Ko galėtume pavydėti suomių uostams

Pasaulinė tendencija - uostamiesčiuose centrinė miesto dalis, o juo labiau senamiesčiai paliekami visuomenės poreikiams. Uostų iškraustymas į kitas vietas, neretai vandenyje supilant ištisas teritorijas, susijęs ne tik su aplinkosaugos reikalavimais, gyventojų poreikiais, bet ir su tuo, kad miestuose jie tiesiog nebeturi galimybės plėstis. Suomiai tuo keliu eina jau seniai.

NAMAI. Helsinkyje buvusio uosto teritorijoje statomi gyvenamieji namai.

Klaipėdos uoste taip pat jau nebėra galimybių plėstis, taigi, uostininkų manymu, ateityje panašiu keliu eis ir Lietuvos uostas, turint omenyje išorinio uosto statybą.

Dar viena naujovė Suomijoje - pernai rudenį turėjo pasirodyti įstatymas, ir visi šalies uostai, kurių ji turi per 20, t. y. municipaliniai uostai turės tapti bendrovėmis. Uostai patys turės išsilaikyti iš savo veiklos, nebebus savivaldybių išlaikomi.

MUZIEJUS. Kotoje įsikūręs Jūrų centras ir muziejus "Velamo".

Vietoj terminalo - parkas

Naftos produktų terminalas Kotkoje buvo pastatytas 1990 metais. Jis, galima sakyti, buvo miesto centre ir gyventojai gyveno tarp 20 jo talpyklų. Prieš kelerius metus Kotkos miestas ėmė savo veiklą planuoti atsižvelgdamas į gamtosaugos reikalavimus. Kotkos uostas šiais klausimais palaikė miestą ir pradėjo įgyvendinti ekouosto programą.

Naftos terminalas, kurio likutinė vertė tuo metu, kai jis buvo griaunamas, buvo apie 20 mln. eurų, buvo iškeltas už miesto į Musalą (Mussalo), kur yra ir dabar. Kitas naftos produktų terminalas yra Haminos uoste, bet jis yra už miesto, tad problemų nekelia. Suomiai sako, kad kokių nors teisės aktų, įpareigojančių visus Suomijos uostų terminalus iškelti už miesto, nėra.

VIETOJE naftos terminalo Kotkoje atsirado gražus parkas.

Vietoj buvusio naftos terminalo 20 ha teritorijoje 2005-aisiais buvo pradėtas rengti miesto Katariina parkas, ir dabar tai yra viena gražiausių Kotkos vietų. Beje, parke yra 500 metrų meditacijų labirintas.

Sujungė du uostus

2011 gegužę Kotkos ir Haminos uostai buvo sujungti ir dabar veikia kaip viena kompanija HaminaKotkos uostas. Jį valdo Kotkos miestas, turintis 55 tūkst. gyventojų, kuriam priklauso 60 proc. akcijų, ir 40 proc. tenka Haminos miestui, turinčiam perpus mažiau gyventojų. Dabar suomiai sako, kad HaminaKotka, užimanti 1100 ha teritoriją, yra didžiausias Suomijos tranzito uostas, jame yra didžiausias konteinerių terminalas šalyje. Farvaterio gylis - 15 m. Šis uostas yra Suomijos pietuose, nuo Helsinkio nutolęs daugiau kaip per 100 km, o nuo sienos su Rusija tėra tik 35 km. Beje, Kotkos mieste tebėra paminklas Leninui.

Nors šio uosto teritorija yra beveik dvigubai didesnė už Klaipėdos uosto, tačiau jis krauna per metus 15-16 mln. t krovinių, kai tuo tarpu Lietuvos uoste viena AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pernai perkrovė daugiau kaip 13 mln. t. Tačiau suomiams galima pavydėti, kad jie tikrai turi daug vietos šio uosto plėtrai ir yra pasirengę ateityje stiprėsiančiai konkurencijai.

Haminos uoste kraunami labai įvairūs kroviniai. Į jį plaukia fideriniai laivai. Pagrindiniai Kotkos uosto kroviniai yra susiję su miškininkystės pramone, pavyzdžiui, eksportuojamas popierius, baldai ir įvairi medienos produkcija, o importuojamos žaliavos.

Rusijos kroviniai Kotkos uoste pastaruosius dešimt metų sudaro apie 25-30 proc. Pagrindiniai kroviniai, pakraunami į laivus arba eksportuojami iš Rusijos per Kotkos uostą, yra naftos produktai ir trąšos. Į Rusiją per Kotką importuojamos vartojimo prekės konteineriuose ir šiek tiek įrangos automobilių pramonei. 2011 metais Kotkoje buvo perkrauta 650 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Investicijos į uostą - 700 mln. eurų

Pieš kelerius metus iš Helsinkio centro uosto terminalai buvo iškelti į Vuosarį (Vuosaari), esantį už 14 km nuo miesto centro. Pagrindinė priežastis - uostui mieste nebebuvo vietos plėstis. Vienintelė išeitis siekiant išlaikyti ir plėtoti jo veiklą, diegti naujas technologijas - iškelti iš miesto. Kitas dalykas - norėta mažinti transporto srautus mieste.

Teritorija, kurioje įsikūrė uostas, buvo kalvota. Teko ją išlyginti, iškirsti miškus, jūroje užpilti 90 ha teritorijos, nutiesti privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Iki artimiausios didesnės stoties buvo nutiestas 14 km ilgio geležinkelis. Kad nebūtų niokojama gamta, į uostą patenkama 800 m ilgio tuneliu ir geležinkeliu. Be to, reikėjo pagilinti įplaukos kanalą. Tai fiderinis uostas, gylis jame 12,5 m, jis užima 240 ha teritoriją.

Vuosaris buvo statomas 12 metų ir baigtas 2008 m. Uosto infrastruktūros sukūrimas, įskaitant ir žemės paruošimą, teritorijos suformavimą, privažiuojamųjų kelių nutiesimą, kainavo 700 milijonų eurų.

1990-2002 metais vyko politiniai debatai dėl šio uosto statybos. Teko atlikti didžiulį aiškinamąjį darbą ir politikams, ir plačiajai visuomenei pasakojant, kam reikalingas toks uostas, kokia veikla bus vykdoma.

Dabar dalis Helsinkyje buvusio uosto teritorijų perduodama miestui, visuomenei atveriamos erdvės prie vandens. Jo vietoje statomi gyvenamieji namai, nes helsinkiečiai veržiasi gyventi prie vandens, ir sudaromos sąlygos verslui plėtoti, jachtklubai statosi marinas. Dalis uosto vis dėlto liks Helsinkyje, pavyzdžiui, keleivinių ir kruizinių laivų krantinės, visko iškelti į Vuosarį nepavyks.

Helsinkio uostą kroviniai pasiekia iš viso pasaulio, kai jie būna perkrauti Šiaurės Europos uostuose. 25 proc. šio uosto krovos apyvartos sudaro ro-ro kroviniai.