Kodėl vyriausieji mechanikai ir sunkmečiu - deficitas

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, pasaulinėje rinkoje net esant ekonomikos nuosmukiui trūksta karininkų - vyr. ir antrųjų mechanikų, kapitonų ir vyr. kapitonų padėjėjų. Eilinių jūrininkų - perteklius, tad jiems sunkiau įsidarbinti. O AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" neranda gerų specialistų, jo manymu, todėl, kad moka mažus atlyginimus.

Pabaiga. Pradžia 84,90 numeriuose.

Karjera - LSLA rankose

Jūrininkų egzaminavimo komisijos nariai būna tik Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) specialistai, jūrininkai, turintys aukščiausius laipsnius. Pavyzdžiui, laivavedžius egzaminuoja tik kapitonai. Atestacijos egzaminai vyksta du kartus per mėnesį, 1-2 žmonės jų neišlaiko. LSLA direktorius Evaldas Zacharevičius tikina, kad jūrininkų žinios tikrinamos laikantis griežtų reikalavimų, kad po mokymo įstaigos baigimo jūrininko karjerą prižiūri LSLA.

"Su laivų savininkais norėčiau pasiginčyti, paklausti jų, kokias jie sudaro sąlygas mokyti studentus priimdami juos atlikti praktiką. Jie nori iš karto gauti aukštos klasės specialistą, t. y. jau kur nors padirbėjusį kelerius metus. Bet tam, kad žmogus įgytų aukštesnę kvalifikaciją, niekas nenori su juo terliotis. Taip, mechanikų trūksta. Laivų savininkai prašydavo leisti mažesnę kvalifikaciją turintiems žmonėms eiti aukštesnes pareigas, pavyzdžiui, kad antrasis mechanikas iš karto taptų vyr. mechaniku. Tokių prašymų buvo padažnėję prieš porą metų. Tačiau susisiekimo ministro patvirtintose diplomavimo taisyklėse yra griežta nuostata, kad lengvatinis liudijimas suteikiamas tik išimtiniais atvejais, kai kas nors nutinka jūroje. Dabar tokių prašymų sumažėjo, nes įsitikinta, kad mes lengvatų taip paprastai netaikome.

Jeigu laivų savininkai neinvestuoja į būsimą jūrininką tada, kai jis dar mokosi, ir vėliau nemoka jam atitinkamo lygio atlyginimo už darbą, tai jis ir neina pas juos dirbti. Jie nori pigiai gauti gerą specialistą, kuris dar ir dirbtų už riešutus", - sako LSLA vadovas.

Maži atlyginimai

"Kaip AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) netrūks jūrininkų, jeigu atlyginimai nedideli. Ji į mus kreipėsi dėl jų mažinimo, bet mes nedavėme sutikimo, tad sumažino priedus. Mūsų jūrininkai turi paklausą ir uždirba neblogai. Pavyzdžiui, Vokietijos ar Anglijos laivuose jie gauna gal net trigubai daugiau nei LJL laivuose. Lietuvoje bėda ta, kad laivų savininkai nori, jog naujai įsigyti laivai atsipirktų per 3-5 metus, o ne kaip visame pasaulyje - per 15-20 metų. Jie nori gauti kuo didesnį pelną", - sakė LJS pirmininkas Petras Bekėža.

Kol kas atlyginimai Lietuvos laivuose yra šiek tiek didesni nei Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos nustatytas minimumas. P. Bekėžos teigimu, jeigu jie bus mažesni, jeigu sąlygos juose bus blogos ir nebus kolektyvinės sutarties, jie bus pripažinti substandartiniais. Tai reiškia, kad jie bus kontroliuojami kaip lavai, plaukiojantys su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Prieš juos bus rengiamos įvairios akcijos, pavyzdžiui, bus neiškraunami, ir bus reikalaujama pasirašyti kolektyvines sutartis.

Motoristai - už borto

LSLA darbuotojai mano, jog tai, kad daug Lietuvos jūrininkų dirba užsienio laivuose, rodo, jog jie yra geri specialistai. Bent jau prieš krizę vyravo tendencija, jog jūrininkų trūko visame pasaulyje. Tarptautinė jūrų organizacija netgi buvo paskelbusi, kad pasaulinei laivybai trūksta 12-15 tūkst. karininkų.

E. Zacharevičiaus manymu, vyr. mechanikų dabar trūksta todėl, kad mechanikai nebeturi galimybės jais tapti. Pastaruoju metu laivai yra mechanizuojami. Naujesni laivai turi automatizacijos klasę, ir nebereikalingas nuolatinis budėjimas mašinų skyriuje. Anksčiau jame visą parą pasikeisdami budėdavo trys motoristai. Beje, dar būdavo ir motoristo-tekintojo pareigybė.

1995 m. statyto "Laivininkystei" priklausiusio laivo "Vytautas" mašinų skyrius jau buvo visiškai automatizuotas, ir visas valdymas vyko iš tiltelio, nereikėdavo leistis į mašinų skyrių norint paleisti variklį.

Laivų savininkai pastaruoju metu mažina laivų įgulų narių skaičių mechanikų sąskaita. Laivavedžių turi būti mažiausia trys, nes vienas jų privalo stovėti tiltelyje ir vesti laivą. To reikia ir dieną, ir naktį. Mašinų skyriui pakanka vyriausiojo mechaniko, turinčio vieną pagalbininką - motoristą, tad visi kiti mechanikai tampa laive nebereikalingi. Užsienio laivuose dirbantiesiems netgi nereikalingas motoristo liudijimas. Taigi todėl, kad mechanikai netenka darbo, jie negali užsidirbti to būtino plaukiojimo cenzo, kuris reikalingas kvalifikacijai kelti. Tam, kad mechanikas galėtų gauti vyriausiojo mechaniko jūrinį laipsnį, jam reikia 12 mėnesių dirbti antruoju mechaniku.

Dabar motoristai neberanda darbo. Beje, buvo toks metas, kai keisti kvalifikaciją dėl to, kad jie tapo laivuose nebereikalingi, reikėjo ir radistams.

Ateityje - laivų operatoriai

Mokslinės fantastikos literatūroje rašoma, kad laivai bus valdomi radijo bangomis ir juose galbūt bus tik pora žmonių, kurie valys dulkes nuo prietaisų. Ateities tendencija - bus ne laivavedžiai ir mechanikai, o laivų operatoriai, kurie prižiūrės kompiuterius ir prietaisus.

Šiuolaikinių technologijų dėka jau dabar krante būnant galima matyti, kur laivas plaukia, kokiu kursu, kokiu greičiu. Bėgant laikui technologijos tiek patobulės, kad bus galima valdyti laivą nuotoliniu būdu.

Pasaulyje jau yra krovos terminalų, kuriuose nėra žmonių, pavyzdžiui, Nyderlandų Roterdamo uosto konteinerių terminalas. Taigi visai galimas daiktas, kad ateityje į terminalą atplauks laivas be žmonių ir bus pakrautas be jų. Jūrininkai juokauja, kad tada ir Somalio piratai nebepuldinės laivų, nes neturės ko paimti įkaitais.

Dalia BIKAUSKAITĖ