Krovos darbai Kiaulės nugaroje?

Rengdami uosto gilinimo darbų programą iki 2015 metų projektuotojai jau mąsto apie tolesnę ateitį ir siūlo pagalvoti apie tokius įdomius dalykus, kaip dvipusis eismas įplaukos kanalu, apsauginė povandeninė Larseno sienutė prie Kiaulės nugaros, prie kurios galėtų švartuotis laivai, kalba net apie krovos darbus saloje.

Kadangi lėšų nuolatos trūksta, tad prieš kelerius metus gilinant ir tobulinant įplaukos kanalą iš karto padaryti jį optimalų nepavyko. Pastaruoju metu į Klaipėdos uostą jau plaukia gana dideli laivai - 260 m ilgio konteinervežis savo dydžiu jau stebina tik miestelėnus, bet ne uostininkus. Tačiau LKAB "Klaipėdos Smeltė", besiruošianti tapti konteinerių paskirstymo punktu, jau pageidauja, kad į uostą būtų įvedami ir 275 m ilgio konteinervežiai. Locmanai sako, kad reikia platinti įplaukos kanalą, tam, kad didesni laivai galėtų saugiai plaukti ir apsisukti jiems skirtose vietose. Ir tai jau reikia daryti skubiai.

Tobulinimas - jau šiemet

Kadangi įplaukos kanalo tobulinimo darbai susiję su laivybos saugumu, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nereikalavo atlikti šio projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV), tad projekto įgyvendinimas neturėtų užtrukti. Valymo darbai jau atliekami.

Neseniai Techninės tarybos posėdyje profesorius Brunonas Gailiušis pristatė Lietuvos energetikos instituto parengtą techninį projektą "Uosto įplaukos kanalo tobulinimas". Pasak profesoriaus, rengiant projektą atsižvelgta į locmanų ir laivų kapitonų pasiūlymus. Keliose vietose tiesiog bus nukasti kyšuliai. Dar šiemet bus iškasta apie 200 tūkst. kubinių metrų grunto, o vertinant ir papildomus darbus, iš viso bus iškasta apie 390 tūkst. kub. m. Tai pirmas etapas, kainuosiantis keliolika milijonų litų.

Techninės tarybos posėdyje dalyvavę uosto krovos kompanijų atstovai baiminosi, kad patobulinus kanalą, kai į "Smeltę" galės plaukti didesni laivai, kad nesusidarytų kamščiai, nes kol įplauks ar išplauks didysis, kiti laivai negalės pajudėti. Pastarosios atstovai tikina, kad bent jau kol kas per savaitę atvyksta vienas didelis, kitas mažas laivas, tad kamščių neturėtų susidaryti.

Ateities planai

Lietuvos energetikos institutas rengė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo iki 2015 metų programą. Jai įgyvendinti norima gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, todėl šio projekto rengėjų prašoma baigti darbus kuo greičiau, kad būtų spėta pateikti paraišką. Pasak B. Gailiušio, šį darbą dirbantiesiems dar reikia trijų mėnesių, anksčiau to padaryti nepavyks. Ir taip jau skubama, kiek galima - pagal planą darbai turėjo būti baigti šiemet lapkritį.

Taigi po įplaukos kanalo tobulinimo darbų seks kitas etapas - uosto įplaukos gilinimas ir platinimas. Tai kur kas sudėtingesnis ir brangesnis projektas nei pirmasis. Jam jau reikia atlikti ir PAV. Jis jau pradėtas rengti ir šiemet galėtų būti baigtas, tad kitais metais būtų galima pradėti kitus darbus. Kadangi prieš 3 metus tam nebuvo ruoštasi, dar nėra parengtas nė vienas projektas. Vien tik dokumentacijai paruošti reikia maždaug dvejų metų.

Kanalo gylis nuo 10 iki 102 krantinės nėra pakankamas. Jį reikia pagilinti iki 14,5 m, kad būtų galima uoste priimti laivus, kurių grimzlė - 13 m. Būtų didinamas ir krantinių akvatorijų gylis. Manoma, kad Malkų įlankoje pakaktų ir 12 m gylio, nes dideli laivai dėl siauro apsisukimo rato priešais įplauką vis tiek negalėtų įplaukti.

Pasak B. Gailiušio, 2015 m. jau galima pagalvoti ir apie dvipusį laivybos kanalą, jeigu jis gerokai paplatėtų. Tačiau tai idėjai įgyvendinti reikėtų kanale sukalti Larseno sienutę, kitaip sakant, Kuršių nerijos krantas turėtų būti užkaltas poliais. Kuršių nerijoje 20-25 atstumu nuo kranto nieko negalima daryti, baiminamasi, kad nepradėtų slinkti šlaitas. Tokios sienutės pastatymas būtų, žinoma, labai brangus ir kainuotų panašiai tiek, kiek ir krantinė. Tiesa, prie jos galėtų būti švartuojami laivai. Galima pagalvoti ir apie pietinių uosto vartų, 152 krantinės atsiradimą ir krovos darbus Kiaulės nugaroje.

Vidmantas MAŽIOKAS