Tai, kad Melnragės pakrantė po truputį vis nuplaunama, kad nekokia situacija prie Olando Kepurės bei kitose pajūrio vietose, žmonės pastebi ir plika akimi. Tačiau mokslinės krantų erozijos analizės, pasak V. Grubliausko, iki šiol pasigesdavome, todėl Savivaldybė ir užsakė tokią studiją.
Tačiau kad ir kiek jau prikalbėta, pridiskutuota apie krantotvarkos planus ir priemones, kiek prisiginčyta apie paplūdimių "maitinimo" smėliu naudą, kiek visokių tyrimų atlikta - vis negana. Tad ir vėl rengiamasi atlikti įvairius tyrimus, kuriuos planuoja daryti tiek Aplinkos ministerija, tiek Savivaldybė, tiek Uosto direkcija. Visa bėda, kad krantotvarkos klausimai nederinami.
Tiria nuo 1992-ųjų
Krantų erozija pastebima visoje pietinėje Baltijos jūros juostoje. XX a. pabaigoje itin išryškėjo kai kurių atkarpų erozija. Ši problema yra be galo aktuali ir Klaipėdai.
Pasak Minėtos studijos darbo vadovo profesoriaus Algimanto Grigelio, šiame darbe pirmą kartą surinkti mokslininkų duomenys įvairiais aspektais.
Krantų erozijos tyrimai pradėti dar 1992 m. Anot profesoriaus, norint išryškinti Klaipėdos problemas, teko analizuoti visą Lietuvos pajūrį. Mokslininkai sako, kad įtakos krantų erozijai turi ir gamtinės sąlygos - padažnėję štormai, vėjas, bangos, sumažėję nešmenų srautai ir bet koks kišimasis į gamtą, kaip kad uosto gilinimas.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" penktadienio numeryje
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą