Krovos kompanijos skelbia SOS

Uosto tarybos posėdyje LJKKA iniciatyva aptartas Klaipėdos jūrų uosto įstatymo 24 str. 2 dalies pakeitimo projekto klausimas. Dalykas tas, kad pernai rugsėjį Europos Komisija (EK) pranešė, kad pradėta pažeidimo svarstymo procedūra, nes Lietuva riboja kitų šalių įmonių įsisteigimo šalyje, t. y. Klaipėdos uoste, teisę.

Minėto straipsnio 2 dalis reglamentuoja žemės nuomos tvarką uoste ir numato, kad jeigu ūkio subjektas tvarkingai vykdo krovą, moka žemės nuomos mokestį, jam automatiškai pratęsiama žemės nuomos sutartis ir jis turi pirmumo teisę. ES dokumentuose, t. y. sutarties dėl ES veikimo pagrinduose, numatyta, kad turi atsirasti konkurencija, negali būti taikomas automatinis principas, turi būti sudaryta galimybė ateiti į rinką kitiems. Tai yra pasibaigus žemės nuomos sutarčiai turi būti skelbiamas konkursas dėl tolesnės nuomos. Todėl Susisiekimo ministerija dabar rengia minėto įstatymo minėtos dalies pakeitimo projektą, kuriame numatoma atsisakyti pirmumo teisės.

LJKKA buvo parengusi Uosto tarybos nutarimo projektą, kad taryba tokiam įstatymo pakeitimui nepritaria. Tačiau tam kategoriškai nepritarė tarybos pirmininkas E. Gentvilas. Anot jo, toks pareiškimas yra tolygus siūlymui išstoti iš ES. Uosto vadovo teigimu, Lietuva, rengdamasi stoti į ES, sutiko, kad ES teisinis reguliavimas bus viršesnis už Lietuvos. Europa prieš Lietuvą pradėjo procedūrą todėl, kad pažeista ne viena iš daugybės ES direktyvų, bet vienas iš bazinės sutarties punktų.

"Mes turime laikytis ES dokumentų reikalavimų ir harmonizuoti Lietuvos įstatymus. Tačiau Klaipėdos uostui tai subtilus ir jautrus klausimas, todėl nusprendėme kreiptis į Susisiekimo ministeriją prašydami pateikti ne tik to įstatymo pakeitimą, bet ir visą įvairių poįstatyminių aktų paketą, kad būtų galima matyti, kaip siūloma iš tikrųjų spręsti šį klausimą. ES irgi nepasako, kaip tai turi būti daroma, ji tik konstatuoja, kad turi būti iš esmės užtikrintas konkuravimo principas, o kuriais atvejais jis taikytinas, kuriais - ne, turėtų parodyti poįstatyminiai aktai, Vyriausybės nutarimai ar ministro įsakymai", - mano E. Gentvilas.

Išimčių užsienyje yra

LJKKA prezidento Aloyzo Kuzmarskio prašymu nuspręsta paraginti Susisiekimo ministeriją toliau tęsti dialogą su EK dėl vienintelio Lietuvos uosto specifikos. Beje, pokomunistinių šalių uostuose tam tikra specifika egzistuoja, palyginti su senosios Europos uostais. Susisiekimo ministerijos atstovės Jelenos Antonevič manymu, Lietuva negalės nekeisti įstatymo.

Praėjusią savaitę Vilniuje A. Kuzmarskis su kitais asociacijos kompanijų vadovais buvo susitikę su premjeru Andriumi Kubiliumi ir aptarė šį klausimą. Anot asociacijos vadovo, ministro pirmininko požiūris pozityvus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tokias ES iniciatyvas pavadino keistokomis. Profesorius Vytautas Paulauskas siūlo pasidomėti, kokia tvarka yra kituose uostuose, ką būtų galima taikyti ir Klaipėdoje. Jo manymu, Belgijoje taikomos kitos teisės istorinėms kompanijoms.

Klaipėda - išskirtinis uostas

LJKKA pageidauja, kad įstatymo pakeitimas būtų taikomas naujiems į uostą ateisiantiems subjektams, o dabar jame dirbančioms kompanijoms - ne. E. Gentvilo manymu, būtų neteisinga, jeigu ES teisiniai reikalavimai būtų taikomi tik galbūt vienam kitam naujokui, o likusioms kompanijoms netaikomi.

Tuo metu asociacija pabrėžia Klaipėdos uosto išskirtinumą ir faktą, kad tai - vienintelis Lietuvos uostas. Krovos kompanijos į jį atėjo per privatizavimo procesus už savo lėšas įsigydamos turtą, jos pasirašė žemės nuomos sutartis, atsižvelgdamos į anksčiau galiojusį įstatymą. Dabar keistųsi žemės nuomos koncepcija, uosto žemės nuomojimo sąlygos.

LJKKA atkreipia dėmesį ir į tai, kad 1994-2011 metais Uosto direkcija į infrastruktūrą (gilinimą, krantinių statybą, rekonstrukciją ir t. t.) investavo apie 1,9 mlrd. litų, o krovos kompanijų investicijos į suprastruktūrą (sandėlius, geležinkelio vagonus, automašinų iškrovimo-pakrovimo stotis, dalį autokelių bei geležinkelių, taip pat krovos įrangą, technologijas ir kt.) siekia daugiau nei 3,2 mlrd. Lt.

Priėmus įstatymo pataisą, krovos kompanijos baigiantis žemės nuomos sutarties terminui nebebūtų suinteresuotos investuoti toliau. O štai LKAB Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos manymu, priėmus pataisą Klaipėdos uostui grėstų krachas.

Būtų diskrimunuojami?

Kituose Europos uostuose situacija kitokia. Daugelyje jų valstybė pastato infrastruktūrą, įrengia suprastruktūrą ir tada išnuomoja, taikomas koncesijos principas. AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika atkreipė dėmesį į tai, kad Europos uostuose yra krovos kompanijų, kurios skaičiuoja savo veiklą šimtais metų.

Asociacija bando atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje uosto žemės naudotojai būtų diskriminuojami, palyginti su tais, kurie nuomoja ne uosto žemę. Be to, tas įstatymas būtų taikomas jau atgaline data. LJKKA narių neguodžia tai, kad į Klaipėdos uostą, priėmus tokias pataisas, galės ateiti tik ES šalių kompanijos. Jie nėra įsitikinę, kad jų neišstums, tarkime, Rusijos įmonė, registruota Maltoje. Taigi Klaipėdos uosto krovos kompanijų savininkai ne juokais sunerimę, nes jų padėtis gali iš esmės pasikeisti.