Kol mes svarstome, lenkai stato

Per 16 metų Klaipėdos uosto krovos augimo vidurkis - 6,6 proc. Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad krovos pajėgumas auga 9,1 proc.

"Mes priversti mąstyti apie ateitį, privalome ją numatyti. Išsemti savo galimybes galime labai greitai ir, jeigu nebūsime pasiruošę ateities procesams, gali ištikti rimta krizė. Jeigu dabar nustumsime į šoną krovinių savininkus, vargu ar vėliau jie ateis pas mus su pasiūlymais", - įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, uosto pajėgumas krovos apyvartą turi viršyti bent 30 proc.

"Būtina turėti rezervinį pajėgumą, nes neįmanoma į visas 15 uosto kompanijų vienu metu pristatyti 15 geležinkelio sąstatų. Jie pristatomi į vieną, paskui į kitą kompaniją, gaištamas laikas, todėl reikia turėti 30 proc. rezervą", - sakė jis.

Pernai krovos apyvarta uoste buvo 38,5 mln. tonų. Siekiant užtikrinti tokią krovą, reikia turėti 50 mln. t rezervą. Sudėjus visų Klaipėdos uosto krovos kompanijų pajėgumus, susidaro 80 mln. t pajėgumas, tačiau, anot A. Drungilo, tikrasis uosto pajėgumas yra 60-65 mln. t, ir rezervo, jeigu nieko nebus daroma, jis turi realiai tik iki 2019-2020 metų.

"Jeigu pastatytume išorinį uostą, 10 metų paankstintume krovinių apyvartos prieaugį", - teigia uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.

Lenkijos Gdansko uosto krovos apyvarta iki tol, kol jis nepastatė išorinio uosto konteineriams krauti, buvo 70 tūkst. konteinerių. 2006 metais pastatytas naujas konteinerių terminalas. Krovos augimas buvo 10 proc.

"Tai augimas, sąlygotas vidinės prekybos. Lenkai pradėjo naudoti išorinį konteinerinį terminalą, prieaugis nuo 2007 metų didėjo dvigubai. Šiandien lenkai jau krauna 1 mln. 200 tūkst. konteinerių. Tuos konteinerius generavo ne ekonomika, o nauja infrastruktūra. Nauja infrastruktūra kuria naują verslą", - teigė A. Drungilas.

Pasak jo, Gdanskas irgi tvirtino, kad turi rezervinį pajėgumą, tačiau tol, kol nebuvo naujos struktūros, krovos augimo nebuvo. Tačiau lenkai nesustojo vietoje, jie toliau plečia giliavandenes krantines konteineriams krauti, vysto naują 27 ha teritoriją, kurioje prie 600 m ilgio krantinių bus 16,5 m grimzlė. Darbus jie baigia jau šiemet.

"Mes tik šnekame apie išorinį uostą, esame paskendę debatuose, ar jis turi būti Būtingėje, ar Klaipėdoje, o lenkai jau jį turi ir dar didina pajėgumus. Jeigu mes nereaguosime į tai, kas vyksta aplinkui, viską prarasime. Palyginti su Gdansku, jau praradome", - kalbėjo A. Drungilas.

Kitas pavyzdys - Švedijos Geteborgo uostas. Jis krauna tiek pat krovinių per metus, kaip ir Klaipėdos uostas - 38,5 mln. t. Iš jų 21 mln. t yra naftos produktai, nors Švedija naftos neturi. Tačiau ji turi giliavandenes krantines, ir visa nafta iš Norvegijos, kuri paskirstoma po regioną, eina būtent per Geteborgą.

"Giliavandenio uosto, krantinių turėjimas generuoja papildomą paslaugą", - įsitikinęs A. Drungilas.