Krovinių terminalo plečiama veikla nesmirdės

Balandžio 16 d. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai iš esmės pritarė naftos ir chemijos produktų terminalo - UAB Krovinių terminalo (KT) nuomojamos teritorijos Burių g. 17 detaliojo plano koncepcijai, nors gana daug diskutuota želdinių klausimu.

Rinka verčia keistis

KT ketina plėsti veiklą, tačiau ji už dabar nuomojamos teritorijos ribų neišeis. Naujus technologinius įrenginius ketinama statyti terminalo viduje esančioje gamybos zonoje.

Pasak Krovinių terminalo gamybos ir technikos direktoriaus Eduardo Plauškos, naujovių ieškoti verčia pasikeitusi rinka. Anksčiau didžiausias krovinių srautas ėjo iš Rusijos, o dabar atsidaro rinka kitoje pusėje: iš Vakarų keliauja į Afganistaną ir Iraką. Kadangi krovinių iš Rusijos srautas gerokai sumažėjo, Krovinių terminalas ieško papildomos veiklos, pavyzdžiui, planuoja daryti 92 ir 95 markės benziną ir tiekti Lietuvos rinkai.

Papildomai veiklai reikalinga papildoma estakada, tačiau visas gamybos procesas uždaras - viskas vyktų vamzdžiuose. Iš esmės tai, kas dabar daroma terminale, nesikeistų, tik atsirastų perpylimo stotys.

Teritorijų planavimo komiteto nario Benedikto Petrausko manymu, būtų gerai, kad atsirastų benzino įvežimo į Lietuvą galimybė, nes dabar viskas eina tik iš AB "Orlen Lietuva"(buvusi "Mažeikių nafta"), kurią nusipirko lenkai. Ši bendrovė gabena naftą ir į Latviją, ir per Latviją. Ji norėtų ją gabenti ir per Krovinių terminalą, tačiau pastarasis iš principo to nenori. Pasak E. Plauškos, geriau krauti benziną ir švarius produktus, nors jis neatmetė galimybės, kad lietuviška nafta vis dėlto bus gabenama ir per Krovinių terminalą.

Abejonės dėl kvapų

Detaliojo plano rengėjai teigia, kad planuojama terminalo papildoma veikla nedidins nei aplinkos oro taršos, nei kvapų koncentracijos, nei esamų taršos šaltinių, t. y. esminio pokyčio oro kokybei ir žmonių gerovei ji nedarys. Iš esmės nesikeis ir teritorijos užstatymas, tik šiek tiek didės statinių aukštumingumas - iki 29 m.

Tačiau kai kurie komiteto nariai abejojo, ar netoli esančių namų gyventojai neturės kentėti dėl papildomų nemalonių kvapų. Minėto komiteto pirmininkė, architektė Ramunė Staševičiūtė liūdnai pajuokavo, kad nauja terminalo veikla miestelėnų gyvenimo sąlygų iš esmės nepagerins, nors ir nepablogins.

E. Plauška sako, kad kai į laivus kraunamas karštas mazutas, kuris garuoja, ar nafta, kvapas būna - jis atsiranda dėl sieros junginių, kurie yra mazute arba naftoje, o benzinas garuoja kitaip ir aštraus kvapo nebūna. Terminalo nuomojamoje teritorijoje ant žemės buvo prapilta 5 t benzino, o klaipėdiečiai neužuodė ir nesužinojo.

Beje, šis mini terminaliukas, kurio pajėgumas - 2 mln. tonų per metus, naudojantis 3 krantinę netoli uosto vartų, kol kas krauna tik šviesiuosius naftos produktus - benziną, dyzeliną, aviacinį kurą. Be to, visos terminalo talpyklos turi specialius pontoninius dangčius, kurie sulaiko garavimą 98-99 proc. Taigi garavimo iš talpyklų nėra, o visi kiti gamybos procesai vyksta vamzdžių viduje.

Pasak E. Plauškos, anksčiau iš žmonių būdavo sulaukiama daugiau nusiskundimų, o dabar jų skambučių per metus būna apie 6.

Reikalavimas apželdinti diskutuotinas

Pasak Klaipėdos miesto vyr. architekto Almanto Mureikos, norint įsitikinti, ar papildoma veikla nedarys įtakos gretimybėms, buvo įvertintos terminale esančios sanitarinės zonos ir planuojamos sanitarinės zonos nuo papildomos veiklos. "Nauja sanitarinė zona neišeina už teritorijos ribų, manome, kad gyventojams sąlygos neturėtų pablogėti. Dėl kvapų įsitikinome, jog aštriausias kvapas sklinda iš išpylimo estakadų. Bet mes visiems gamybininkams, kurie plečią veiklą, visada siūlome numatyti neigiamą poveikį mažinančias priemones. Tai ne tik įvairių inžinerinių filtrų naudojimas, bet ir prašome papildomai, kur tik įmanoma, apželdinti sanitarines zonas", - sakė vyr. architektas.

Komiteto nario Rimanto Cibausko nuomone, jeigu netoli esantis stadionas būtų iškeltas, jo vietoje galėtų atsirasti apželdinta sanitarinė zona.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko teigimu, ir Krovinių terminale, kaip ir visuose kituose terminaluose, turės būti 12 proc. želdinių. Jeigu jų nebus, tada pagal sudarytą sutartį su savivaldybe želdiniai turės atsirasti kurioje nors kitoje artimiausioje vietoje.

Tik nusiraminimas

Architektės R. Staševičiūtės manymu, dėl želdinių miesto Taryboje reikėtų priimti atskirą sprendimą, kad kaskart svarstant teritorijų detaliuosius planus nereikėtų vargti dėl Vyriausybės nutarimo vykdymo.

"Iš principo daugiausia kenčia tie, kurie gyvena šalia panašių objektų. Apželdinimas skirtas sumažinti įtaką aplinkiniams gyventojams. Tad reikia želdinti konkrečią teritoriją, o ne kur nors. Mes nesilaikome nuosekliai tokios tvarkos. Dabar tas apželdinimas yra tik savotiškas nusiraminimas. Sakiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui, kad arba jie tegu panaikina tą Vyriausybės nutarimą, kurio mes visi vieningai nesilaikome, arba turime jo laikytis. Manau, kad Uosto direkcija galėtų rasti sprendimą, kokiu būdu galima apželdinti teritoriją nesumažinant krovos ploto", - sakė R. Staševičiūtė.

Pasak architektės, jeigu rezervuarų negalima apželdinti, tai yra didžiulės uosto tvoros, kurios gali būti vertikaliai apželdintos. Ji stebėjosi, kad kai tik reikia medį ar žolę pasodinti, atsiranda tiek visokių neįmanomų dalykų.

"Sąlygos išduotos ir planavimo organizatorius Uosto direkcija planuoja tik savo sklype. Dėl apželdinimo galėtų būti nagrinėjama ir gretimybė, bet tai jau ne planuojama teritorija. Numatyti želdinius uoste, kur specifinė infrastruktūra, kur yra krantinės - nelogiška. Uosto teritorija skirta krovai ir infrastruktūros plėtrai. Nereikėtų planuoti želdinių tarp pramonės objektų. Apsaugines zonas reikia daryti tarp gyvenamųjų namų ir uosto objektų. Mes stengiamės tarp jų planuoti žaliuosius plotus. Uosto direkcijos užsakymu ruošiamasi daryti dar vieną detalųjį planą. Jame bus išnagrinėtas visas uosto pakraštys iki autobusų stotelės Melnragės gale, bus išanalizuota, kurias vietas galima apželdinti, kur galėtų atsirasti papildomų želdinių. Todėl labai nesinorėtų, kad Krovinių terminalo detalusis planas dėl kokio nors formalaus želdinių procento pradėtų žlugti", - kalbėjo A. Mureika.