Krantinės rekonstruotos nestabdant krovos

101-104 krantinių, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas (BKT), rekonstrukcija truko apie dvejus metus. Šiomis dienomis kompanijai jau perduota eksploatuoti 433 m rekonstruotų krantinių. Rekonstrukcija kainavo 8,96 mln. Eur, sutaupyta beveik 1 mln. Eur. Krantines rekonstravo konkursą laimėjusi AB "Latvijas tilti". BKT generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas sako, kad investicijos į šias krantines atsipirks jau kitų metų balandį, o jos be remonto galės stovėti apie 20 metų. Kol vyko krantinių rekonstrukcija, BKT per tą laiką pastatė tris naujus sandėlius - investavo 19 mln. eurų.

Pasak V. Dambrausko, pirmą kartą uoste krantinių rekonstrukcija buvo suskaidyta į etapus. Anksčiau rangovai taikydavo tokią praktiką - krantinėse krova sustabdoma, ir jie dirba metus ar pusantrų. Pasak jo, šį kartą buvo pasirašyta kokybiška rangos darbų sutartis. Kompanijos vadovas negailėjo pagyrų rangovei. "Tai tikrai normali kompanija, nebėgioja dėl kiekvieno šimto eurų į uosto direkciją ir nestabdo darbų. Ji padalino krantines į keturias 100 metrų zonas ir dirbo etapais, todėl galėjau krauti vienu metu vieną didelį laivą ir dar vieną mažiuką. 2017-aisiais, kai vyko pagrindiniai darbai, pas mus krova ne tik kad nesumažėjo, bet po truputį augo", - sakė V. Dambrauskas.

REKONSTRUKCIJA BKT terminale vyko nestabdant krovos darbų. Egidijaus Jankausko nuotr.

Beje, BKT krantinės rekonstruotos taip, kad ateityje prie jų galės švartuotis "Post Panamax" tipo laivai. Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, prie kurių bus pasiektas iki 16,5 m gylis, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas pagilintas iki 17 m.

"Tai turbūt pirmas objektas, kuris buvo statomas tokiais tempais ir nestabdant krovos darbų. Šios krantinės jau funkcionuoja ir, pagal mūsų skaičiavimus, kitų metų balandį jos atsipirks. Esame labai dėkingi Uosto kapitonui ir visam Uosto direkcijos kolektyvui, nes nebuvo lengva šalia dirbančių kranų, kitos technikos švartuoti laivus, bet gyvenimas parodė, kad tai galima padaryti", - sakė V. Dambrauskas.

"Turėjome rimtų problemų gerąja prasme, nes uoste nebuvo tokios praktikos, kad vykstant krovos procesui būtų atliekami statybos darbai. Tai retas atvejis, kai galima džiaugtis problemomis. Prie 101-104 krantinių nebuvo laiko tarpo, net kelių valandų, kad nestovėtų laivai. Dabar artėja AB "Klaipėdos nafta" krantinių rekonstrukcija. Jos veikla taip pat negalės būti stabdoma. Vėl darysime rekonstrukciją etapais. Pradėsime nuo 1 krantinės. Trečią krantinę rekonstruojant reikės susikalti akvatorijoje polius ir švartuoti laivus. UAB Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika irgi prašė nestabdyti darbų ir rekonstruoti krantines. Tačiau prie pirso to daryti neįmanoma. Geras BKT pavyzdys yra užkrečiamas, tačiau plačiai taikoma tokia praktika negalės būti, kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pasak jo, BKT padarė milžiniška šuolį ir dabar generuoja didžiausią krovinių srautą Klaipėdos uoste. Šiemet per pirmą pusmetį BKT iš vagonų iškrovė per 5 mln. tonų. Pastaruoju metu per metus šiame terminale iškraunama 140 tūkst. vagonų. V. Dambrauskas prognozuoja, kas per artimiausius dvejus metus krova BKT augs 7-9 proc.