Kodėl vyriausieji mechanikai ir sunkmečiu - deficitas

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" personalo inspektorius teigia, kad Lietuvos jūrininkams trūksta darbo, nes rinkoje šiuo metu reikalingi tik vyriausieji ir antrieji mechanikai. Buvęs bendrovės vadovas mano, kad prasidėjus krizei specialistų stygiaus problema tik užkonservuota,
o pagerėjus situacijai ji vėl iškils visu aštrumu. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius sako, kad motoristai laivams apskritai beveik nebereikalingi.

Buvusio AB "Lietuvos jūrų laivininkystė"(LJL) generalinio direktoriaus Vytauto Vismanto teigimu, nors šiandien šalį krečia nedarbas, tačiau surasti gerą specialistą, protingą, patirties turintį inžinierių mechaniką, vyriausiąjį ar antrąjį mechaniką vis tiek sunku. Jis sako matąs, kaip kinta jūrininkų kvalifikacija. Anot jo, mechanikų problema pasaulyje ypatinga - pastaruosius 10 metų itin trūksta kvalifikuotų mechanikų. "Šiandien esi priverstas priimti į darbą negabų mechaniką, nes kito nėra", - sakė buvęs "Laivininkystės" generalinis direktorius.

Tai, kad vyr. mechanikų trūksta ir Lietuvos, ir apskritai pasaulio laivyne, patvirtino ir Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktorius Evaldas Zacharevičius.

Vadovauja nesuprantantys

Lietuvoje vyr. mechanikų itin pradėjo trūkti ir dėl to, kad neapgalvotai buvo priimtas vienas įstatymas, net nepasidomėjus, ar bus įmanoma jo laikytis.

Iš pradžių, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kai jos laivynas buvo atskirtas nuo Sovietų Sąjungos laivyno, viskas klostėsi, pasak V. Vismanto, normaliai, kol neatsirado įvairių griežtų lietuviškų reikalavimų.

14 metų Lietuvoje mechanikų, kurie baigę mokslus, turėtų aukštąjį išsilavinimą, niekas neruošė. Ir be aukštojo išsilavinimo jie galėjo įveikę visas būtinas pakopas eiti vyriausiųjų mechanikų pareigas. Tačiau Lietuvos valdžia pradėjo reikalauti, kad mechanikai turėtų aukštąjį išsilavinimą, ir išleido tokį įstatymą.

Pirmoji mechanikų su aukštuoju išsilavinimu laida išleista tik 2004 m. Tačiau iki šiol dar nė vienas tos laidos absolventas nesubrendo eiti vyr. mechaniko pareigų. Mat norint tapti vyr. mechaniku privalu pereiti kelias pakopas, būti išplaukiojus atitinkamą laikotarpį, turėti atitinkamos praktikos ir t. t.

Todėl vienu metu pradėjo trūkti vyr. mechanikų - jų, turinčių ne aukštąjį, o vidurinį techninį išsilavinimą buvo, bet laikantis įstatymo jų nebuvo galima priimti eiti tokias pareigas. 50-60 metų amžiaus žmonėms, anksčiau dirbusiems vyr. mechanikais laivuose, teko pradėti eiti antrųjų mechanikų pareigas. Lietuvoje baigusieji jūreivystės mokyklą užsienio laivuose dirbo vyr. mechanikais, o tai daryti savo šalies laivuose negalėjo. Nonsensas.

"Profsąjunga priešinosi tam, kad būtų samdomi jūrininkai iš Rusijos, Ukrainos, Lietuva jų nerengė, tai kur reikėjo ieškoti mechanikų? Lietuvos laivų savininkų asociacija baigiantis 2008-iesiems dėjo nemažai pastangų reikalaudama panaikinti tokį reikalavimą. Ir tik pernai metų pradžioje ši situacija buvo ištaisyta. Štai kokios valdžios pagalbos kartais sulaukia verslas. Taip atsitinka todėl, kad vadovauti imasi žmonės, nesuprantantys to verslo iš vidaus", - sakė V. Vismantas.

Problema užkonservuota

LJL personalo inspektoriaus Aleksandro Skačkovo teigimu, tarp Lietuvos bedarbių nemažai yra ir jūrininkų. Dabar ir geriems visų specialybių jūrininkams labai sunku įsidarbinti. Žinia, dėl krizės šiuo metu pasaulyje stovi daug laivų be darbo. Anot inspektoriaus, išimtis - patyrę vidutinio amžiaus vyriausieji ir antrieji mechanikai - jų trūksta.

Pasak V. Vismanto, prasidėjus sunkmečiui kadrų situacija pagerėjo. Tačiau jo manymu, šiandien specialistų stygiaus problema tik užkonservuota, o pasikeitus situacijai, jų vėl trūks, vėl iškils kvalifikacijos kėlimo problema ir ypač turint omenyje mechanikų perėjimą iš trečiojo į antrojo ar vyr. mechaniko pakopą.

Lietuvoje jūrininkų registre yra 17775 įrašai, galiojančius jūrinius dokumentus turi 1406 mechanikai, 1546 laivavedžiai, 2490 eilinių jūrininkai. Personalo inspektoriai teigia, kad jiems šiais laikais sunku susirasti darbą, o Lietuvos darbdaviai kalba apie tai, kad jūrininkų trūksta, kad problema laikinai užkonservuota krizės laikotarpiu.

Paklaustas, kur čia šuo pakastas, gal Lietuvos laivyne mokami per maži atlyginimai, V. Vismantas atsakė: "Taip, atlyginimai per maži."Laivininkystė" pernai balandį gerokai sumažino atlyginimus. Jeigu turi lietuvišką įgulą, dirbi pagal Lietuvos įstatymus, negali mokėti jūrininkui tokį atlyginimą, kokį jis gauna iš darbdavio, kuriam nereikia už darbuotoją mokėti "Sodrai". Lietuvoje jūrininko, baigusio reisą, darbo santykiai tęsiasi. Tokių dalykų pasaulyje, kur populiarios kontraktinės sistemos, nėra. Samdantis jūrininkus dirbti pagal sutartis darbdavys yra laisvas. Jeigu jo netenkina darbuotojas, gali jį tuojau pat atleisti. O nuolatiniai darbo santykiai įpareigoja elgtis kitaip.

Lietuvoje laivybos verslas jokios valstybinės pagalbos nesulaukia. Dabar frachtai nukrito iki laivo išlaikymo per dieną dydžio, o kitose srityse niekas nepasikeitė: klasifikacinių bendrovių, kontroliuojančių organizacijų paslaugų, jūrininkų kelionių bilietų, remonto ir atsarginių dalių kainos nepakito. Todėl situacija labai prasta. Laivybos verslui patogūs dalykai yra vadinamųjų patogių vėliavų šalyse. Net tokiose šalyse kaip Norvegija, Danija, Vokietija panaši situacija paskatino atsirasti antruosius vėliavos registrus."

V. Vismanto manymu, esant tokiai situacijai privačios laivybos kompanijos gali bandyti keisti Lietuvos vėliavą savo laivuose arba stengtis inicijuoti įstatymų pakeitimus, kad gana greitai būtų galima įdarbinti Lietuvos laivuose rusus, ukrainiečius, filipiniečius ir t. t.

Daug biurokratizmo

A. Skačkovo teigimu, pagal Lietuvos įstatymus laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, galima įdarbinti ir užsieniečių iš trečiųjų šalių, kurie sudarytų trečdalį įgulos narių. Tačiau jie dabar "Laivininkystei" nereikalingi, nes šiuo metu ji yra visiškai apsirūpinusi specialistais.

A. Skačkovas neneigė, kad prieš porą metų, sunkiais laikais, "Laivininkystė" buvo pasamdžiusi apie 10 ukrainiečių. Jiems buvo mokamas toks pat atlyginimas kaip ir Lietuvos piliečiams, ukrainiečiai dirbo labai gerai ir niekuo nesiskyrė nuo mūsiškių. "Tada nebuvo krizės, tada trūko jūrininkų, specialistų, turinčių diplomus", - taip užsieniečių įdarbinimo priežastis aiškino inspektorius.

"Bet kiek buvo popierizmo, kiek biurokratizmo: reikėjo ir vizas forminti, ir su darbo birža derinti, ir leidimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauti. Darbo buvo kokiems trims mėnesiams. Teko net žmogų specialiai tam samdyti. Norėdamas įdarbinti užsieniečius, susidurdavai su didžiule biurokratine mašina. Pirmiausia jų diplomus turėjo tikrinti Lietuvos saugios laivybos administracija. Karininkai, ne eiliniai jūrininkai, pavyzdžiui, antrieji šturmanai ir mechanikai netgi privalėjo laikyti Lietuvos įstatymų ir teisės dokumentų egzaminą, reikalauta žinoti šalies, kurioje jie dirbs laikinai, Konstituciją", - pasakojo A. Skačkovas.

Negi jūrininkai turi žinoti visų šalių įstatymus? Šiandien jie dirba Lietuvoje, o rytoj - Kolumbijoje, poryt Graikijoje. Argi iš Lietuvos jūrininkų, dirbančių, sakykime, Komorų ar Virdžinijos salose registruotuose laivuose, reikalaujama laikyti tų šalių konstitucijos egzaminus? "Darbininkui reikia mokėti ne konstituciją, o varžtą sukti", - mano V. Vismantas.

"Dabar jau to nebereikalaujama. Užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje procedūra gerokai supaprastinta. Tačiau vis tiek reikia kreiptis į LSLA, informuoti, kad trūksta tokių ir tokių specialistų, įrodyti, kad tokių nėra Lietuvoje. Be to, darbdaviui iškyla įvairių problemų. Pavyzdžiui, siunčiama įgula į Hamburge (Vokietija) stovintį laivą. Lietuvos piliečiams nereikia vizų, o ukrainiečiams reikia. "Laivininkystės" inspektoriai ir taip turi daug darbo, vadinasi, kas nors turėtų tuo užsiimti. Nėra taip paprasta įdarbinti tuos užsieniečius", - pasakojo A. Skačkovas.

Dalia BIKAUSKAITĖ