Klaipėdos uosto statybų kainos kopia į viršų

Retkarčiais į viešumą iškylanti informacija apie statybos organizacijų gudravimus didinant uždarbius atskleidžia trumparegišką verslo įmonių požiūrį į naudą ir reputacijos nuvertinimą. Uosto objektuose apgauti valstybinį darbų užsakovą sunkiau, nes teritorijos nuomininkai statybininkus taip pat akylai stebi. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl lietuviai į uosto rangovų gretas nesiveržia.

Netinka didelės kainos

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, kol kas rangovų netrūksta, ir viešieji pirkimai padeda sutaupyti, bet dalyvių antplūdžio taip pat nėra. Ypač pasigendama Lietuvos kompanijų. Jos retsykiais bando imtis mažesnio masto subrangos darbų.

„Visada išlaikėme tendenciją gauti mažesnes kainas nei kitose transporto srityse. Dabar požiūris į konkursus keičiasi ir valstybės mastu. Uostas niekada nebuvo laukas, kuris visiems būtų įdomus. Bet tikimės, kad padėtis keisis. Per pastaruosius 4 metus iš projektams numatytų 155 mln. eurų pavyko sutaupyti 44 mln. eurų per konkursus ar darbų metu“, – teigė A. Vaitkus.

Tačiau KVJUD infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė įžvelgia ir kainų didėjimo tendenciją, nors dar ne tokią ryškią, kokia buvo prieš dešimtmetį. „Pastaruoju metu darbų pasiūla ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visuose aplinkiniuose uostuose didėja, o kompanijų techniniai ir darbo jėgos pajėgumai riboti. Kol kas susidomėjimas mūsų konkursais pakankamas, tačiau ir kainų likimo tendencija akivaizdi. Esame nutraukę konkursų dėl, mūsų vertinimais, aukštų pasiūlymų kainų. O tai rodo, kad rinkoje badmečio nėra. Esame net sušvelninę patirties reikalavimus rangovams – tarkim, jeigu kas yra statęs tiltą, tai gali statyti ir krantines“, – aiškino V. Paukštė.

Anot jo, anksčiau būdavo, kad kompanijos ateina į uostą dirbti net nuostolingai, kad išlaikytų žmones ir įsitvirtintų, kol gaus pelningą užsakymą. Dabar to nėra. Neseniai kreiptasi į dešimtį stipriausių Lietuvos statybos organizacijų, raginant dalyvauti artimiausiuose konkursuose. Jų eiga atskleis, ar lietuviai labiau susidomės darbais uoste.

Pernai dėl per brangių pasiūlymų KVJUD nutraukė du atvirus konkursus. Šiemet, nors pagrindiniai viešieji pirkimai dar tebevyksta ar konkursai dar tik bus skelbiami artimiausiu metu, nutrauktas vienas – dėl 1–157 krantinių povandeninės dalies remonto ir navigacinių kliūčių šalinimo. Pirkimo procedūra be laimėtojo pabaigta „dėl nepriimtinų kainų“.

Latviai varžosi tarpusavyje

Jau kelerius metus uosto objektuose dirba du pagrindiniai rangovai iš kaimyninės šalies: bendrovės „Latvijas tilti“ ir BMGS. Pernai rudenį jos dėl 67–68 krantinių antrojo etapo darbų net susirungė tarpusavyje. Kas nugalėtojas, latviai aiškinosi Klaipėdos teisme. KVJUD teko keisti sprendimą laimėtoja pripažinti „Latvijas tilti“, nes konkurentė įrodė, kad siūloma 13,2 mln. eurų kaina yra per maža. Todėl šiuos darbus šiemet atliko BMGS už beveik 15 mln. eurų.

BMGS vykdė darbus rekonstruojant krantinę prie Jūrų muziejaus (darbų vertė – 812 tūkst. eurų), taip pat kartu su Lietuvos bendrove „Hidrostatyba“ rekonstravo 139–140 krantines (14,8 mln. eurų). O jos varžovė „Latvijas tilti“, nepaisant teisme nagrinėjamo galimo kyšininkavimo atvejo pernai statant uosto estakadą, vykdė 67–68 krantinių trečiojo etapo darbus (4,4 mln. eurų), rekonstravo 101–104 krantines (9,87 mln. eurų) ir ką tik laimėjo, nurungusi BMGS su „Hidrostatyba“, konkursą šiose krantinėse atlikti dar vieno etapo darbus (10,2 mln. eurų), kuriuos vykdys kartu su Lietuvos įmone „Borta“. Šios partnerės stato ir 1 kilometro ilgio Smeltės botaninio draustinio apsauginę sienutę, kurią turi baigti artimiausiu metu (11,7 mln. eurų)

Per pastaruosius 4 metus iš uosto statybos projektams numatytų 155 mln. eurų pavyko sutaupyti 44 mln. eurų per konkursus ar darbų metu.

Tiesti geležinkelių latviai nesiveržia. Klaipėdos uoste šiemet darbus atlieka „Geležinkelių tiesimo centras“ (598 tūkst. eurų), „Gargždų geležinkelis“ (455 tūkst. eurų) ir „Plungės Jonis S“ (846 tūkst. eurų).

Tai, kad uoste statybininkams antpelniais nekvepia, rodo į teismus patenkantys ginčai dėl menkų, palyginti su sutarčių vertėmis, sumų. Antai šiemet sausį buvo gautas kone visas uosto krantines projektuojančios, įvairias studijas atliekančios ir bendrąjį uosto planą rengiančios kompanijos „Sweco Lietuva“ ieškinys, kuriuo reikalauta 2754 eurų (jis išspręstas taikiai), ir „Latvijas tilti“ ieškinys dėl 14 264, 54 euro už papildomus darbus. Su pastaruoju reikalavimu KVJUD nesutinka.

Šiuo metu paskelbti dviejų krantinių atkarpų ir dokų duobių tvarkymo konkursai, numatyta skelbti konteinerių terminalo krantinių rekonstrukcijos konkursą. Pasak KVJUD vadovybės, kasmet apskundžiami maždaug 10 įvairių viešųjų pirkimų, tačiau paprastai teismai tinkamų argumentų skunduose neranda.

Tai patvirtina ir šiomis dienomis Apeliacinio teismo atmestas Lietuvos bendrovės „MT Group“ ir Nyderlandų „Jan De Nul“ skundas dėl laimėtojo užteršto grunto valymo konkurse. Darbus atliks geriausią kainos pasiūlymą teikęs suomių ir estų kompanijų konsorciumas.