Krova uoste pradės augti tik kitąmet

2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, krovinių Klaipėdos uoste perkrauta 9 proc., arba 3 mln. t daugiau - 36,4 mln. tonų. Tačiau tai nėra metų rekordas, mat 2011-aisiais perkrauta 36,6 mln. t.

Palyginti su konkuruojančiais Baltijos jūros regiono uostais, pernai krovos augimas Lietuvos uoste buvo vienas iš didžiausių. Pavyzdžiui, Rusijos Ust Lugos uoste krova augo 21,5 proc., Rygoje - 15,8 proc., Liepojoje - 12,1 proc., tačiau pastarajame uoste nedidelė metų apyvarta. Rygoje buvo įsisavintos naujos teritorijos naftos produktų krovai, pradėjo veikti naujas trąšų terminalas, išnaudotas didelis gylis, kokio Klaipėdos uostas neturi. Tad pernai Rygos uosto apyvarta siekė 41 mln. t., šiemet ji prognozuoja krauti 38 mln. t.

Krovos augimą pernai Lietuvos uoste lėmė trąšos, kroviniai konteineriuose ir grūdai. Didžiausią prieaugį uostui davė baltarusiški kroviniai. 2014-aisiais Klaipėdos uoste pasiekti net 7 rekordai. Pavyzdžiui, absoliutus mėnesio rekordas - pernai spalį krauta 3,65 mln. t.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, infrastruktūrinių parametrų pagerinimas uoste davė ženklią naudą krovinių apyvartai. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, labai svarbus įvykis pernai - Klaipėda tapo birių krovinių ir konteinerių paskirstymo uostu ir atsikratė fiderinio uosto etiketės.

Pasak A. Drungilo, šiemet krovinių apyvarta Klaipėdoje liks stabili, o 2016 metais augs, nes pradės geriau veikti nauji terminalai.

Ekonomikų sąstingiai aplink Lietuvą esančiose tokiose valstybėse kaip Rusija, Ukraina, Baltarusija, A. Drungilo teigimu, gali sąlygoti plataus vartojimo prekių, gabenamų kaip ro-ro kroviniai ir konteineriuose, apyvartos mažėjimą. Tačiau Klaipėda yra žaliavų eksporto uostas - 70 proc. uosto krovos apyvartos sudaro žaliavos. Esant ekonominiams sunkumams paprastai valstybės stengiasi daugiau eksportuoti ir į šalių ekonomiką pritraukti daugiau valiutos, todėl tikimasi, kad žaliavų eksportas augs. Pasak A. Vaitkus, pasikeitus geopolitinei situacijai, Klaipėdos uostas ketina pritraukti Kazachstano ir Kinijos krovinius ir ieško naujų rinkų JAV.

Per pernai metus Klaipėdos uoste surinkta 42,7 mln. eurų rinkliavų, t. y. 8 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Tai buvo Uosto direkcijos geriausias visų laikų pajamų rodiklis. Šiemet planuojama surinkti 51,6 mln. eurų rinkliavų, t. y. 3 proc. daugiau.

Pernai 12 proc., palyginti su 2013 metais, padidėjo ir Uosto direkcijos pajamos iš žemės nuomos ir sudarė 6,9 mln. eurų. Taip atsitiko todėl, kad padidėjo gylis prie krantinių, pradėjo veikti UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, pradėtos naudoti rekonstruotos LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinės. Apskritai paėmus, pernai direkcija pajamų gavo 4 mln. eurų daugiau nei užpernai.

Negalutiniais duomenimis, į uosto infrastruktūrą pernai investuota 28,7 mln. eurų, sutaupyta 6,31 mln. eurų. Baigti įgyvendinti beveik visi ES lėšomis finansuojami objektai - jiems panaudota bus 49,5 mln. eurų. Uosto direkcijos poreikis ES paramai ateinančių metų finansiniam laikotarpiai - 270 mln. eurų. Visos tos lėšos susijusios su gylio parametrais, įskaitant ir molų rekonstrukciją etc.

Pasak Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, tarp kitų Baltijos regiono uostų Klaipėdos uostas pajamų didumu neišsiskiria, tačiau jo pelningumas neabejotinas, nes jo sąnaudos, t. y. Uosto direkcijos sąnaudos, vienai perkrautai tonai buvo mažiausios.