Laivų mechanikų mažėja

Kaip ir visose Lietuvos mokymo įstaigose, dėl demografinės situacijos nubyrėjimas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje yra keliolika procentų.

Naujuosius mokslo metus šiemet joje pradėjo apie 190 pirmakursių. Mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vadovė dr. Genutė Kalvaitienė džiaugiasi, kad nereikėjo atsisakyti nė vienos iš 6 studijų programų - visoms studentai surinkti. Pernai reikiamo studentų skaičiaus neturėjo finansų programa. Šiemet yra ir pirmakursių finansininkų, ir vadybininkų, ir logistų, ir laivų mechanikų, ir elektromechanikų, ir laivavedžių.

Šių metų pirmakursiai iš visos Lietuvos. Daugiausia jų, žinoma, iš Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono. Yra ir iš Mažeikių, Akmenės, Naujosios Akmenės, Joniškio, Šiaulių, Vilniaus, Marijampolės, Vievio. Motyvai čia studijuoti tie patys jau kokius trečius metus - geri atsiliepimai, karjeros ir įsidarbinimo galimybės. Beje, pirmakursių nėra iš Zarasų bei Radviliškio.

Dvi merginos mechanikės

"Kodėl jau antrus metus būsimų laivų mechanikų surenkame tik vieną grupę, nežinome, dar ieškome atsakymų. Mechanikų trūkumas laivyne labai didelis. Žinoma, įtakos turi ir demografinė situacija, ir tai, kad ant bangos dabar yra IT studijų programos. Visose aukštosiose mokyklose jos dabar yra populiariausios. Daug kur Lietuvoje aukštosiose mokyklose į inžinerines studijas nesurenkama studentų. Ko gero, todėl, kad sunku studijuoti - reikia mokytis fizikos, matematikos, braižybos ir kt.

Ir mūsų mechanikų studijos gana sunkios. Tie, kurie jas pasirenka, dažniausiai būna motyvuoti, tarp jų mažiausias nubyrėjimas. Šiemet iš trečiakursių mechanikų studijų nebetęs vienas - dėl sveikatos pasiėmė akademines atostogas, o kitas - dėl akademinių dalykų.

Tokių, kurie persigalvoja, ima manyti, kad jiems tokia specialybė netinkama, skaičius tarp laivavedžių kur kas didesnis nei tarp mechanikų", - sakė G. Kalvaitienė.

Merginų tarp laivavedžių paprastai kasmet būna viena kita, o tarp mechanikų - labai retai. Pastaruoju metu Angė Putriūtė jau nebėra vienintelė. Trečiame elektromechanikų kurse irgi yra mergina.

Dėstytojų kaita mokykloje natūrali. Šiemet nebedėstys Vladas Stonkus, dirbęs Mechanikų katedroje, atsisveikinta ir su ilgamete anglų kalbos dėstytoja Tatjana Katmačiova. Pasak G. Kalvaitienės, dėstytojų amžius jaunėja. Džiugina, kad dėstyti ateina jūrininkai absolventai.

Turės treniruočių poligoną

Šiuo metu visas mokyklos sporto aikštynas dar tebėra kaip statybų aikštelė - rengiamas treniruočių poligonas: klojamos trinkelės, dirbtinė danga, netrukus bus tveriama tvora. Čia bus gaisro gesinimo laboratorija, lauko treniruokliai, kliūčių ruožai, gelbėjimosi valtys su visais nuleidimo mechanizmais ir t. t. Mokykloje jis vadinamas psichologinio ir fizinio rengimo poligonu. Rugsėjo pabaigoje visi darbai turėtų būti jau padaryti. Šio projekto įgyvendinimas, turint omenyje visas procedūras, turi būti baigtas kitų metų gegužės 19 d. Vykstantys statybų darbai prasidėjusioms studijoms netrukdo.

Šiemet studentus pasitiko visiškai atnaujintas, apšiltinas laboratorijų korpusas. Jo darbai baigti tik rugsėjo 3 d. Nenaudotos patalpos pritaikytos gaisro gesinimo pratyboms, kitą savaitę bus atvežti baldai.

Šiuos metus G. Kalvaitienė vadina projektų vykdymo metais. Į pabaigą eina kartu su Latvijos jūrų koledžu įgyvendinamas projektas - perkama aukštos įtampos įranga, rengiamos knygos ir t. t.

"Šiemet mes minime mokyklos 70- metį, ir mums šie metai smagūs, visi mūsų renginiai sulaukė gerų atsiliepimų. Jubiliejaus minėti dar nebaigėme, renginiai numatyti iki gruodžio. Dar nepadėkojome ir savo socialiniams partneriams. Perkame įrangą, gražinamės visomis prasmėmis. Žinoma, įrangą, gelbėjimosi valtį gali nupirkti, o studento - ne. Belieka pasidžiauti, kad surinkome studentų visoms šešeriems metams akredituotoms studijų programoms", - sakė skyriaus vedėja.