Bankrutuojančios AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" darbuotojai sutrikę. Pasklido gandas, esą norint atgauti atlyginimus, būtina samdytis advokatus. Bendrovės bankroto administratorius Dalius Volskis sako, kad tai visiškai iš piršto laužti dalykai ir kad niekas nesiruošia skriausti darbuotojų. Kol kas laivų pardavimo procesas dar nepradėtas. Pirmaeilis uždavinys šiandien - panaikinti visų jų areštus. Gera žinia ta, kad balandį tikimasi sulaukti pinigų daliai atlyginimų iš Garantinio fondo.
"Jeigu mums iš atlyginimų, kurie ir taip nebuvo dideli, dar išskaičiuos advokato išlaidas, nieko nebeliks. Be to, sunku susigaudyti, už ką ir kiek mums moka. Perveda tai 100, tai 200 eurų, nežinome, kiek mums dar turi pervesti, kiek dar liko, negauname jokios informacijos", - kalbėjo į redakciją paskambinusi moteris.
Žmonių neskriaus
AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) bankroto administratoriaus D. Volskio teigimu, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas kam "Laivininkystėje" ką pasakoja. Jis linkęs manyti, kad kalbos dėl advokatų galėtų būti susijusios su tuo, kad kai kuriems darbuotojams buvo padarytos permokos ir prasidėjo jų išieškojimo procesas.
"Bankroto atveju tai privalu daryti. Paprastai pasakius, bankrotas "užrakina" tam tikrus laikotarpius. Nustatomi tie, kurie iki bankroto buvo skolingi įmonei, t. y. debitoriai, ir jos kreditoriai, t. y. tie, kuriems bendrovė buvo skolinga. Tą dieną, t. y. gruodžio 29-ąją, kai įsiteisėjo teismo nutartis, buvo užbrėžtas brūkšnys. Nuo tos dienos jokių užskaitų mes nebegalime daryti, o bendrovė turi išieškoti skolas. Jeigu tau įmonė skolinga, turi laukti, kada su tavimi bus atsiskaityta bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Susidarė tokia situacija, kad, užbrėžus tą brūkšnį, kai kurie darbuotojai liko lyg ir skolingi įmonei, nors realiai ji atleisdama darbuotojus jiems dar priskaičiavo visokių išmokų, bet įstatymas draudžia man daryti užskaitas. Paskui, kai darbuotojams mokėsime pinigus, viskas išsilygins.
Jokio skandalo nėra, darbuotojų tikrai niekas neskriaus. Neprašysime, kad va - dabar tu susimokėk, nors tau įmonė ir skolinga, ir paskui lauk pinigų, kai parduosime laivą. Galbūt su darbuotojais net pasirašysime taikos sutartį, kad pinigų iš jų neišieškosime", - aiškino bankroto administratorius.
D. Volskio prašymu advokatai išsiuntė pretenzijas visiems debitoriams, tarp jų ir užsienyje esantiems, ir darbuotojams, t. y. visiems skolininkams. "Turbūt darbuotojai gavo iš advokato laišką ir galvoja, kad jiems patiems jau reikia advokato norint išspręsti susidariusios situacijos klausimą. Nežinau, kas ką darbuotojams aiškino "Laivininkystėje", bet tikrai ne aš. Pats būčiau viską išdėstęs normaliai, kad jie neišsigąstų. Juo labiau kad tų skolininkų tik keli žmonės. Ir jiems nereikia jokių advokatų, susitarsime patys", - teigė D. Volskis.
Pinigų gaus iš Garantinio fondo
LJL bankroto administratorius mano, kad vasario pabaigoje jau žinos, kiek LJL atsiskaityti su darbuotojais bus skiriama pinigų iš valstybės Garantinio fondo. Jau rengiama paraiška jam. Kokia tai bus suma, D. Volskis dar negali įvardinti, nes dar nepadarytos lentelės, neparengta paraiška. Viena aišku, kad Garantinis fondas neskirs visų pinigų, kiek reikia atsiskaityti su darbuotojais, bus tik riboto dydžio išmokos, o koks procentas bus gautas reikiamų lėšų, bankroto administratorius galės pasakyti tik vasario pabaigoje.
Kai teismas patvirtins paraiškos reikalavimus, ji bus pateikta Garantiniam fondui. Jeigu nebus susidurta su kokiomis nors kliūtimis, balandį įmonę turėtų pasiekti pirmieji pinigai.
Šiuo metu LJL iš naujo į darbą priimta per 60 darbuotojų. Visuose 5 laivuose dirba įgulos ir dar keli kranto darbuotojai.
Bankroto administratorius pataria LJL darbuotojams netikėti įvairiomis kalbomis, o kreiptis į bendrovės juristą Igną Kerbelį, suteiksiantį jiems visą informaciją rūpimais klausimais. Jį galima rasti įmonės biuro 4 aukšte.
Laivų pardavimas nepradėtas
Bankroto administratorius pasidžiaugė, kad Graikijoje LJL laivui "Romuva" teismas jau panaikino areštą, jis baigiamas viskuo aprūpinti ir netrukus galės plaukti. Laivas turi krovinį, šiuo metu sprendžiamas klausimas, kur jis turėtų plaukti, kur jam būtų saugiausia stovėti. Neatmetama galimybė, kad jis gali grįžti ir į Klaipėdą.
D. Volskio teigimu, kol kas derybos dėl laivų pardavimo nevyksta. Pirmas uždavinys - panaikinti jų areštus. Pasak jo, šią savaitę bus sprendžiami laivų "Venta" ir "Deltuva", esančių Lietuvos uostamiestyje, klausimai.
Du LJL laivai dar tebėra areštuoti Ispanijoje. Didžiausias bankroto administratoriaus rūpestis šiuo metu - panaikinti jų areštus. Beje, laivo "Voruta" įgula atsisakė savo pateiktų pretenzijų, gautas oficialus jos pareiškimas. Ji buvo informuota, kad atsiskaityta su ja bus tik pardavus laivą. Taigi jau vieno laivo areštas Ispanijoje bus naikinamas.
"Dabar svarbiausias momentas - panaikinti visų laivų areštus, kad be kliūčių būtų galima organizuoti jų pardavimą. Kol kas, kol bankas skiria pinigų tam, kad laivai būtų aprūpinti užsienyje, viskas yra saugu", - sakė D. Volskis.
Skolos AB "Smiltynės perkėla" grąžinimo, atsiskaitymo su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") už laivo stovėjimą prie krantinės klausimais dirbama, tačiau tai nėra pirmaeiliai bankrutuojančios bendrovės uždaviniai.
Rašyti komentarą