Klimato kaita didina "mirties zonas" Baltijos jūroje

Vadinamosios mirties zonos Baltijoje ateinančiais dešimtmečiais gali plėstis. Priežastis - didėjanti vandens temperatūra, kitaip tariant, klimato kaita, žurnale "Nature Climate Change" praneša Leibnico Baltijos tyrinėjimų instituto, įsikūrusio Varnemiundėje (Vokietija), mokslininkai kartu su kolegomis danais ir olandais. Tirdami nuosėdines uolienas ir modeliuodami kompiuteriais mokslininkai bandė nustatyti, kokią įtaką klimato svyravimai pastarąjį tūkstantmetį darė mažai deguonies turinčioms zonoms Baltijos gelmėse.

"Mirties zonų" praeityje būta tik šiltaisiais laikotarpiais, vėsesniais jos dingdavo. Vandens temperatūros ir zonų, kuriose nėra gyvybės, sąsaja buvo pastebima ir tada, kai vanduo nebuvo tiek prisotintas maisto medžiagomis kaip dabar. Todėl yra labai didelė tikimybė, kad keičiantis klimatui Baltijos gelmėse deguonies dar mažės. Priemonių Baltijos vandens kokybei gerinti, kurių buvo imamasi iki šiol, tikriausiai nepakanka, kad būtų užkirstas kelias mažai deguonies turinčių zonų plitimui, teigia specialistai. Norint mažinti šiltesnio vandens sukeliamą poveikį, ateityje būtina dar labiau mažinti vandens užteršimą maisto medžiagomis - tik taip bus išvengta šilumą mėgstančių dumblių plitimo.

Baltijos jūra yra tik keliais sąsiauriais susijusi su Šiaurės jūra, todėl jų vanduo retai susimaišo. Dažniausiai susidaro aiškiai vienas nuo kito atsiskyrę sluoksniai: lengvesnis gėlas daugybės įtekančių upių vanduo lieka paviršiuje, o giliau kaupiasi sunkesnis sūrus vanduo. Deguonis iš gerai susimaišančio jūros vandens paviršiaus labai sunkiai patenka į gilesnius vandens sluoksnius. Todėl Baltijos jūroje labai lengvai susidaro zonos, kuriose deguonies trūksta arba jo visai nėra - vadinamosios mirties zonos. Jose gali gyventi labai mažai organizmų, nes jie neturi kuo kvėpuoti.

Iki šiol gyvybei netinkamų zonų atsiradimo priežastimi buvo laikomas maisto medžiagų perteklius vandenyje, nes dėl jo plinta dumbliai, kurių liekanos skaidomos gilesniuose vandens sluoksniuose. Vykstant šiam procesui naudojamas deguonis, todėl todėl gelmėse jis ir išnyksta. Kaip rodo dabartiniai mokslininkų tyrimai, vien trąšų pertekliumi "mirties zonų" plitimo paaiškinti neįmanoma - vėsiame vandenyje, net esant maisto medžiagų pertekliui, gyvybei netinkamos zonos beveik neplinta. Tad mokslininkai daro išvadą, kad ir didėjanti paviršinio vandens temperatūra skatina susidaryti "mirties zonas". Šiltas klimatas yra palankus plisti mėlyniesiems dumbliams - esant aukštesnei kaip 16 laipsnių temperatūrai ir nevėjuotam orui jie dauginasi masiškai.

Atlikdami šią studiją, mokslininkai tyrė iš Gotlando įdubos, itin gilios Baltijos vietos, gautus nuosėdinių uolienų mėginius ir rekonstravo pastarojo tūkstantmečio Baltijos vandens vasaros temperatūras. Be to, iš nuosėdų sudėties jie nustatė, kada gelmėse buvo zonų be deguonies. Pasirodo, per mažąjį ledynmetį vandens temperatūra siekė 15 laipsnių ir to laikotarpio nuosėdinėse uolienose nėra deguonies trūkumo požymių. Viduramžių šiltuoju laikotarpiu (950-1250 m.) vanduo buvo 1-2 laipsniais šiltesnis, ir mokslininkai aptiko aiškių įrodymų, kad deguonies jūros dugne trūko.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"