Krovinių terminalas - situacijos įkaitas

Klaipėdoje esantis UAB Krovinių terminalas tapo Rusijos ir Baltarusijos santykių įkaitu. Tačiau jos vadovas mano, kad terminalas be darbo neliks, nors konkurencija tarp naftos produktų krovos terminalų Baltijos jūros regione aštrės.

Metų pradžia UAB Krovinių terminalui nebuvo sėkminga: krova sumažėjo
apie 35 proc. Terminalo generalinio direktoriaus Audriaus Darinsko teigimu, tokie pirmieji rezultatai jokių tendencijų dar nerodo.

Kadangi Krovinių terminalas iš esmės krauna daugiau baltarusiškų naftos produktų perdirbimo įmonių produkciją, todėl rusų ir baltarusių santykiai jam turi didelės įtakos. Jeigu nutrūktų naftos produktų tiekimas, žinoma, tai paliestų ir jį. Prekybininkai stebi tai, kaip klostosi minėti santykiai, ir ilgalaikių sprendimų neskuba priimti, o Krovinių terminalas yra tokios situacijos įkaitas.

Tačiau jo vadovas nusiteikęs optimistiškai. "Bet kokiu atveju, jeigu klientas nepratęs sutarties, pagal tai, kaip mumis yra domimasi dabar, mes neliksime be darbo", - sako A. Darinskas.

Dirba su 1 klientu

Koncerno "Achemos grupė" narė UAB Krovinių terminalas, kuriame dirba 60 žmonių, veiklą pradėjo 2006 m. kovo 11 d. Jo pajėgumas - 2 milijonai tonų per metus šviesiųjų naftos produktų. Mazuto ir kitų tamsiųjų naftos produktų krauti jis neturi techninių galimybių. Negali importuoti benzino: iš laivo į talpyklas galėtų krauti, bet į vagonus - ne.

Terminalas dirba tik su vienu klientu - kompanija "Vitol S. A.", registruota Ženevoje. Tai pasaulinė korporacija, turinti savo laivyną, užsiimanti ne tik benzinu, bet ir kitais dalykais. Pagal sudarytą sutartį dirbti su kitais klientais Krovinių terminalas negali. Santykiai sutartiniai: kiek kompanija parduoda, tiek terminalas krauna.

2009-ieji pagal visus veiklos rodiklius terminalui buvo geriausi. 2008-ieji buvo nelabai sėkmingi, nes dvi talpyklos dėl rekonstrukcijos buvo eliminuotos iš krovos pusę metų, tad krovos apimtys buvo sumažėjusios.

Pernai terminalas, naudojantis tik vieną krantinę, krovė 1,74 mln. t krovinių, 55 proc. daugiau nei 2008 metais. 2009-aisiais pajamų gavo 63,1 mln. Lt. 2008 m. pelnas siekė 4,35 mln. Lt.

A. Darinsko manymu, 2010-ieji Krovinių terminalui nebus geresni nei 2009-ieji, bus stengiamasi išlaikyti praėjusių metų lygį.

Taupys elektrą

Kadangi brangsta energijos resursai bei kitos paslaugos, ir Krovinių terminalas priverstas taupyti. Pernai per metus jam pavyko 8 proc. sumažinti bendrąsias administravimo sąnaudas, tačiau atlyginimai darbuotojams nebuvo liečiami. Didelių investicijų 2009-aisiais nedaryta, daugiau buvo investuojama į paslaugų kokybės gerinimą - įsigyta prevencinė priemonė prieš galimą krovinio sumaišymą.

Šiemet didelių investicijų taip pat neplanuojama. 80 tūkst. Lt numatyta skirti darbų saugai gerinti, 100 tūkst. Lt - elektros energijos taupymo programai diegti. Tikimasi, kad elektros energiją taupančios priemonės išlaidas elektrai turėtų sumažinti apie 10 proc. Per metus terminalo sąnaudos už elektros energiją dar iki tol, kol ji nebuvo pabrangusi, buvo 400 tūkst. Lt.

Vidmantas MAŽIOKAS