Laivininkystė ties praraja

Prieš kiek daugiau nei keturiolika metų, reorganizavus nuo 1969 metų veikusią bendrovę LISCO, įkurta valstybės kontroliuojama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, dar ne taip seniai turėjusi net 11 laivų, valdo penkis įvairius sausakrūvius krovinius galinčius gabenti laivus. Tačiau šiuo metu realiai iš jų pasaulio jūras ir vandenynus vagoja tik du - „Venta“ ir „Deltuva“.

Likę trys laivai yra areštuoti užsienio uostuose. „Raguva“ - Dakare (Senegalas), „Voruta“ - Aveire (Portugalija), „Romuva“ - Tarante (Italija). Visų laivų priverstinio stovėjimo priežastys yra vienodos - įvairios skolos, susidariusios daugiausiai nesumokėjus už degalus ir neatsiskaičius už darbą su įgulų nariais.

„Šiandien visi trys laivai išlieka areštuoti. Greičiausiai turėtų būti išspręstos „Raguvos“ problemos. Kada? Galbūt jau rytoj. Intensyviai dėl to dirbame, kalbame su bankais“, - vakar „Vakaro žinioms“ sakė laikinai LJL generalinio direktoriaus pareigas einantis V.Adamonis.

Labiausiai LJL klampina dar 2002 metais iš SEB banko paimtos didžiulės paskolos. Daugiau kaip 53 mln. JAV dolerių ir daugiau kaip 9 mln. eurų panaudoti naujiems laivams įsigyti. Tačiau visus LJL sėkmingo verslo planus sugriovė prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė ir staiga labai ryškiai žemyn smigusios krovinių gabenimo kainos. Paimta paskola, mokamos didžiulės palūkanos ir banko nenoras padėti bendrovę stumia finansinės prarajos link.

Niekam ne paslaptis, kad LJL stovi net ant bankroto slenksčio. Teigiama, kad bendrovė bankui dar skolinga daugiau kaip 14 mln. JAV dolerių, kuriuos reikia grąžinti iki šios vasaros pabaigos. Nors mažindama įsiskolinimus LJL net buvo priversta parduoti kelis savo laivus, finansinės situacijos tai nepagerino.

V.Adamonis atsisako komentuoti bendrovės ir banko santykius, bet nedviprasmiškai pasakė, kad be pastarojo supratingumo LJL vargu ar išgyvens.

„Aš negaliu komentuoti bankininkų ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcininkų santykių, nes ne aš čia pagrindinis žmogus. O pagalbos mes tikimės ir laukiame iš visų. Ir kreditorių, ir akcininkų. Negalima taip, kad nebūtų leidžiama net pakvėpuoti. Reikia atleisti tą veržiantį pavadėlį. Naujausi rezultatai rodo, kad mes galime dirbti pelningai“, - teigė V.Adamonis.

Kontrolinis LJL akcijų paketas (56,66 proc.) priklauso valstybei ir jį pagal patikėjimo teisę valdo Susisiekimo ministerija. Bendrovėje šiuo metu dirba apie 230 žmonių, jiems iškilo reali grėsmė likti be darbo. Tačiau apie galimą LJL bankrotą V.Adamonis tvirtina net negalvojantis.

„Nežinau, kaip viskas pasibaigs, bet apie patį blogiausią variantą negalvoju. Aš į bendrovę dirbti prieš metus atėjau ne tam, tad dar noriu joje padirbėti. Perspektyva pergyventi krizę yra visada. Bet reikia padėti“, - sakė V.Adamonis.

Birželio viduryje vykusiame neeiliniame visuotiniame LJL akcininkų susirinkime Susisiekimo ministerija palaikė siūlymą parduoti naujausią bendrovės laivą „Venta“. Tačiau balandžio mėnesį Vyriausybė atsisakė LJL skirti 11 mln. eurų iš šalies biudžeto. Teisintasi, kad tokią tiesioginę verslo paramą draudžia Europos Sąjungos teisės aktai.