniją kaip "BLRT Grupp" gana lengva prarasti. Laivų statyba šiandien neduoda pelno, bet reikalauja lėšų jai palaikyti. Pavyzdžiui, pagal Klaipėdoje statomos platformos kontraktą už visus papildomus darbus užsakovas turėjo sumokėti po to, kai platforma bus perduota jam. Tada niekas negalėjo pagalvoti, kad tie papildomi darbai kainuos 9 mln. eurų. Klaipėdoje buvo tokia situacija, kad Vakarų laivų gamykla neturėjo pinigų, nustota atsiskaityti su rangovais, tiekėjais, t. y. sugrįžta į 2001 metų situaciją. Tik todėl, kad turėjome finansinių resursų, tą klausimą mes greitai išsprendėme.

Šiandien laivų statybos srityje būna ir dar sudėtingesnių situacijų. Pasitaiko ir nepelningų užsakymų, kartais vėluojama atlikti darbus laiku, tenka mokėti baudas. Laivų statyba, jeigu tai ne serijinė gamyba, sudėtinga verslo šaka ir ji nėra prognozuojama. Šiandien situacija tokia, kad net Kinija lėtina laivų statybos augimo tempus, tad turime ir toliau investuoti. Investicijos šiandien - pagrindinis klausimas. Kasmet mes investuojame apie 50 mln. eurų. Jeigu to nedarytume, tai netaptume lyderiais savo veiklos srityse", - aiškino F. Bermanas.

Keičia strategiją

"BLRT Grupp" įmonės daro viską - ir projektuoja laivus, ir stato, ir remontuoja, ir modernizuoja, ir netgi utilizuoja.

Tačiau šiuo metu tarp dešimties koncerno veiklos rūšių lyderio pozicijas užima ne laivų statyba ar remontas, o metalo ir jo produkcijos pardavimas, sudarantis net 26 proc. visos koncerno veiklos, anksčiau nebuvęs prioritetine veikla. Pastaraisiais metais į šią sritį buvo daug investuojama.

Laivų remontas šiuo metu sudaro 20 proc. koncerno veiklos. Taline esanti "BLRT Grupp" laivų statykla, turinti 3 plaukiojančiuosius dokus, užima 80 ha teritoriją (Kopli 103) ir kartu su įlanka istoriškai priklauso BLRT.

Taline laivų statykloje remontuojami laivai iki 110 m ilgio. Laivų remontas šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Krovinių gabenimo kainos krito.

Koncerno "BLRT Grupp" valdybos pirmininkas F. Bermanas sako, kad laivų remontas tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, tiek Suomijoje plėtojamas normaliai, nors laivybos rinka šiuo metu vis dar prasta, frachtai maži. Deja, šiandien laivų savininkams trūksta pinigų konversiniams projektams, remontui.

Beje, koncernas šiek tiek keičia laivų remonto taktiką ir strategiją - tai yra visoms trims laivų remonto įmonėms Taline, Klaipėdoje ir Turku daroma viena rinkodara. Tikimasi, kad sunkiu krizės laikmečiu tai turėtų pagerinti situaciją. Be to, manoma, kad klientams toks modelis bus kur kas patogesnis.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje užsitęsė kompanijos "DFDS Seaways" kelto remontas doke Klaipėdoje, nes nebuvo pristatytos laiku atsarginės dalys. Į tą doką turėjo būti statomas laivas "LISCO Patria", bet jis buvo pastatytas į doką Taline, o pastarajame turėtas remontuoti turkų laivas buvo nusiųstas į Suomiją. Laivų savininkai buvo patenkinti, nes nesiskyrė nei kontrakto sąlygos, nei kaina, nors laivai buvo ir Estijoje, ir Lietuvoje, ir Suomijoje. Pasak F. Bermano, tai pavyzdys, kaip reikia dirbti ateityje ir išnaudoti sinergijos galimybes.

Laivų statyba - 14 proc.

Laivų statyba šiuo metu sudaro 14 proc. koncerno "BLRT Grupp" veiklos. Taline Kopli teritorijoje statomi laivai iki 40 m ilgio, o didesni - Klaipėdoje, Vakarų Baltijos laivų statykloje. Šiuo metu "BLRT Grupp" tapo laivų statybos lydere Baltijos šalyse ir Baltijos jūros regione.

Laivų statybos procesas, anot F. Bermano, turint omenyje produkcijos restruktūrizaciją, nėra toks paprastas, netgi sudėtingesnis nei įsivaizduota anksčiau. Vienas dalykas serijinė ir kitas - įvairios produkcijos gamyba. Įsigijus "Baltijos" laivų statyklą Klaipėdoje reikėjo restruktūrizuoti gaminamą produkciją, kuri 13 metų buvo orientuota į laivų blokų ir antstatų gamybą, nes tokio kiekio blokų šiandien jau niekam nebereikia. Todėl jai iškeltas uždavinys pereiti prie gatavų laivų statybos ir tęsti blokų statybą.

Pradėta aktyvi žvejybos laivų, kurie gana sudėtingi, korpusų statyba, danų kompanijai pastatytas gilinimo laivas neseniai nuleistas į vandenį. "Šiandien mes pinigų neuždirbame, netgi juos prarandame. Bet mes išmokome prarasti pinigus ir suprantame, kad laivų statyba yra sudėtingas bei ilgas procesas, ir tikime, kad po kurio laiko gausime pelno ir iš laivų statybos", - sakė F. Bermanas.

Aliumininiai katamaranai

Talino laivų statykloje šiemet pradėti statyti aliumininiai katamaranai, aptarnausiantys vėjo jėgaines jūroje. 4 laivus, kurie bus išsiųsti į Angliją, ketinama pastatyti per 9 mėnesius. Vieną stato apie 50 žmonių ir jo statyba trunka apie pusę metų. Pirmas laivas pastatytas liepą ir jau perduotas užsakovui, antras baigiamas ir dar du bus statomi. Ir 2013-ųjų gamyklos užsakymų portfelis jau pilnas.

TALINE. Laivų remonto ir statybos įmonė Estijos sostinėje turi tris plaukiojančiuosius dokus. 

Šių katamaranų, galinčių plukdyti apie 16 žmonių ir reikalingą įrangą, dizainas sukurtas Australijoje. Vieno katamarano statybai sunaudojama 25 tonos aliuminio. Aliuminio gamybos vadovas Kevin Kaimo Krikk sako, kad tokie aliumininiai laivai puikiai manevruoja tarp vėjo jėgainių, nes sveria 2,5 karto mažiau nei kiti laivai, sunaudoja mažiau degalų, jų greitis - 29 mazgai. Anot jo, nors aliuminis minkštas metalas, bet tai esąs ateities metalas. Tik tai, kad jam būdinga didelė korozija, kol kas stabdo šio metalo panaudojimą statant didelius laivus.

"Krizė paralyžiavo visą jūrinę šaką"

Michailas MANČINSKIS, AB "Laivitė" generalinis direktorius

Dabartinę situaciją vertinu skeptiškai. Perspektyvos nei darbo jėgos, nei potencialių klientų skaičiaus augimo, nei laivyno atnaujinimo atžvilgiu nematau. Krizė paralyžiavo faktiškai visą jūrinę šaką. Žiūrint į labai tolimą perspektyvą iš principo situacija turėtų gerėti. Kalbant apie žvejų išteklių resursus, jie susijęs su vandenyno temperatūros cikliškumu. Vandenynas atšąla ir atšyla kas 30 metų.

Kai vanduo šiltesnis, sumažėja žuvų išteklių ir net žuvų dydis, tada ir laivų poreikis mažesnis. Kita vertus, Europos Sąjungos pataikavimas Afrikos valstybėms leidžia joms įvesti papildomų žvejybos apribojimų, reikalauti papildomų duoklių savo biudžetams papildyti. Ir tie, ir kiti apribojimai, dėl kurių sumažėjo pervežimai tarptautiniais laivų maršrutais, daro poveikį ir laivų remonto šakai. Pietryčių Azijos valstybėse darbo jėgos poreikis mažesnis, sąnaudos gamybai palaikyti mažesnės, be to, ir šildymo kaštų nebuvimas padeda sutaupyti milžiniškas sumas pinigų.

Jų kokybė sparčiai gerėja ir darbo našumo atžvilgiu jau, ko gero, susilygino su mūsų. Didėja atlyginimai jose, nes mažesnė savikaina, ir jų dydis jau vejasi mūsų atlyginimus. Todėl laivų remonto ir statybos infrastruktūra keliasi į tas šalis. Mes ieškome naujų kelių, bandome išgyventi. Gerai, kad kiek anksčiau nei kitos įmonės pradėjome reorganizaciją, restruktūrizaciją. Tačiau dabar žiūrint į tą situaciją, kurioje atsidūrė Lietuvos laivai - krenta frachtai, auga įvairių paslaugų kainos - liūdna. Krizė visus mus verčia mažinti apimtis. Visi nori būti vartotojais, bet ne gamintojais.

"Kiti metai kelia nerimą"

Alvydas BUTKUS, AB "Klaipėdos laivų remontas" generalinis direktorius

Realiai mes užsakymų laivų remonto srityje turime tik iki Naujųjų metų. Kitų metų pradžioje mūsų situacija labai neaiški, ir tai kelia nerimą. Rimto užsakymų paketo, kad galėtume normaliai funkcionuoti sausį, vasarį, neturime, tik smulkių darbelių. Žiemos laikotarpis laivų remontui apskritai yra sudėtingas dėl oro sąlygų, o ir užsakovai nelinkę tuo metu remontuoti laivų.

Apskritai šiuo metu mažųjų laivų remonto rinka labai problemiška, užsakymų mažėja, nes krovinių gabenimas mažais laivais sumažėjo. Skandinavijos žvejai laivus remontuoja savo regionuose. Plaukti pas mus remontuotis jiems ekonominiu požiūriu nenaudinga. Šiuos metus dar tikimės baigti turėdami teigiamą rezultatą. Dalyvavome įvairiuose konkursuose, gavome valstybinių užsakymų.

Bandome išgyventi, imamės įvairių užsakymų, ieškome jų. Mūsų įmonė maža, darbuotojų turime tokį skaičių, kurį dar galime išlaikyti esant nedideliam krūviui. Jeigu gauname daugiau darbų, samdome subrangovus. Būname kelias dienas ir be darbo, bet tai natūralu.