"Laivininkystė": vėluojančias algas lydi raginimai pakentėti

Susisiekimo ministerija sako ieškanti gelbėjimosi rato, tad bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" jūrininkų prašoma pakentėti bent iki rudens.

Moka, bet vėluoja

Redakcija gavo jau ne vieną jūrininkų ar jų vardu rašančių žmonų laišką.

"Lietuvos jūrų laivininkystė" savo jūrininkų nelaiko žmonėmis - nemoka jiems atlyginimų, o biuro darbuotojai sau skiria premijas bei kitus priedus. Jūrininkų šeimos, likusios be pinigų, kenčia badą bei nepriteklių. Norėčiau sužinoti, ką mąsto Susisiekimo ministerija, pagrindinė "Lietuvos jūrų laivininkystės" valdytoja. Bendrovės valdžia nesileidžia į kalbas, tiesiog meluoja ir vis žada išmokėti algas. Gaila, kad tokios bendrovės gadina gerą Lietuvos jūrininkų vardą", - rašoma viename iš laiškų.

Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) AB "DFDS Seaways" ir AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) skyrių profsąjungos pirmininko Vygando Čijunsko, atlyginimai tikrai yra mokami, tik jie vėluoja. Pradėta vėluoti gal prieš kokius keturis mėnesius.

"Administracijos atlyginimai vėluoja lygiai tiek pat, kiek ir jūrininkų. Esame vienoje valtyje. Įmonė didelė, dirba 300 žmonių, kadrų kaita nemaža. Pas mus jau ateina žmonių ir iš kitų įmonių, nes "Laivininkystėje" gana ramu - nors atlyginimai ir vėluoja, bet jie mokami stabiliai. Jau grįžo vienas kitas kapitonas ir iš Vokietijos, nes ten pusę metu tenka "išmušinėti" algą", - sakė LJL generalinis direktorius Audronis Lubys.

Ką mąsto ministerija?

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Vyšniauskaitė patikino, kad ministerija nėra gavusi jokių oficialių raštų dėl atlyginimų nemokėjimo. Tai patvirtino ir šio departamento Vandens transporto skyriaus vedėjas Juozas Darulis.

Praėjusią savaitę ministerijoje vyko LJL valdybos, kurios pirmininkas - viceministras Saulius Girdauskas, posėdis. Pastarojo teigimu, posėdyje algų nemokėjimo klausimas nebuvo svarstomas, jis apie tai išgirdo pirmą kartą.

Valdybos posėdyje aptarti du klausimai - banko paskolos sutarties perrašymas ir LJL mokumo būklė. Žinia, LJL privalo SEB bankui grąžinti paskolą už dar prieš krizę 2008-aisiais įsigytus laivus.

"Dėl palūkanų ir mėnesinių įmokų bankui mažėja bendrovės kasdieninio egzistavimo mokumas. Atsiskaitinėdama su banku ji nebeturi lėšų kasdieniams poreikiams, matyt, ir atlyginimams. Kad ir kaip būtų, manau, žmonės vis dėlto bus pirmoje vietoje. Bendrovės vadovas susiderėjo su banku dėl naujo paskolos grąžinimo plano, mes suteikėme jam įgaliojimą pasirašyti kreditavimo sutarties pakeitimą. Turiu pasakyti, kad bankas situaciją vertina geranoriškai, padarė atidėjimų", - sakė S. Girdauskas.

Turi atsispirti nuo dugno

Pasak viceministro, "Lietuvos jūrų laivininkystė" galėtų dirbti pelningai, bet palūkanų mokėjimas ir paskolos grąžinimas ją stumia į nuostolius. Pagal strateginį bendrovės planą kelis laivus, dirbančius nerentabiliai, duodančius mažai pajamų, ketinama parduoti. Tai daryti rekomenduoja ir bankas.

Galbūt po kelerių metų bus įsigytas naujas laivas - t. y. mažesni laivai pakeisti vienu didesniu, duodančiu didesnę ekonominę naudą. Šiuos ir kitus klausimus ministerija, nors ir būdama pagrindinė bendrovės akcininkė, vis dėlto turi suderinti ir su kitais akcininkais.

PLANAS. Pagal strateginį "Lietuvos jūrų laivininkystės" planą kelis laivus, dirbančius nerentabiliai, duodančius mažai pajamų, ketinama parduoti.

"Situacija laivybos sektoriuje banguota kaip ir jūra. "Laivininkystė" turi atsispirti nuo dugno. Reikia leisti bendrovės vadovui tai padaryti. Mes jos likimo valiai tikrai nepaliekame. Nusprendėme sudaryti darbo grupę iš Vyriausybės ir ministerijos specialistų. Ji siūlys įvairius problemų sprendimo būdus - galbūt reikia didinti įstatinį kapitalą, restruktūrizuoti paskolą išleidžiant obligacijas ar galvoti kokį kitą variantą. Nemanau, kad vadovas turėtų galimybę skriausti žmones. Bendrovė nei bankrutuoja, nei ką, tai - valstybės įmonė. Mes puikiai suprantame, kad turime išlaikyti Lietuvos vėliavą laivybos sektoriuje", - sakė LJL valdybos pirmininkas S. Girdauskas.

Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys teigė, kad atlyginimai vėluoja apie mėnesį - birželį atsiskaitoma už balandį. Pasak jo, įmonės situacija nėra gera, bet ir ne tokia tragiška, kaip piešiama.

"Mes tikimės, kad nuo šių metų antros pusės situacija laivybos rinkoje pradės gerėti, bendrovė ims šiek tiek daugiau uždirbti. Šiuo metu kai kurių laivų įgulos pačios nusprendžia, kad geriau pirkti kuro ir leisti laivui dirbti nei išsimokėti atlyginimus. Patys jūrininkai sutinka pakentėti. Nemažai jų jau seniai dirba šioje įmonėje, tad yra jai lojalūs. Kol dar dega žaizdras, neleidžiame jam užgesti, vis kurstome ugnį", - sakė R. Slapšys.

Pirma kuras, tada atlyginimai

"Vasarą situacija mūsų versle dažniausiai būna sudėtinga, nes dėl atostogų stoja darbai gamyklose, mažėja krovinių ir laivyboje paprastai įsivyrauja štilis. Manau, kad dirbti bus sudėtinga galbūt iki rugsėjo. Nuo šio mėnesio daugelis analitikų prognozuoja ramų, bet strategine prasme pozityvų rinkos atsigavimą, jeigu nenutiks kokių nors kataklizmų, pavyzdžiui, nebus didžiulių kuro kainų šuolių, politinių neramumų. Visi tie dalykai daro įtaką naftos, atitinkamai ir mūsų kuro kainai", - sakė A. Lubys.

Kuras sudaro apie 40 proc., atlyginimai - 25-30 proc. visų LJL išlaidų.

"Mes atlyginimus mokėti nevėluojame labai stipriai, kai kurios kitos laivybos bendrovės vėluoja kur kas daugiau. Tiesa, yra bendrovių, valdomų užsieniečių, jose atlyginimai nevėluoja, tačiau jos dirba kitame sektoriuje. Mano užduotis - išlaikyti "Lietuvos jūrų laivininkystę" gyvą per krizę. Šiemet gegužę, birželį visa laivyba pasiekė dugną. Kad įmonė neskęstų, privalau turėti galimybę laivams nupirkti kuro, sumokėti uostų išlaidas, atsiskaityti už įvairių klasifikacinių dokumentų patvirtinimą. Tenka suktis, sulaikyti atlyginimus, kad galėtume pirkti kurą laivui, idant jis uždirbtų pinigų. Žinia, stovėdamas jis generuotų dar daugiau nuostolių ir darytų įtaką atlyginimų mokėjimui, sukeltų dar rimtesnių problemų", - kalbėjo bendrovės vadovas.

LJL laivai nėra nauji. Pavyzdžiui, laivui "Skalva" 29 metai, tačiau šiuo metu jis yra išnuomotas ir dirba pelningai. A. Lubys džiaugiasi, kad nuo gegužės pavyko labai gerai įdarbinti mažuosius laivus - "Astą", "Akvilę", "Audrę", "Dainą". Visi jie yra išnuomoti ir dirba Viduržemio jūroje. Bendrovės vadovas tikisi, kad tai duos efektą ir iš skolų pamažu bus išlįsta.

"Pradėjau dirbti beveik prieš metus, nuosmukio laikotarpiu, kai kreivė ėjo į apačią. Didžioji įgulų dalis palaiko mūsų taupymo politiką. Aiškiname žmonėms, klausiame, ar nori dirbti visi kartu ateityje, ar pasiimti savo algą ir žiūrėti, kaip kiti irkluoja jų valtį. Ateina žmonės su problemomis - tai sūnus veda, tai dar kas nutinka. Yra gyvenančių nuo atlyginimo iki atlyginimo, tiems visų skaudžiausia. Būna žmonų, sugebančių daugiau išleisti nei vyras gali uždirbti. Jos kelia didžiausią triukšmą. Šviesą tunelio gale matome, tačiau dabar reikia visiems pakentėti", - kalbėjo A. Lubys.

"Būkim objektyvūs, tik DFDS dabar daugmaž normaliai dirba, konjunktūra rinkoje bloga, tad atėjęs naujas vadovas žvaigždžių iš dangaus nuraškyti negali. Stengiamasi mokėti atlyginimus, pirmiau mokama jūreiviams, esant tokiai situacijai kontora net labiau kenčia. Kuras svarbiau nei algos, jos gali palaukti, kitaip teks stabdyti laivyną. Dabartinė situacija dar blogesnė nei anksčiau, bet mes neprarandame optimizmo", - sakė V. Čijunskas.

"Mes nesiruošiame skandinti"

"Situacija "Laivininkystėje" sunkoka, bet ne beviltiška, padėtis kontroliuojama. Yra sudarytas grafikas ir po truputį atlyginimai mokami. Pagal kolektyvinę sutartį, žinoma, juos mokėti vėluojama", - sakė LJS pirmininkas Petras Bekėža.

Kolektyvinė sutartis LJL buvo pasirašyta prieš porą metų. Šiuo metu ją keisti LJS dar nemato reikalo. Prieš porą metų vyko audringos derybos dėl sumažintų dienpinigių. Tąkart laivų karininkams buvo atkovota visa buvusi suma, o eiliniams - pusė.

Profsąjungos nariai su bendrovės vadovybe susitinka kas pusmetį ir aptaria situaciją. Dabar tai ketinama padaryti liepą.

"Triukšmaudami situacijos nepagerinsime. Galime nuskandinti įmonę, liks tik ją parduoti, o tada jūrininkai neteks darbo vietų, bus dar blogiau. Mes nesiruošiame skandinti šios bendrovės keldami nerealius reikalavimus. Šiuo metu jai iškilo problemų dėl apyvartinių lėšų, slegia skola bankui, tačiau situacija pamažu gerėja. Pastaruoju metu atsirado daugiau darbo", - kalbėjo LJS pirmininkas.

V. Čijunsko manymu, LJL finansinė padėtis nekokia, bet tikrai nėra blogesnė nei "Limarko jūrų laivininkystės", ji esą nėra tragiška.

"Manau, kad šiuo metu kumščiu daužyti į stalą neverta, tai būtų klaidinga taktika. Imtis kokių nors veiksmų ir pradėti trukdyti dirbti negalima, nes bus dar blogiau. Todėl lieka tik prašyti žmonių kantrybės. Man atrodo, kad reikia išlaukti geresnių laikų, jeigu tokie ateis", - sakė V. Čijunskas.