Ko norima mainais už uosto plėtrą

"Yra klausimų, kuriuos gali spręsti miestas kartu su uostu, bet dalis jų yra valstybinio lygmens. Todėl daugelis mūsų keliamų reikalavimų yra adresuoti būtent Vyriausybei. Tai visas kompleksas priemonių, kurios galėtų būti įgyvendintos. To, kas dabar vyksta, nevadinčiau derybomis. Turi būti priimti sprendimai, reikalingi ne tik miestui, bet ir pačiam uostui bei valstybei. Jeigu ji kalba apie tai, kad uostas yra valstybinės reikšmės ekonominis objektas, manyčiau, reikalingas valstybinis požiūris ne tik į uosto plėtros projektą, bet ir į Klaipėdos miestą", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sako, kad jam sunku vertinti miesto pageidavimus, kol to nepadarė Vyriausybė. Pats jis suformuotus miesto pageidavimus vertina labai gerai, jam sąlygos atrodo pragmatiškos ir dalykiškos. "Miesto vizijos kartu su uosto plėtra mane žavi", - sakė jis.

Dėl dalies "Žalgirio" stadiono

Miesto siūlymas uostui perduoti dalį "Žalgirio" stadiono, 9 ha jo teritorijos, kuri patenka į sanitarinę zoną, pasak A. Vaitkaus, direkcijai yra visiškai naujas. Oficialiai uostininkai nėra pareiškę, kad šitos teritorijos jiems reikėtų. "Girdžiu visuomenės balsą, kad tai nebūtų patrauklu miesto gyventojams. Manau, kad artinti prie Vitės gyvenamojo rajono uosto krovos terminalus nebūtų pragmatiška. Jie galėtų plėstis išoriniame uoste arba pietinėje miesto dalyje. Terminalams reikia orientuotis į tas dalis, kurios yra labiau atitolusios nuo apgyvendintų miesto teritorijų", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

"Norime tą dalį stadiono perduoti uostui mainais už galimybę pastatyti miestui naują regioninį stadioną. O kas galėtų būti vietoje "Žalgirio" stadiono, būtų galima tartis. Tie 9 ha nėra teritorija, besiribojanti su gyvenamaisiais namais. Tai teritorija tarp geležinkelio ir stadiono dalis. Toje pusėje yra gana didelė teritorija. Kas joje galėtų būti vystoma, sprendimai gali būti įvairūs", - teigė S. Budinas.

Dėl Nemuno gatvės

A. Vaitkaus teigimu, uosto operatoriai, vertinant 15 metų perspektyvą (tiek galios uosto bendrasis planas), nemato poreikio naudoti Nemuno g. "Sprendimas perduoti šitą gatvę uostui buvo priimtas labai seniai. Dalis jos perduota, dalis - ne. Norėtume, kad šis klausimas būtų išspręstas kompleksiškai, kad visa gatvė priklausytų uostui ir kad į ją iš Minijos g. būtų perkeltas uosto sunkiasvoris transportas", - sakė administracijos direktorius

Dėl Nemuno g. 113 ir 133 namų, pasak A. Vaitkaus, kartu su miesto vadovais rastas puikus sprendimas. Direkcija turi spręsti klausimą derindama jį su Susisiekimo ministerija dėl papildomų lėšų skyrimo privažiuojamiesiems keliams, o miestas turi išspręsti savo klausimus. Miestas pageidauja, kad tie namai būtų išperkami valstybės lėšomis.

Kiti norai

Miestas nori, kad keičiant Pajūrio juostos įstatymą ji eitų nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto, o ne iki šiaurinio molo kaip dabar.

"Esant dabartinei situacijai mes negalime normaliai vystyti nei Girulių, nei Melnragės, nei Smiltynės, nes Pajūrio juostos įstatymas numato nemažai urbanistinių apribojimų. Norėtume Giruliuose, Smiltynėje turėti kurortinę zoną, kurioje galėtų atsirasti ir SPA centrai, ir kt. Tokios galimybės mes šiandien neturime", - sakė S. Budinas.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžos įrengimą Vyriausybė vertina palankiai. Dėl kitų sankryžų, pasak A. Vaitkaus, yra atlikta studija, apie kurios rezultatus visuomenė netrukus bus informuota.

Dėl noro, kad kasmet 10 proc. rinkliavų Uosto direkcija pervestų Savivaldybei, A. Vaitkus priminė, kad direkcija kasmet vidutiniškai 16 proc. savo pelno skiria miestui. A. Vaitkaus manymu, kai direkcija taps AB, galbūt dalis jos akcijų galėtų priklausyti miestui. Pasak jo, tai diskutuotini klausimai, kuriuos turėtų spręsti Vyriausybė, o ne Uosto direkcija.

Miesto ir uosto reikalavimai

Pateikiame miestiečiams aktualiausius sąvade išdėstytus punktus. 

• Maksimali uosto plėtra pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse.
• Specialus įstatymas dėl į poveikio zoną patenkančios Melnragės teritorijos konversijos ir programos parengimas dėl NT išpirkimo ir iškėlimo su terminais ir numatytomis valstybės lėšomis.
• Statant išorinį uostą susiformuosiančios įlankos prieš dabartinį Melnragės mikrorajoną pritaikymas rekreacijai: promenados, mažųjų laivelių prieplaukos pastatymas, miesto teritorijos praplėtimas įlankos sąskaita.
• Keisti Pajūrio juostos įstatymą: juosta turėtų baigtis iki Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos, o ne iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo.
• Suteikti kurortinės teritorijos statusą Giruliams ir Smiltynei.
• Dalies "Žalgirio" stadiono teritorijos paėmimą kompensuoti lėšomis naujo regioninio stadiono statybai Klaipėdoje.
• Valstybės lėšomis rekonstruoti Baltijos pr. sankryžas su Minijos g., Taikos pr. ir Šilutės pl., nutiesti pietinį miesto aplinkkelį, pratęsti Minijos g. iki Taikos pr., įrengti magistralinį dviračių taką per P. Lideikio g. tiltą, pratęsti Statybininkų pr. iki LEZ.
• Valstybės sprendimas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų pakeitimo, nustatant jas iki Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų.
• Pastatų Nemuno g. 113 ir Nemuno g. 133 išpirkimas valstybės lėšomis, nurodant terminus ir atsakingas institucijas.
• Mažinti krovinių gabenimo apimtį per centrinę geležinkelio stotį ir mieste esantį kelyną.
• Kuršių mariomis plaukiojančių mažųjų ir pramoginių laivelių marinos įrengimas valstybės lėšomis, mažųjų ir pramoginių laivelių marinos, Vilhelmo kanalo rekreacinio ir kitų teritorijų potencialo išnaudojimas.
• 10 % nuo KVJUD kasmet surenkamų rinkliavų skiriama miesto Savivaldybei arba miesto Savivaldybės netenkamo žemės nuomos mokesčio už uosto teritoriją kompensavimas kiekvienais metais.