Laivai didėja, reikia ilginti pirsą

Uosto direkcija jau paskelbė konkursą CKT pirso ilginimo techniniam projektui parengti.

Laikinai Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas einančio Vidmanto Paukštės teigimu, pirsas bus ilginamas ne vien dėl to, kad iš Jūrų perkėlos terminalo pietinėje uosto dalyje norima į CKT perkelti AB "DFDS Seaways" keltus, plaukiančius į Kylį (keltai, kursuojantys į Karlshamną, jau bazuojasi šiame terminale), bet ir todėl, kad laivai nuolat didėja.

"Mes manome, kad tas pirsas turi būti pritaikytas ir dabar į Klaipėdą plaukiantiems ir ateityje galintiems atvykti keltams. Reikalavimai laivų kurui Baltijos jūroje sugriežtėjo, būtina naudoti mažesnio sieringumo kurą. Tiek "DFDS Seaways", tiek kiti laivų operatoriai nori didinti gabenamo krovinio kiekį. Tai padaryti galima tik vienu būdu - didinant laivų parametrus. Kuo daugiau krovinio gabeni dideliu laivu, tuo vienos tonos gabenimo kaštai santykinai yra mažesni. Taigi tendencija tokia, kad visi stengiasi gabenti krovinius didesniais laivais", - sakė V. Paukštė.

Planuojama pirsą pailginti iki 50 metrų ir atlikti tam tikrus gilinimo darbus, kad laivybos kanalas būtų saugus. Bus įgyvendinti du projektai, bet bus skelbiamas vienas konkursas - ir pirso pailginimo, ir gilinimo rangos darbams atlikti.

Techninis pirso ilginimo projektas turėtų būti parengtas per 280 dienų. Tada bus skelbiamas statybos darbų konkursas. Pasak V. Paukštės, kitais metais tikimasi turėti statybos darbų rangovą, o pati statyba ir gilinimas prasidės, ko gero, tik 2018-aisiais.

Paklaustas, kodėl iš anksto pirsas nebuvo suprojektuotas atsižvelgiant į didėjančius laivus, V. Paukštė atsakė: "Projekto inicijavimo pati pradžia buvo 2005 metais. Tada buvo parengtas detalusis planas ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Kita vertus, laivų parametrai drastiškai keičiasi. Jeigu tais metais būtume pasakę, kad uoste planuosime 17 metrų gylį, tai būtų atrodę iš fantastikos srities. Tuo metu siekėme turėti uoste leistiną 13 metrų laivų grimzlę. Dabar šiaurinėje uosto dalyje leistina laivų grimzlė - 13,8 metro ir jau kalbame apie tai, kad reikėtų 14 metrų. Be to, per tą laikotarpį buvo paplatintas laivybos kanalas. Dabar į Klaipėdos uostą įvedami dideli laivai. Pasikeitė mūsų patirtis. Iš karto visko padaryti negali, tai daroma palaipsniui."

V. Paukštės teigimu, pirso perstatyti nereikės. Kalbama apie papildomo delfino tipo palo (betoninės salelės) statybą ir jo sujungimą tilteliu su dabartiniu pirsu. Tad didelių nuostolių nebus patirta ir mokėti antrą kartą, pasak l. e. p. infrastruktūros direktoriaus, tikrai nereikės. Kol dar nėra techninio projekto, suma, kiek kainuos pirso ilginimas, neįvardinama.