Kodėl garsiausiame Lietuvos laive nedirba nė vienas lietuvis

2014 m. pradėjęs veikti terminalas pirmiausia asocijuojasi su didžiuliu laivu „Independence“, kurio pavadinimas simbolizuoja Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Vis dėlto beveik 300 m ilgio tanklaivyje, kurio buvimas vien 2017 m. visiems atsiėjo per 88 mln. Eur, patys lietuviai nedirba.

Kaip žinoma, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė yra akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ laivą nuomoja bendrovei „Hoegh LNG Klaipėda“.

„Sodros“ duomenimis, ši bendrovė turi 2 darbuotojus, o kaip rodo Registrų centro duomenys, ji priklauso Jungtinėje Karalystėje registruotai „Leif Hoegh (U.K.) Limited“.

Pastaroji, kaip ir daugelis kitų didžiulei Norvegijos įmonių grupei priklausančių bendrovių, yra valdoma Bermuduose registruotos „Hoegh LNG Holdings Ltd.“

Didžiausią dalį šios holdingo bendrovės valdo garsaus praėjusio amžiaus Norvegijos verslininko Leifo Hoegho palikuonys ir jiems priklausantys fondai.

Tarp minėtos grupės įmonių yra ir Singapūre registruota „Hoegh LNG Fleet Management“. Ji rūpinasi ir su Singapūro vėliava plaukiojančio (tiksliau, kelerius metus Klaipėdos uoste stovinčio) laivo „Independence“ įgula.

„Hoegh LNG Klaipėda“ direktorius Mindaugas Petrauskas, DELFI paklaustas, kiek laive dirba lietuvių, neslėpė, kad tarp maždaug trisdešimties įgulos narių, jų nėra nė vieno.

„Laive visai nėra lietuvių. Laivo savininkas yra Singapūro kompanija ir jame yra Singapūro vėliava“, – sakė verslininkas.

Jo teigimu, kadangi laivas ilgą laiką yra Lietuvoje, tai čia esą yra mokami ir visi priklausantys mokesčiai.

„Nenorėčiau atskleisti, kiek tiksliai mokesčių sumokama. Mano nuomone, suma nemaža. Bet mes sumokame visus mokesčius, kokie šiuo atveju yra privalomi mokėti už darbuotojus, atsiunčiamus dirbti į Lietuvą iš užsienio bendrovės“, – tikino M. Petrauskas.

Tiesa, jis pripažino, kad socialinio draudimo įmokos už įgulos narius nėra mokamos Lietuvoje, nes jų darbdavys yra ne mūsų šalies bendrovė, o tokiu atveju įmokų mokėti nėra privaloma.

Į klausimą, kodėl laive „Independence“ nėra nė vieno lietuvio, jis atsakė taip:

„Visų pirma dėl to, kad Lietuvoje nėra specialistų, kurie turėtų patirtį dirbant tokiuose laivuose. Paprasčiausia rinkoje jų nėra. Galbūt pasaulinėje rinkoje kažkiek lietuvių darbuotojų yra, bet jie dirba savo darbus ir jų negalima priversti dirbti čia. Taip sakant, jeigu kreiptųsi, jeigu tenkintų sąlygos, jie dirbtų pas mus. Šiuo atveju paprasčiausia taip nėra.“

Panašias priežastis neoficialiai įvardijo ir kiti asmenys, žinantys situaciją laive.

Verslininkas neatskleidė koks vidutinis atlyginimas mokamas „Independence“ įgulos nariams. Esą jis yra rinkos atlyginimas, mokamas tokiuose laivuose.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patvirtino, kad „Hoegh LNG Fleet Management“ gyventojų pajamų mokestį sumoka Lietuvoje.

VMI duomenimis, 2015 m. ir 2016 m. įmonė sumokėjo po maždaug 350 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Veikiausia tokia suma sumokama taikant standartinį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Jeigu laivo įgulą sudaro 30 jūreivių, už kiekvieną jų sumokama beveik po 1 tūkst. Eur per mėnesį. Vadinasi, vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių galėtų būti apie 6,5–7 tūkst. Eur per mėnesį.

Ką daryti po 2024 m.

Šią savaitę bendrovės „Pöyry Management Consulting“ ekspertai pristatė studiją dėl ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo užtikrinimo.

Studijoje nagrinėtas SGD tiekimo poreikis po 2024 m. bei sąnaudų ir naudos požiūriu išanalizuotos ekonomiškai naudingiausios tokio tiekimo užtikrinimo alternatyvos.

Ekspertai vertino, ar Lietuvai ekonominio ir tiekimo saugumo požiūriu tikslinga užsitikrinti ilgalaikį suskystintųjų gamtinių dujų importą po 2024 m., kai baigsis SGD laivo–saugyklos „Independence“ nuomos sutartis.

„Konsultantų analizė parodė, kad SGD terminalas Klaipėdoje kaip ir iki dabar, taip ir po 2024 m. atliktų efektyvaus dujų kainų spaudimo instrumento vaidmenį. Ne mažiau svarbu, kad bet kuris pasirinktas scenarijus dėl ilgalaikio SGD tiekimo po 2024 m. – ar tai būtų terminalo išpirkimas, ar nuoma – leistų mažinti terminalo išlaikymo kaštus vartotojams jau artimiausiais metais“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kaip teigiama studijoje, neužtikrinus ilgalaikio SGD tiekimo importo, kyla rizika, kad nebus užtikrinta ir pakankama konkurencija tarp tiekėjų ir konkurencinis spaudimas dominuojančio tiekėjo parduodamų dujų kainoms.

SGD terminalas mažina rizikas dėl regione dominuojančio tiekėjo „Gazprom“ galimybių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir nepagrįstai didinti dujų importo kainas vartotojams. Skaičiuojama, kad be SGD terminalo Lietuvoje, Rusijos „Gazprom“ galėtų taikyti nuo 11 iki 20 proc. papildomą antkainį regione pardavinėjamoms dujoms.

Ekspertų vertinimu, pagal konservatyviausius skaičiavimus vien dėl mažesnių dujų kainų SGD terminalo sukuriama nauda Lietuvai po 2024 m. siektų 20-60 mln. eurų kasmet, priklausomai nuo tuo metu veiksiančio regioninės rinkos modelio.

Tiesa, kai kurie ekspertai nuosekliai pasisako prieš SGD terminalo eksploatavimą. Pavyzdžiui, ekonomistas Raimondas Kuodis ne kartą viešai sakęs, kad terminalas tęsia Lietuvos priklausomybę nuo dujų. Jo įsitikinimu, labiau skatinti reikėtų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.