Kodėl uoste krantinių nestato lietuviškos kompanijos

Klaipėdos uoste hidrotechninius statinius, t. y. krantines, daugiausia rekonstruoja ir remontuoja užsienio kompanijos. "Šiandien situacija tokia - iš mūsų pasirašytų sutarčių su rangovais lietuviai dirba tik pagal jungtinės veiklos sutartis su Latvijos įmone", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Jo teigimu, Uosto direkcija netgi sušvelnino savo reikalavimus. Dabar iš norinčiųjų dalyvauti konkurse reikalaujama turėti ne tik krantinių statybos patirties, pakanka ir susisiekimo, komunikacijos statinių statybos patirties. Pasak V. Paukštės, jeigu įmonė yra pastačiusi tiltą, tai jos patirtis būtų tinkama statyti uoste ir krantinę. Taigi Uosto direkcija išplėtė galimybes jos skelbiamuose konkursuose dalyvauti naujiems rangovams.

Uosto direkcija yra užsimojusi įgyvendinti nemažai projektų, o darbų pasiūla rinkoje auga visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, tad statybos darbų kainos kyla. Taigi pats metas pasirūpinti tinkamais statybos darbų rangovais.

Uosto direkcijos specialistai bendravo su dešimt didžiausių Lietuvos rangos darbus atliekančių įmonių. Anot V. Paukštės, joms objektai uoste yra įdomūs, nes jų vertė gana didelė, bet neretai jos nori pasibandyti statydamos kokį nors mažesnį objektą.

Pernai Uosto direkcija kreipėsi į visas Baltijos šalių ambasadas informuodama apie planuojamus statybos darbus Klaipėdos uoste. Ji aktyviai bendradarbiauja su Olandijos ambasada. Žinia,Olandijos ir Belgijos įmonės uostų gilinimo srityje yra pasaulinės lyderės.

Rinkoje nebėra badmečio

Pasak V. Paukštės, po to, kai Lietuvoje buvo įvestas euras, jam dar neteko susidurti su tuo, kad statybų kainos uoste pigtų. Šios paslaugos tik brango.

"Iš tikrųjų kainas reguliuoja ne euro įvedimas, o rinka, jos darbų pasiūla. Šiandien rinkoje nebėra badmečio. Pastaruoju metu ne tik Klaipėdos, bet ir kituose rytinės Baltijos jūros uostuose atsiranda nemaža darbų pasiūla. Statybos darbų rangovai savo pajėgumų labai sparčiai didinti negali. Naujų rangovų mūsų skelbiamuose konkursuose kol kas dar nematome. Stebima kainų kilimo tendencija. Dėl per aukštų kainų teko ir mums nutraukti kai kuriuos konkursus", - teigė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

Netrukus europinių projektų įgyvendinimas įsivažiuos visoje Lietuvoje, atsiras gana daug darbų, tad statybos darbų kainos, infrastruktūros direktoriaus manymu, ko gero, dar kils.

"Jeigu palygintume su laikotarpiu prieš 10 metų, rangovų padėtis pastaruosius trejetą metų yra komfortabilesnė. Kai susikerta pasiūlos ir paklausos kreivė, rinkoje atsiranda didesnė kaina", - sakė V. Paukštė.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, Klaipėdos uoste statybos darbų kaina, palyginti su sisteminėmis, nusistovėjusiomis kainomis, visą laiką buvo mažesnė. Kitų transporto sistemos įmonių konkursuose to nepavykdavo pasiekti.

"Mums tendencijos pastaraisiais metais buvo labai geros. Nuo 155 mln. eurų investicijų per pastaruosius ketverius metus apie 48 mln. eurų buvo sutaupyti konkurso dėka, o kita dalis - direkcijos specialistų dėka", - teigė A. Vaitkus.

Anot direkcijos vadovo, potencialūs rangovai visada akcentavo, kad jiems neapsimoka atlikti darbų Klaipėdos uoste, nes jie gali turėti visai kitokio dydžio pelno maržą tiesdami kelius arba geležinkelius. Kadangi požiūris į konkursus keičiasi visos valstybės mastu, ir ypač jų skaidrumo atžvilgiu, Uosto direkcija tikisi, kad tos kompanijos dabar dalyvaus ir Klaipėdos uosto statybos darbų konkursuose.