Kodėl laivui-terminalui labiau tinka Klaipėdos uostas

Atliekant PAV buvo nagrinėjamos dvi alternatyvios SGD terminalo vietos - Klaipėdos uoste ir Būtingėje, o Melnragės variantas atmestas kaip netinkamiausias.

Abiem atvejais didžiausias poveikis aplinkai būtų daromas objekto statybų metu. Šiuo laikotarpiu PAV rengėjai Klaipėdos uoste įžiūrėjo net 16 prioritetų, o Būtingėje - tik 8. Terminalo veiklos metu prioritetų skaičius tiek vienoje, tiek kitoje vietoje būtų beveik toks pat.

UAB "Sweco Lietuva", rengusios PAV ir ataskaitą, viceprezidento Aido Vaišnoro teigimu, nieko baisaus, kad kai kurie darbai, susiję su SGD terminalo statyba, buvo pradėti dar gerokai prieš tai, kol buvo atliktas PAV. Anot jo, jeigu būtų paaiškėję, kad Klaipėdos uoste tokio terminalo statyti negalima, viską būtų buvę galima nesunkiai perkelti į Būtingę.

Pasirinktas laivas-terminalas

Kalbėdami apie suskystintųjų gamtinių dujų terminalą kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad krante bus statoma gamykla monstras. Nors tai ir pavojingas objektas, tačiau statinys nebus didelis - prieplauka akvatorijoje, prie kurios stovės laivas-dujų saugykla.

Pasaulyje SGD terminalų yra nemažai. Vienais atvejais stacionarios dujų saugyklos rengiamos krante, kitais pasirenkamos plaukiojančios saugyklos, t. y. laivai-terminalai. Tokių plaukiojančiųjų ir veikiančių terminalų šiuo metu pasaulyje yra 11.

Lietuvoje pasirinktas laivo-terminalo variantas todėl, kad dujų saugyklų įrengimas krante kur kas sudėtingesnis, ilgiau trunka ir kainuoja kur kas brangiau. Tiek Būtingės, tiek Klaipėdos atvejais buvo analizuojama ta pati dujų tiekimo technologija.

Laivui-saugyklai reikalinga vieta, kurioje jis galėtų nuolatos stovėti, t. y. jam būtina pastatyti prieplauką. Prie laivo-terminalo atplauks laivas dujovežis, atgabensiantis iki minus 161 laipsnio atšaldytas metano dujas, prisišvartuos prie saugyklos borto, perpumpuos į ją dujas ir išplauks. Taigi procesas gana paprastas.

Reikalingas dujotiekis

Laive-saugykloje atšaldytos dujos bus dujinamos, t. y. atšildomos iki normalios temperatūros, kitaip sakant, skystos dujos įgis dujinę būseną ir bus tiekiamos į Lietuvos magistralinį dujotiekį. Laivas turės 4 izoterminius rezervuarus atšaldytoms dujoms priimti. Jų talpa - 170 tūkst. kub. m. suskystintųjų dujų.

Vasarą, kai Kuršių mariose vandens temperatūra pakyla virš 8 laipsnių, atšildymui būtų naudojamas marių vanduo. Laive bus 2 boileriai po 40 megavatų, kurie atšildys žiemą dujas garais.

150 tūkst. kub. m skystų dujų pavertus dujomis būtų galima jomis aprūpinti Lietuvą 9-10 dienų. Labai šaltu žiemos laikotarpiu Lietuva per parą suvartoja 9-10 mln. kub. m. dujų.

Pasirinkus tiek Klaipėdos, tiek Būtingės variantą reikės nutiesti aukšto slėgio 700 mm diametro dujotiekio atšaką, kad laivas-terminalas būtų sujungtas su magistraliniu Lietuvos dujotiekiu.

Būtingės atveju reikėtų nutiesti apie 70 km ilgio dujotiekį, t. y. keturiskart ilgesnį nei Klaipėdos atveju. Suprantama, kad poveikis aplinkai čia būtų kur kas didesnis. Viena didžiausių problemų tiesiant dujotiekį Būtingėje būtų aplenkti Kretingą iš rytų pusės.

Eismas nebus uždaromas

Klaipėdoje prieplauka laivui-terminalui būtų statoma pietinėje uosto dalyje, ties Kiaulės Nugaros sala, o pačioje saloje nieko nebus daroma. Kad naujas objektas netrukdytų laivybai, prieplauka bus šiek tiek tolėliau nuo laivybos kanalo. Taigi šioje srityje jokių naujovių lyg ir nėra - uoste, turinčiame per 150 krantinių, bus statoma dar viena. Miesto ji vizualiai neterš, nes tai nebus didelis statinys ir neišeis iš uosto teritorijos.

Daryti kokius nors papildomus darbus uoste, kad galėtų įplaukti laivai dujovežiai, nereikės, išskyrus tai, kad papildomai iki 14,5 m bus pagilintas 20 ha plotas, kad galėtų švartuotis laivai, kurių grimzlė - 12,5 m.

Žmonės įsivaizduoja, kad kai į uostą plauks laivas dujovežis, uostas bus visiškai uždaromas. To tikrai nebus, tačiau bent iš pradžių bus imamasi visų saugumo priemonių. Ko gero, maždaug pusę metų laivai, stovintys prie 1 ir 2 krantinių, kuriomis naudojasi "Klaipėdos nafta", turės būti išvedami į išorinį reidą.

Tuo metu, kai dujovežis plauks, jį lydės keturi vilkikai ir kitų laivų eismas bus ribojamas, t. y. tam tikru atstumu negalės būti kito laivo prieš dujovežio nosį ir tam tikru atstumu - už jo laivagalio, kol jis plauks.

Dujovežiai dažnai neplauks

SGD terminalas turės veikti mažiausiai 25 proc. pajėgumu. Tokiu atveju laivas dujovežis turėtų atplaukti kartą per mėnesį arba per tris savaites, o jeigu pajėgumas bus didesnis - 3 kartus per mėnesį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas neįžvelgia didelių problemų, jeigu per metus kokius 8 kartus AB "Smiltynės perkėla" dėl dujovežio reikėtų maždaug 25 minutėms sustabdyti savo keltų darbą.

Už 600 m nuo planuojamo SGD terminalo yra Jūrų perkėlos terminalas. Jo niekur iškelti nereikės. Didžiausia grėsmė jam būtų laivų susidūrimas. Tačiau techniniu požiūriu toks atvejis sunkiai įmanomas, nes avarija turėtų būti tikrai didelė - į laivą dujovežį ar saugyklą turėtų atsitrenkti mažiausiai 50 tūkst. t tonažo laivas. Mažesni laivai didesnių pasekmių nesukeltų, t. y. rezervuarų su dujomis nepažeistų. Tačiau tokios avarijos tikimybė labai maža, kadangi laivų greitis Klaipėdos uoste - 6 mazgai, t. y. 9 km/h. Didesnė tikimybė, kad tokia avarija gali įvykti Būtingėje.

Vartų platinti nereikės

Dėl SGD terminalo nenumatoma platinti Klaipėdos uosto vartų, kurių plotis dabar - 250 m. Danijos jūrų instituto treniruoklyje Klaipėdos locmanai jau treniravosi vesti į uostą dujovežius - jie galės saugiai įplaukti pro turimus vartus. Tiesa, A. Vaišnoras neneigia, kad šie vartai yra komplikuoti. Anot jo, Uosto direkcija numato juos modernizuoti, tačiau tai susiję ne su naujuoju terminalu, o su uosto veiklos plėtra.

Beje, jeigu planuojama atlikti poveikio aplinkai studija įrodytų, kad dabartinį Klaipėdos uostą galima gilinti iki 17-17,5 m, tada, A. Vaišnoro manymu, nereikėtų molų pertvarkyti.

E. Gentvilo teigimu, ne patys molai turi būti rekonstruoti, o išorinė įplauka į Klaipėdos uostą, esanti prieš molus atviroje jūroje - būdama 150 m pločio ji yra siauroka.

Būtingėje jau tiršta

Būtingėje prieplauka laivui-terminalui būtų įrengiama atviroje Baltijos jūroje, priešais Šventosios uostą, per 8 km nuo kranto. Ten jau yra AB "Orlen Lietuva" Būtingės naftos terminalo SPM plūduras, prie kurio atplaukia naftą gabenantys tanklaiviai. Čia planuojama atstatyti Šventosios uostą, be to, Būtingė kaip prioritetinė vieta numatyta ir išoriniam Klaipėdos uostui.

Didžiausia problema ta, kad bangavimas Baltijos jūroje gana dažnai būna didelis, bangų aukštis siekia apie 3 metrus, tad laivas-terminalas negalėtų nuolatos dirbti. Todėl reikėtų pastatyti papildomai 1,3 km ilgio bangolaužį, kuris gali kainuoti - 600-700 mln. Lt.

Be kitų dalykų, SGD terminalo statyba Būtingėje kainuotų maždaug 150 milijonų eurų daugiau, be to, ji užtruktų maždaug dviem metais ilgiau.

UAB "Sweco Lietuva" viceprezidentas A. Vaišnoras nemano, kad SGD terminalas galėtų būti pirmas išorinio uosto Būtingėje statybos etapas, nes jis dėl mažo gylio negalėtų būti statomas priekrantėje, t. y. už 3 km nuo kranto. O toje vietoje, kur gylis yra didesnis - iki 18 m, pradėjus statyti išorinį uostą, terminalas, įrengtas kaip autonominis objektas atviroje jūroje, tiesiog trukdytų ir jį reikėtų išmontuoti. Pasak A. Vaišnoro, kitas dalykas, jeigu SGD terminalą būtų galima statyti Būtingės priekrantėje.