Šiemet kovo 14 d. A. Burkšą mokyklos "Žiemys" valdybos pirmininku išrinko šią VšĮ įsteigę trys dalininkai - Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Klaipėdos miesto jūrinis buriuotojų klubas, mat buvęs pirmininkas Salvijus Paškauskas atsisakė šių pareigų. Mokykla tokiu pavadinimu veiklą pradėjo 2013 metų gegužę, perėmusi vaikų buriamo mokyklą "Suominis", kurios steigimo iniciatorius - buvęs Klaipėdos miesto jūrinio buriuotojų klubo prezidentas, dabar amžinatilsį Rimas Dargis.
"Žiemys" veiklą vykdo jau penktus metus. Buriuotojų klubo indėlis - jachtos, įranga, technika, miesto Savivaldybės - 57 tūks. eurų per metus, rajono Savivaldybės - 14,5 tūkst. eurų, be to, pastaroji dar skyrė patalpas mokyklai pastatytame naujame Drevernos uostelyje.
Šią savaitę keturi "Žiemio" auklėtiniai rengėsi važiuoti dviem savaitėms į Prancūziją, kur bus ir stovykla, ir vyks pavasario varžybos. Tikimasi, kad grįžę į Lietuvą jie rodys geresnius rezultatus.
Be rėmėjų neišsiverčiama
Mokyklos "Žiemys" metų biudžetas - 120-130 tūkst. eurų. Tad likusią sumą, kiek mažiau nei pusę reikalingų lėšų, jai tenka susirinkti iš rėmėjų. Be visų kitų dalykų, A. Burkšas turės pasirūpinti ir trūkstamomis lėšomis, kad mokykla galėtų toliau gyvuoti. Norint pasiekti geresnių rezultatų nei dabar, žinoma, pinigų reikia dar daugiau. Buriavimas - viena brangiausių sporto šakų. Per ketverius metus abi savivaldybės savo skiriamų sumų nepadidino nė centu, o per tą laiką daug kas pabrango. Naujasis mokyklos valdybos pirmininkas žada kalbėtis su savivaldybėmis, gal jos galėtų skirti kiek didesnes sumas.
Beje, klaipėdiečiai vis atsidūsta, kad kauniečiai sako, jog Lietuvos buriavimo sostinė yra Kaunas. Pasak A. Burkšo, Kauno ir Neringos savivaldybės iš tikrųjų vaikų buriavimui skiria nemažai pinigų.
"Esu pasirengęs padėti. Labai tikiu, kad kur jau kur, bet Klaipėdos mieste ir rajone, turinčiuose labai daug vandens, buriavimas turi užimti deramą vietą ir turi būti siekiama gerų šio sporto rezultatų. Kartu su mokyklos direktore Agne Dalangauskiene jau kalbėjomės su kai kuriais Klaipėdos savivaldybės vadovais, informavome, kad norime pakelti Klaipėdos buriavimą į aukštesnį lygį", - sakė A. Burkšas.
Tebevažinėja į Dreverną
Mokyti vaikus buriuoti Klaipėdoje nėra paprasta ne vien dėlto, kad šis sportas yra labai brangus, kad trūksta lėšų, bet ir todėl, kad namuose jauniesiems sportininkams nėra galimybių buriuoti - uosto akvatorijoje tai daryti draudžiama. Todėl vaikai anksčiau, kai dar veikė "Suominis", buriuoti buvo vežami net į Nidą, o dabar jau kelerius metus jie buriuoti mokosi Drevernoje. Pasak A. Burkšo, pastaruoju metu "Žiemio" galimybės ten kiek sumažėjo, nes rajono Savivaldybė perdavė Drevernos uostelį koncesininkui, tad jai liko tik 20 kv. m ploto patalpėlė burėms, įrangai, rūbams susidėti.
Sudėtinga vaikus vežioti po pamokų treniruotis. Deja, jie negali dviračiais atvažiuoti į treniruotę kaip anksčiau į Smiltynės jachtklubą.
Buriavimo mokyklą "Žiemys" nuolatos lanko apie 30 vaikų, o vasarą jų būna apie 50. Turima apie 15 "Optimist" klasės jachtų ir keturios "Laser" klasės. Kartais vaikų būna triskart daugiau nei turima laivų. Jie nenori sėdėti ant kranto ir laukti, kol atsilaisvins laivelis. Siekiant geresnių sporto rezultatų reikėtų daugiau laivų.
Beje, tie patys laivai naudojami ir treniruotėms, ir varžyboms tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Nupirkti geri laivai vis dėlto dėvisi. Naujas laivas, su kuriuo gali būti konkurencingas Lietuvoje, kainuoja 4-5 tūkst. eurų. Burės, kurios kainuoja daugiau kaip 1 000 eurų, dar dažniau nusidėvi.
Nepaisant ne itin gerų sąlygų, keli "Žiemio" auklėtiniai jau yra ir Lietuvos jaunimo, ir jaunių rinktinėse. Šiuo metu su vaikais dirba trys treneriai. Tarp jų - Algis Patašius, Lietuvos nusipelnęs buriuotojas, žmogus legenda. Be abejo, reikėtų ir ketvirto trenerio etato.
Šiuo metu turimi du pripučiamieji trenerių kateriai "Brig". Šiek tiek didesnės bangos juos labai mėto ir bet kuriuo momentu jie gali apsiversti. Ramiu oru per treniruotes Kuršių mariose Drevernoje jie tinka. Normalesnis kateris kainuoja apie 25 tūkst. eurų. Mokyklos programoje nenumatyta nė vieno cento naujam kateriui pirkti. Ji tai gali daryti tik iš rėmėjų pinigų.
"Eisiu ištiesęs ranką", - juokauja A. Burkšas ir džiaugiasi, kad vienos įmonės vadovas jau pažadėjo skirti 2 tūkst. eurų. - Ačiū Dievui, vis dar randame rėmėjų. Daugelis žada vaikams duoti pinigų."
Rašyti komentarą