Koperio uoste auga alyvuogės

Visai šalia Italijos sienos esančiame Slovėnijos Koperio uostas, kuris unikalus tuo, kad jį valdo akcinė bendrovė "Luka Koper", pernai pasiekė rekordą - perkrovė apie 24 mln. tonų krovinių. Krovos atžvilgiu jis yra vos ne perpus mažesnis nei Klaipėdos uostas, bet jame, palyginti su turimų krantinių ilgiu, dirbama kur kas intensyviau nei Lietuvos uoste. Labiausiai nustebino tai, kad jame auga alyvmedžiai, iš kurių derliaus spaudžiamas aliejus, ir kad jis turi gyvų gyvulių terminalą.

Koperio uostas yra gana jaunas - pastatytas 1957 m. Adrijos jūros pakrantėje. Didžioji uosto teritorijos dalis yra atkovota iš jūros - užpilta turėta įlanka. Kaip Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostas, taip ir Koperis yra vienintelis Slovėnijos komercinis uostas. 51 proc. "Luka Koper" akcijų priklauso Slovėnijos valstybei, 15 proc. - privatiems asmenims, kitos - įvairiems fondams. Bendrovė kotiruojasi Liublianos vertybinių popierių biržoje.

Uosto teritorija užima kiek daugiau nei 200 ha, krantinių ilgis - 3,8 km. Iš viso Slovėnija turi tik per 42 km pajūrio, gerokai mažiau nei Lietuva.

Koperio uoste labai gerai yra išvystytas geležinkelių tinklas. 50 proc. krovinių iš uosto ir į uostą gabenami geležinkeliu, kiti - autotransportu.

ŽALIAS. Koperio uosto administracija deklaruoja, kad tai žalias uostas.

Parengtą uosto plėtros planą, vadinamąjį nacionalinio prioriteto planą (Lietuvoje tai būtų bendrasis planas), derino municipalitetas, o tvirtino Slovėnijos vyriausybė. Ateityje Koperio uostas nori turėti 18 metrų gylį. Slovėnai ir toliau ruošiasi formuoti teritorijas vandenyje. Visa numatyta plėtra vyks jūros teritorijoje.

Karaliauja konteineriai ir automobiliai

Pagrindiniai Koperio uosto terminalai - ro-ro (besiorientuojantis į lengvųjų automobilių verslą - jų importą ir eksportą) ir konteinerių krovos. Per metus perkraunama apie 10 mln. tonų konteinerizuotų krovinių, t. y. beveik 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), kurie atkeliauja iš Kinijos arba keliauja į ją. Tai didžiausias konteinerių terminalas Adrijos jūroje. Per metus šiame uoste kraunama apie 750 tūkst. lengvųjų automobilių. Klaipėdos uoste nekraunama nei tiek konteinerių, nei tiek automobilių.

Didžiausias gylis uoste yra konteinerių terminale - 15 metrų. Koperio uosto atstovai sako, kad jie gali priimti visus laivus, kurie atplaukia į Adrijos jūrą. Laivams, gabenantiems automobilius, didelio gylio nereikia, tad automobilių terminale gylis yra 10 metrų.

RŪDA. Koperio uoste kraunama geležies rūda. Kad nedulkėtų, ant krovinio purškiama celiuliozė.

Koperio uosto administracijos užsakymu atliktos studijos rodo, kad kroviniams gabenti iš Kinijos ir apskritai iš Tolimųjų Rytų šis uostas yra geriausias pasirinkimas. Plaukiant per Sueco kanalą kelias iki jo yra trumpesnis negu iki kitų Šiaurės Europos uostų. Suprantama, ir krovinių gabenimo kaštai yra mažesni.

Didžiausia problema - triukšmas

Koperio uoste yra gyvulių terminalas. Iš jo gyvi gyvuliai - jaučiai ir avys - eksportuojami į Artimųjų Rytų šalis.

Koperio uoste kraunama ir geležies rūda, ketaus lydiniai bei anglys. Jų ir kitų birių krovinių per metus kraunama daugiau kaip 6 mln. t. Be abejo, uostas dėl jų turėjo problemų. Todėl dabar ta krovos zona yra aptverta paprasta 12 metrų aukščio skardine tvora, kad toliau nesklistų dulkės ir triukšmas. Tam, kad kroviniai nedulkėtų, ant jų purškiama celiuliozė. Anglys naudojamos šildymuisi savo šalyje, dalis anglių ir geležies rūda išgabenamos į Austriją. Beje, anglys Klaipėdos uoste šiemet nuo pavasario nebekraunamos.

Koperio uosto senamiestis, kuriame gyvena 5 tūkst. žmonių, yra labai arti uosto. Tačiau birūs kroviniai kraunami už maždaug kilometro nuo jo. Nuo krantinių, kuriose kraunami automobiliai, gyvenamieji namai yra nutolę apie 100 metrų. Didžiausia problema, dėl kurios labiausiai skundžiasi gyventojai - atplaukiančių laivų variklių ir įrenginių keliamas triukšmas. Uosto administracija prašo laivybos kompanijų operatorių, kad laivai priplaukdami prie uosto kuo mažiau naudotų savo įrenginius ir bandytų mažinti triukšmą.

Uosto vadovybės atstovai sako, kad gerai sutaria su miesto gyventojais, jiems organizuoja koncertus ir kt. Uostas prisideda prie miesto gerovės. 2018 m. jis skyrė 1 mln. 200 tūkst. eurų miesto reikmėms. Visus birius krovinius stengiamasi krauti toliau nuo gyvenamųjų zonų.

Nustebino švara ir tvarka uoste. Deklaruojama, kad Koperis yra žalias uostas. Jo terminaluose auga apie 150 alyvmedžių. Jų derlius surenkamas ir spaudžiamas specifinis Koperio uosto aliejus, turintis visus būtinus sertifikatus. Jis dovanojamas partneriams, draugams ir svečiams.

PAGRINDINIUOSE Koperio uosto terminaluose kraunami automobiliai ir konteineriai.