Kritikuoja jūrininkų apmokestinimo analizę

Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) atstovai ne kartą kalbėjo apie tai, kad, norint tinkamai sutvarkyti mokestinę sistemą, pirmiausia reikia atlikti studiją. Susisiekimo ministerija finansavo tokios studijos rengimą. Šiemet vasario pabaigoje buvo baigta rengti studija "Detali jūrininkų su įdarbinimo santykiais susijusių mokestinių schemų Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės šalyse analizė". LLSA vykdomasis direktorius Gintautas Kutka buvo šios studijos priežiūros komiteto pirmininkas, o Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža - jo pavaduotojas.

Studijos rengėjai akcentuoja, kad siūlomiems pakeitimams įgyvendinti labai svarbus yra priemonių įgyvendinimo eiliškumas - pirmiausia turi būti sprendžiamas socialinio draudimo įmokų, vėliau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tik tada dienpinigių klausimas. "Kiekvieną iš tų lengvatų galima įgyvendinti atskirai. Pirmiausia turi būti panaikinti dienpinigiai, nes dėl jų mažėja jūrininkų socialinio draudimo įmokos, pensijos. Tarptautinė konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, kurią Lietuva ratifikavo, reikalauja, kad jūrininkų socialinio draudimo sąlygos būtų ne blogesnės nei kranto darbuotojų, todėl dienpinigius reikia naikinti iš karto. LJS nepritaria tai studijai, nes ji prieštarauja teisės aktų reikalavimams, paliekama galimybė jūrininkų sąskaita pelnytis laivų savininkams ir valdytojams. Į mano išsakytas pastabas nebuvo atsižvelgta", - sako P. Bekėža.

Be to, pasak jo, studijos rengėjai neįvertino to, kad dienpinigių, kurie Lietuvoje yra kaip darbo užmokesčio dalis, sistema, perimta iš sovietmečio, liko tik mūsų šalyje, kitur jos nebėra. Jie supainiojo tą dienpinigių sistemą ir dienpinigius, kuriuos jūrininkas gauna vykdamas į laivą ir grįždamas atgal, kurie yra daugelyje šalių. LJS pirmininko teigimu, tie dienpinigiai yra du skirtingi dalykai.

LJS prieš "lubų" įvedimą

Studijoje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek Latvija, tiek Estija, planuoja socialinio draudimo įmokų lengvatą taiko nustatydamos maksimalią bazę, nuo kurios gali būti skaičiuojamos įmokos, analogiškas modelis gali būti taikomas Lietuvoje. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatyta, kad jūrininkų, dirbančių Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės laive socialinio draudimo įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė nei 1 vidutinis šalies darbo užmokestis (2018 m. - 808,70 Eur). Studijos rengėjai mano, kad toks modelis sudarytų galimybę atsisakyti dienpinigių sistemos.

"Jūrininkų sąjunga niekada nesutiks, kad jūrininkams būtų įvestos socialinio draudimo "lubos", dėl kurių jie gautų mažesnę pensiją, o laivų savininkai dėl to gautų didesnį pelną", - sako P. Bekėža.

G. Kutka neneigia, kad sumažėjus įmokai mažėtų ir pensija. Anot jo, Lietuvoje norima daryti tą patį, ką ir Latvijoje, - nustatyti "Sodros" "lubas". Tarkime, jūrininko atlyginimas yra 2 000 eurų. Dabar darbdavys moka 31 proc. nuo viso atlyginimo. Didžioji to mokesčio dalis tenka "Sodrai" pensijoms mokėti. Jeigu būtų nustatytos, pavyzdžiui, 1 000 eurų "lubos", vadinasi, darbdavys mokėtų 31 proc. nuo 1 000 eurų. Tačiau žmogaus pensija būtų mažesnė, nes įmoka sumažėtų. Tada patys jūrininkai turėtų pradėti kaupti pensiją. Pasak G. Kutkos, profsąjunga mano, kad valstybė turėtų kompensuoti tą skirtumą.

"Mes nieko prieš, kad valstybė kompensuotų, bet nematome jokių šansų tai padaryti. Be visų kitų dalykų, dar reikėtų gauti ir Europos Komisijos pritarimą, tai būtų labai sudėtingas dalykas. Tam prireiktų trejų ketverių metų", - sakė G. Kutka.

Studijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikta EEE šalių analizė rodo, jog socialinio draudimo įmokų lengvatų taikymas turi įtakos mažesnėms jūrininkų socialinėms išmokoms.

Pasak P. Bekėžos, tokiose išsivysčiusiose jūrinėse valstybėse kaip Anglija, Vokietija jūrininkai gauna visą pensiją ir ten nėra jokių dienpinigių ir jokių "lubų". Kroatijoje, Latvijoje ir kt. "lubos" buvo įvestos prieš 2014-uosius, kuriais pradėjo galioti tarptautinė konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. "Manau, kad dabar tose valstybėse jūrininkai jau kels klausimą apie tokių "lubų" naikinimą. Jeigu "lubos" būtų taikomos ir kranto darbuotojams, tada kitas dalykas", - sako P. Bekėža.

Pasak jo, EEE šalių laivuose dirbantiems jūrininkams socialinio draudimo įmokas moka darbdavys. Dabar iš trečiųjų šalių laivuose dirbančių Lietuvos jūrininkų atimta teisė draustis savo šalies "Sodroje", jie tai turi daryti tik privačiose kompanijose. LJS mano, kad tai yra neteisinga.

Studija siūlo įvertinti galimybę Lietuvos jūrininkams, dirbantiems "patogių vėliavų" ar EEE šalyse registruotuose laivuose, savanoriškai dalyvauti Lietuvos socialinio draudimo sistemoje ir mokėti įmokas. Taip pat siūloma įvertinti galimybę sudaryti dvišalį susitarimą su Norvegija dėl socialinio draudimo, pagal kurį Lietuvos jūrininkams, dirbantiems laivuose su Norvegijos vėliava, galėtų būti taikoma Lietuvos socialinio draudimo sistema.

Jūrininkai diskriminuojami

Studija siūlo išsprendus socialinio draudimo įmokos klausimą svarstyti kitokį GPM lengvatos taikymo modelį (analogišką Latvijoje taikomam ir Estijoje planuojamam), kai GPM būtų skaičiuojamas nuo maksimalios bazės. Tokiu atveju jūrininkų, dirbančių EEE valstybės jūrų laivų registre registruotame laive, tiek GPM, tiek socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo vienodos mokestinės bazės ("lubų"). Atkreiptinas dėmesys, kad šios lengvatos taikymui Lietuva turėtų gauti EK pritarimą.

Pasak LJS pirmininko P. Bekėžos, nuo 2004 metų nesvarbu, kokiuose laivuose dirbo Lietuvos jūrininkai, visiems buvo taikomas nulinis GPM tarifas. Baigiantis 2008-iesiems nauja valdžia per naktį įvykdė reformą. Nuo 2009 m. tik jūrininkų, dirbančių EEE šalyse registruotuose laivuose, pajamos neapmokestinamos, o dirbančių trečiųjų šalių laivuose apmokestinamos 15 proc. LJS pirmininkas teigia, kad Lietuvos jūrininkai šiuo atžvilgiu yra diskriminuojami. "Tai neteisinga, tos pačios profesijos darbuotojai ir Lietuvoje turėtų būti vienodai apmokestinami. Studijoje į tai neatkreiptas dėmesys", - sako jis. Anot jo, Lietuvos laivų savininkai dėl to tik trina rankas, nes jiems reikia mažiau mokėti - į rankas jūrininkai Lietuvos laivuose gauna panašiai kaip ir tie, kurie dirba trečiųjų šalių laivuose ir kuriems reikia mokėti visą GPM.

Dienpinigiai - paskiausiai

Studijos rengėjai siūlo paskiausiai peržiūrėti dienpinigių mokėjimo jūrininkams taisykles, numatyti, kad laivo reisas nėra laikomas jūrininko komandiruote. Manoma, kad dienpinigių mokėjimo tvarkos pakeitimas laivų savininkams ir jūrininkų įdarbinimo agentūroms sumažintų administracinę naštą.

LJS seniai kelia klausimą, kad Lietuvos laivuose būtų panaikinta iš sovietmečio perimta dienpinigių sistema ir kad tie pinigai būtų įtraukti į jūrininkų atlyginimus, kad jie gautų didesnes pensijas.

"Turime suprasti, kad, panaikinus dienpinigius ir daugiau nieko nepadarius, nebeliks ir paskutinių laivų. Taip, dienpinigiai jau yra atgyvenę ir kartais net sunku pagrįsti, kodėl vienas jūrininkas gauna daugiau tų dienpinigių, kitas - mažiau. Dienpinigių sistema yra tos pačios "Sodros" "lubos". Reikia drąsos norint sutvarkyti visą mokestinę sistemą. Tačiau tai darant reikia žiūrėti, kad nebūtų nukirsta šaka. Gali nutikti ir taip, kad kol viską sutvarkysime, nebebus kam to taikyti, nes visi pabėgs", - sako G. Kutka.

Tikslas - didesnės socialinės garantijos jūrininkams

Edita BANIENĖ, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja
Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta studija kainavo 7 740 Eur be PVM. Studijos tikslas - remiantis gerąja užsienio praktika siekti didesnių socialinių garantijų jūrininkams Lietuvoje, taip pat skatinti juos dirbti laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava.
Analizės metu surinkta ir susisteminta informacija, susijusi su mokestinių schemų taikymu 8 pasirinktose valstybėse. Paaiškėjo, kad mokestiniai principai EEE šalyse yra skirtingi, o aktualiausia praktika Lietuvai nebuvo išaiškinta. Studijos priežiūros komiteto narių - LJS ir LLSA atstovų - nuomonės dėl pateiktos informacijos išsiskyrė. Kadangi studijos išvados nėra vienareikšmiškos, šiuo metu Susisiekimo ministerija šia tema konsultuojasi su suinteresuotomis institucijomis. Priėmus bendrus sprendimus, pagal konkrečius poreikius bus rengiami teisės aktai.
Atkreipiame dėmesį, kad Studijos priežiūros komiteto nariai turėjo teisę teikti pastabas studijos rengėjams, reikšti skirtingas nuomones ir visa tai patvirtinti balsavimu. Savo ruožtu studijos rengėjai, formuodami analizės išvadas, vadovavosi užsienio praktika ir surinktais duomenimis.
Susisiekimo ministerija nėra atsakinga už socialinių ir mokestinių garantijų politikos formavimą. Ji pagal kompetenciją rengė šio klausimo inicijavimo procedūras, užsakė studiją, tačiau prie teisės aktų rengimo ir priėmimo planuoja prisidėti ir kitos ministerijos.
Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija siekia sudaryti palankias ir konkurencingas sąlygas Lietuvos jūrininkams įsidarbinti, dirbti ir užsidirbti, ypač laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava. Ministerija taip pat siekia pritraukti laivybos bendroves vykdyti ir plėtoti veiklą Lietuvoje, registruoti jūrų laivus Lietuvos jūrų laivų registre.
Susisiekimo ministerijos nuomone, užsibrėžti tikslai gali būti pasiekti tik kompleksiškai taikant atitinkamas priemones, todėl ir buvo inicijuota minėta analizė.