Kodėl uoste nekraunama anglis?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas nemano, kad uosto ir miesto vadovybė nesutaria tarpusavyje. Jis pasigenda tarpusavio supratimo tarp privačių terminalų operatorių.

Ką manote apie uostą ir Uosto direkciją?

Manau, kad Lietuva pasielgė teisingai steigdama Uosto direkciją ir pasirinkdama labai plačiai Europoje naudojamą uosto valdymo modelį. Tai toks modelis, kai infrastruktūrą plėtoja valstybė, o komercinės operacijos paliktos privatininkams.

Nuo sausio 1 d. keičiama Uosto direkcijos valdymo struktūra. Manau, reikia šiek tiek padirbti, kad būtų galima lyginti su dabartine. Mažų problemų buvo ir bus. Manau, kad pas mus viskas yra gana neblogai daroma - uostas ir konkurencingumo, ir aplinkosaugos, ir socialiniu atžvilgiu yra žalias, didžiulis darbdavys ir pinigų pritraukimo šaltinis. Pernai Klaipėda tapo Baltijos uostų lydere, šiemet šiek tiek atsiliekame todėl, kad visiškai nekrauname anglies.

Ar anglies nekraunate dėl klaipėdiečių gerovės?

Nekrauname todėl, kad neturime sąlygų. Mūsų uostas yra mieste. Angliai krauti reikėtų turėti terminalą šiaurinėje uosto dalyje, nes reikalingas didesnis gylis. Tačiau mūsų šiaurinėje dalyje yra naftos terminalai, o anglis ir nafta - nesuderinami dalykai. Be to, dar yra ir gyventojai. Anglis nesukuria didelės pridėtinės vertės, bet kelia daug aplinkosaugos problemų, todėl mes tą krovinį palikome savo kaimynams.

Negali būti, kad viskas taip jau gerai uoste.

Žinoma, kartais trūksta susikalbėjimo su privačiais operatoriais. Jų daug ir kiekvienas nori kuo daugiau uždirbti. Tačiau galvodamas vien tik apie save, jis gali gauti tik laikinos naudos. Reikalingas bendras supratimas - tu padidinsi tarifus, kažkas turės nuleisti, kad kroviniai į uostą būtų pritraukiami. Tokio supratimo kartais ir pritrūksta. Tačiau šiandien visi stengiasi, nes ekonomikos situacija iš tikrųjų labai bloga.

Ar su ta ekonomine krize mes kartais neperspaudžiame, ar iš tikrųjų taip jau blogai?

Ekonomika yra tiesiogiai susijusi su žmonių psichologija. Labai svarbus vartotojo pasitikėjimo indeksas. Jeigu jis tiki geresniu gyvenimu, leidžia pinigus į apyvartą ir ekonomikos ciklas sukasi. Kai pradeda nebetikėti, deda pinigus į kojinę, tada nebėra cirkuliacijos, vartojimo, kyla problemų verslo sferose, paskui mokesčių mokėjimo sistemoje ir galų gale visa tai atsiliepia biudžetui. Tada reikia didinti mokesčius ir spiralė tempiama žemyn. Manau, kad didelę įtaką žmonėms padarė ir neigiamos informacijos sklaida.

Manote, kad daug klaipėdiečių ir Lietuvos gyventojų turi pinigų, kuriuos gali dėti į kojines?

Šį klausimą užduokite bankininkams. Jie jums pasakys konkrečiais skaičiais. Jūs būsite nustebinta, kiek žmonės turi pinigų ir kiek jų dabar yra išimta iš apyvartos.

Kaip vertinate Klaipėdoje miesto ir uosto vadovybės priešpriešą?

Tai tik bandymas iškelti problemą, kurios nėra. Tiesiami ir Klaipėdos aplinkkeliai, šiaurinis išvažiavimas jau funkcionuoja, rekonstruojamas Jakų žiedas, direkcija gavo iš Europos Sąjungos pinigų Baltijos prospekto rekonstrukcijos techniniams projektams parengti. Miestas ir uostas yra vienas junginys ir vežimas neturi būti traukiamas į skirtingas puses.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ