Kodėl kalbama tik apie tiltą į neriją?

Siekiama skatinti konstruktyvų dialogą tarp visuomenės bei visų suinteresuotų grupių Uosto direkcija vakar surengė apskritojo stalo diskusiją dėl tilto per Kuršių marias, tačiau kai kurie jos dalyviai piktinosi tuo, kad nekalbama apie kitas susisiekimo su kitu krantu alternatyvas.

Klaipėda nejaučia priešiškumo

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad šiuo klausimu jau diskutuojama, o ne klausiama, kaip drįstama jį kelti. Pasak jo, Uosto direkcijai tilto nereikia, bet ji informuoja apie galimas problemas, kurias intensyvėjant laivybai uoste dėl transporto srautų gali patirti Klaipėdos miestas. Rimtų argumentų, kodėl tilto nereikia, jis tvirtina iki šiol neišgirdęs.

[CITATA]

Uostamiesčio vicemero Artūro Šulco teigimu, tiltas nėra Klaipėdos aktualija, nes jis matomas už miesto ribų, prie Kairių gatvės tęsinio, kur nėra jokios infrastruktūros žmonėms. Jeigu jis būtų statomas miesto centre, ties antrąja AB "Smiltynės perkėla" perkėla, tada, anot jo, būtų kitas reikalas. Pasak vicemero, savivaldybė nėra priešiškai nusistačiusi prieš tiltą, bet jai rūpi žmonių galimybės prieiti prie vandens.

Vyriausiasis Klaipėdos architektas Almantas Mureika savo ruožtu atkreipė dėmesį į tai, kad Smiltynėje nėra jokios infrastruktūros, pritaikytos priimti didelius automobilių srautus, nėra nė vienos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimo prie pliažų kelių. Pasak jo, sprendinių dėl tilto nėra jokiuose miesto planuose, savivaldybė Smiltynėje prioritetą teikia rekreacijai.

Pajūrio bendruomenės atstovas Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis sakė, kad pietinės dalies gyventojams antroji perkėla yra labai patogi atvažiuoti su dviračiais, persikelti į Smiltynę, pailsėti su visa šeima. Ja naudojasi daugybė žmonių. Pasak jo, prioritetas turi būti galimybė klaipėdiečiams prieiti prie vandens.

Prarastų turistus?

Neringos savivaldybės tarybos narys Gediminas Vaidila teigė, kad dauguma neringiškių yra už tiltą, nes jiems jungtis su žemynine dalimi yra gyvybiškai svarbi.

Jo teigimu, nors šiandien nedraudžiama tranzitu per neriją važiuoti sunkiasvorėms mašinoms, kurių baiminasi tilto priešininkai, jos nevažiuoja todėl, kad tai brangu. G. Vaidila priminė, kad kažkada keltas kėlė nemokamai, bet mašinų itin daug Neringoje nebuvo. Tačiau buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius prisiminė, kas tada dėjosi Smiltynėje. Teko griebtis "lenciūgėlio" mokesčio, buvo surinkti 2 mln. Lt, tvarkyta teritorija.

Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė akcentavo, kad Kuršių nerija yra išskirtinė teritorija ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu, jog pati gamta taip sutvarkė, padarė pusiasalį be jungties su žemynu, o mes norime tai sugriauti. Ji stebėjosi, kad diskusijos metu nekalbama apie kitus variantus, tik apie tiltą.

R. Baškytė priminė, kad nei Klaipėdos apskrities, nei Klaipėdos miesto, nei Lietuvos bendruosiuose planuose nėra jokio tilto. Tačiau R. Taraškevičius priminė, jog savivaldybei gamtosaugininkai darė spaudimą, nederino planų, tad ta tilto linija ir buvusi išbraukta.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser prisipažino nesuprantanti, ar tiltą norima statyti žmonėms, ar verslui. Ji mano, kad atsiradus tiltui pokyčiai nerijoje tikrai atsiras. Pasak jos, kai kaliningradiečiai vieną dieną visi suvažiuoja pailsėti į savo neriją, vaizdas būna baisus. Ji baiminasi, kad pastačius tiltą dabartiniai turistai nebevažiuos, nes jiems reikia būtent tokios Kuršių nerijos, ir apskritai žmonės visame pasaulyje jau ieško ramių vietelių. Pasak jos, Kuršių nerija Lietuvai yra kaip Luvrui paveikslas "Mona Liza".

Uostininkai - už tiltą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininko dr. Algirdo Šakalio teigimu, laivyba uoste didės, tada trikdžiai keltams neišvengiami. Anot jo, būtina užtikrinti neringiškių susisiekimą, negalima ten daryti uždaro kampelio.

Uostininkai savo ruožtu pabrėžė uosto svarbą ir Klaipėdos žmonėms, ir visam regionui. Tad jie yra už tiltą, kad uostas galėtų plėstis.

UAB "Sweco Lietuva" viceprezidentas Aidas Vaišnoras savo ruožtu atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėda yra ne tik pramonės, bet ir keleivių uostas. Pasak jo, susisiekimą keltais kaip pramogą reikia palikti, žmones kelti, bet mašinas galima nukreipti kitur.

Anot jo, reikia pertvarkyti Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemą - gali atsirasti ir vandens autobusai. Jo manymu, reikia tą unikalią gamtą parodyti žmonėms, o uostas, be abejo, turi plėstis.

AB "Smiltynės perkėla" direktorius Darius Butvydas mano, jog pirmiausia reikia įvertinti kelis klausimus - kiek dar vystysis uostas, ar perkėlos keltai labai trukdys, taip pat - klaipėdiečių interesus Smiltynėje ir neringiškių interesus. Jo manymu, galima pagalvoti ir apie trečiosios perkėlos atidarymą.

Savo nuomonę apie tiltą bei naujosios perkėlos likimą iki balandžio 25-osios gali išreikšti ir visi balsavimo teisę turintys klaipėdiečiai. Nuo vakar vykstančioje miestelėnų apklausoje du iš šešių klausimų yra būtent apie juos. Gyventojų klausiama, ar jie pritartų siūlymui statyti mokamą tiltą per Kuršių marias prie Jūrų perkėlos terminalo ir ar pritartų siūlymui uždaryti naująją perkėlą, jei būtų pastatytas toks tiltas.

Atsakyti į pateiktus klausimus galima ir savivaldybės interneto puslapyje, ir raštu savivaldybės pastate esančiame vieno langelio kabinete. Taip pat į apklausos klausimus bus galima atsakyti ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose.

Miesto Tarybos patvirtintame gyventojų apklausos tvarkos apraše numatyta, kad ji privalo svarstyti apklausai pateiktą klausimą ar klausimus, jei savo nuomonę dėl jų pareiškė ne mažiau kaip 15 proc. balsavimo teisė turinčių apklausos teritorijos gyventojų.

Paskutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Klaipėdoje buvo 133 863 balsavimo teisę turintys gyventojai. Tad, kad nors vieną klausimą svarstytų politikai, į jį turi atsakyti bent apie 20 tūkst. miestelėnų.